Hemorojus – viena iš tų temų, apie kurias daugelis vengia kalbėti net su artimiausiais žmonėmis. Visgi ši būklė – labai dažna, ypač tarp vidutinio amžiaus ir vyresnių žmonių. Ankstyvas dėmesys simptomams ir apsilankymas pas specialistą gali gerokai palengvinti gyvenimą bei padėti išvengti komplikacijų. Todėl šiame straipsnyje aptarsime ne tik tai, kaip pasiruošti vizitui pas proktologą, bet ir pateiksime praktinių patarimų, kaip gydyti hemorojų.

Kada būtina kreiptis į proktologą?

Hemorojus – tai išangės ar tiesiosios žarnos venų išsiplėtimas, sukeliantis įvairius nemalonius pojūčius: niežėjimą, skausmą, kraujavimą, svetimkūnio jausmą. Nors kai kuriais atvejais simptomai būna lengvi ir praeinantys, tačiau jeigu:

• kraujuojate tuštinimosi metu,
• jaučiate nuolatinį skausmą ar tempimą ties išange,
• pastebite iškilimus ar guzus šalia išangės,
• pasireiškia išangės srityje niežulys ar deginimas,

būtina kreiptis į gydytoją proktologą. Atidėliojimas tik padidina ligos progresavimo tikimybę.

Kaip pasiruošti vizitui fiziškai?

Fizinis pasiruošimas vizitui taip pat svarbus – jis leidžia gydytojui greičiau ir tiksliau įvertinti būklę. Štai keli svarbūs žingsniai:

 1. Tuštinimasis

Vizito dieną rekomenduojama natūraliai išsituštinti ryte. Jei turite problemų su vidurių užkietėjimu, galima naudoti lengvą mikroklizmą likus 2–3 valandoms iki apsilankymo. Tačiau prieš tai verta pasitarti su šeimos gydytoju ar vaistininku.

 2. Higiena

Prieš vizitą svarbu švariai nuplauti išangės sritį. Tačiau venkite kvapnių ar stiprių muilų – jie gali sudirginti jautrią odą. Geriausia – paprastas šiltas vanduo arba švelnus, be kvapų intymios higienos gelis.

 3. Drabužių pasirinkimas

Dėvėkite patogius, lengvai nusimaunančius drabužius. Gydytojo kabinete jausitės laisviau, jei nereikės ilgai vargti su sagomis ar diržais.

 4. Medicininė informacija

Atsineškite visus ankstesnius tyrimų atsakymus (jei tokių turite), taip pat sąrašą vaistų, kuriuos vartojate. Jeigu pastebėjote tam tikrus veiksnius, kurie sukelia ar stiprina simptomus, verta tai užsirašyti – tai gali padėti diagnozei.

Ką darys gydytojas proktologas?

Daugeliui neramu, kas laukia gydytojo kabinete. Paprastai vizitas susideda iš šių etapų:

 1. Pokalbis

Gydytojas užduos klausimų apie simptomus, jų trukmę, intensyvumą, gyvenimo būdą, mitybos įpročius, vidurių užkietėjimą ar viduriavimą. Būkite atviri – tai padės tiksliai nustatyti diagnozę.

 2. Apžiūra

Vizualinė ir tiesiosios žarnos apčiuopa leidžia įvertinti, ar hemorojus yra vidinis, ar išorinis, ar nėra kitų pakitimų. Procedūra trunka vos kelias minutes ir paprastai nesukelia didelio diskomforto.

 3. Papildomi tyrimai

Jei reikės, gydytojas gali rekomenduoti anoskopiją, rektoskopiją ar kolonoskopiją – tai instrumentiniai tyrimai, leidžiantys tiksliau ištirti tiesiąją žarną.

Kaip gydyti hemorojų?

Gydymas priklauso nuo ligos stadijos. Pradinis etapas dažnai gali būti valdomas be chirurginės intervencijos, tačiau pažengusios formos gali reikalauti sudėtingesnio gydymo. Žemiau aptariame pagrindinius gydymo būdus.

 1. Gyvenimo būdo pokyčiai

Tai vienas iš pagrindinių būdų, kaip gydyti hemorojų ankstyvoje stadijoje arba užkirsti kelią jo atsinaujinimui:

• Mityba: vartokite daugiau skaidulų (vaisių, daržovių, grūdinių kultūrų), gerkite daug vandens. Tai padeda išvengti vidurių užkietėjimo.
• Judėjimas: venkite ilgų sėdėjimo periodų, stenkitės kasdien bent šiek tiek pasivaikščioti ar pajudėti.
• Reguliari tuštinimosi rutina: venkite stanginimosi ir ilgo sėdėjimo tualete.

 2. Vaistai

Vaistinėse galima įsigyti įvairių vaistų nuo hemorojaus:

• Tepalai ir žvakutės: mažina uždegimą, niežėjimą, skausmą, gydo gleivinę.
• Venotonikai (geriamieji preparatai): stiprina kraujagyslių sieneles, mažina paburkimą.

Prieš pradedant vartoti bet kokius vaistus, ypač be recepto, rekomenduojama pasitarti su gydytoju.

 3. Minimaliai invazinės procedūros

Kai vien medikamentinis gydymas nepadeda, taikomos mažiau invazinės procedūros:

• Guminio žiedo uždėjimas (ligavimas): kraujotaka į hemoroidinį mazgą nutraukiama, mazgas sunyksta.
• Skleroterapija: į hemorojinį mazgą suleidžiama medžiaga, sukelianti jo suirimą.
• Infraraudonųjų spindulių koaguliacija: hemorojiniai mazgai gydomi šiluma.

Šios procedūros paprastai atliekamos ambulatoriškai.

 4. Chirurginis gydymas

Kai kiti metodai nepadeda, atliekama chirurginė hemorojaus šalinimo operacija – hemoroidektomija. Nors tai efektyvus gydymas, jis reikalauja ilgesnio atsigavimo laikotarpio. Taip pat vis labiau populiarėja mažiau skausmingos metodikos, pvz., staplerinė hemoroidopeksija.

Vizitas pas proktologą – tik pradžia. Norint ilgalaikio pagerėjimo, svarbu laikytis gydytojo nurodymų, keisti įpročius, stebėti savo organizmą. Jeigu buvo paskirti vaistai – vartokite juos nuosekliai, laikykitės higienos, venkite rizikos veiksnių (aštraus maisto, alkoholio, ilgų sėdėjimo periodų).