Povilas JEGOROVAS, Lietuvos esperantininkų sąjungos valdybos pirmininkas, www.voruta.lt Prieš 160 metų gimė tarptautinės esperanto kalbos kūrėjas, didis mąstytojas ir humanistas, garsiausias pasaulio litvakas Liudvikas Lazaris ZAMENHOFAS… Jungtinių Tautų organizacija švietimo, mokslo ir kultūros klausimais UNESCO du kartus jį buvo įtraukusi į minėtinų žymiausių pasaulio žmonių sąrašą – 1959 m., kuomet buvo pažymimos Liudviko ZAMENHOFO 100-osios gimimo...
Sigitas ŠAMBORSKIS, www.voruta.lt Antrojo pasaulinio karo metu Mažoji Lietuva priklausė hitlerinei Vokietijai. 1944 m. spalio mėn. 16 d. į ją įsiveržė Sovietų Sąjungos kariuomenė. Klaipėdos kraštas buvo laikomas Sovietų Sąjungos dalimi, todėl jis nebuvo labai smarkiai niokojamas, o už Nemuno buvo tikroji Vokietija – Rytų Prūsija. Mažojoje Lietuvoje ir visuose Rytprūsiuose beveik nebuvo gyvenviečių, kuriose...
Žalgirio mūšio paveikslas iš arti. Laimos Tubelytės-Kriukelienės asm.archyvo nuotr. Monika RYBELIENĖ, Edvinas RYBELIS, Utena, www.voruta.lt Ankstyvą ir darganotą rudens rytą sukome į Uteną, kur gyvena dailininkė Laima Tubelytė-Kriukelienė, šiandien Lietuvoje priskiriama negausiai grupei dailininkų, tapančių istorine tematika. Talentingos ir kūrybingos moters darbai jau ne kartą pristatyti Lietuvos meno visuomenei ir Lietuvos istorijos mylėtojams. O garsiausias...
Karaliaučiaus pilies bokštai. lt.wikipedia.org nuotr. Vytautas ŠILAS, MLRT pirmininkas, www.voruta.lt Kaip žmones, taip ir vandenis, konkrečias vietoves skiriame, surandame ir atpažįstame, jei jie pažymėti tikriniais vardais. Mažoji Lietuva (tai Karaliaučiaus ir Klaipėdos kraštai), buvo net 650 metų vokiečių valstybių valdžioje, tačiau išsaugojo senuosius baltiškus žemių ir vandenų vardus. Nors į žemėlapius įrašyti vokiškomis galūnėmis, jie nedviprasmiškai...
www.voruta.lt XX a. Lietuva ir svarbiausias, didžiausias jos miestas Vilnius išgyveno du pasaulinius karus, nusinešusius daugybę gyvybių, pridariusius didžiulės žalos krašto ūkiui. Antrojo pasaulinio karo įvykiai Lietuvoje daugeliui bent jau pačiais bendriausiais bruožais yra žinomi, bet daugiau nei prieš šimtmetį vykęs Pirmasis pasaulinis iš esmės gerokai primirštas. Ši knyga – tai Pirmojo pasaulinio karo metais...
Vytautas Didysis Gedimino pilies papėdėje. Skulptorius Vytautas Kašuba, 1939 m. Alkas.lt., T. Baranausko nuotr. www.alkas.lt Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija pritarė Vytauto Didžiojo sąjungos siūlymui statyti monumentą Lietuvos valdovui Vytautui Trakuose. Tiesa, kol kas tam pinigų nenumatyta, tačiau Trakų rajono savivaldybė tikisi, kad jie bus surasti… O štai Vilnius tokį monumentą iš...
Jonas Dapkūnas (1898 06 24–1981 05 03. Palaidotas Marijampolės naujosiose kapinėse, rytinėje dalyje) Česlovas IŠKAUSKAS, www.voruta.lt O buvo taip: 2013-ųjų pavasarį per pažįstamą advokatą į mane kreipėsi viena Marijampolės rajono Kūlokų kaimo ūkininkė ir pasiūlė tarpininkauti, leidžiant žinomo to krašto žmogaus Jono Dapkūno atsiminimus. Įteikė 165 tvirta ir gražia rašysena išmargintų rankraščio puslapių kopiją, kurią...
Signatarų namų vedėja Meilė Peikštenienė ir profesorius Liudas Mažylis. Gedimino Zemlicko nuotr. Pradžia – www.voruta.lt/xx-amziaus-politikos-ir-diplomatijos-supuoklese Gediminas ZEMLICKAS, Trakai Birželio 29 d. Vilniuje įsteigta Jurgio Šaulio draugija ir šiemet minimos Vasario 16-osios akto signataro 140-osios gimimo metinės teikia naujų paskatų prabilti apie šią asmenybę. Gegužės 3 d. Signatarų namuose vykęs šio valstybės kūrėjo ir iškilaus diplomato...
Švenčionėlių geležinkelio stotis 1904 m. ru nuotr. Ramunė ČEBRUČENKO, Švenčionėliai, www.voruta.lt Carinės Rusijos imperatorius Nikolajus I 1851 m. vasario 15 d. išleido įsaką dėl geležinkelio linijos Sankt Peterburgas-Varšuva tiesimo valstybės iždo lėšomis. Geležinkelis buvo planuojamas tiesti su geležinkelio atšaka Lentvaris – Eitniūnai (Prūsijos pasienyje). Tai buvo 1524 mm pločio vėžės pirmasis Rusijoje dvikelis geležinkelis....
J. Bertulio leidinio viršelis Dr. Jūratė PETRIKAITĖ, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Vilnius Tarpukario Lietuvoje spalio 9 d. buvo liūdesio diena. 1920 m. šią dieną buvo lenkų okupuotas Vilnius. Lietuvos sostinės klausimas buvo nuolatiniame tarpukario spaudos, įvairių organizacijų veiklos dėmesio centre. Neliko Vilniaus tema be atgarsio ir to meto lietuvių muzikoje. Iš Vilniaus temai skirtų...
Po šv. Mišių prie Rumbonių Švč. Trejybės bažnyčios Lina TAMOŠAITYTĖ, stovyklos savanorė, Rumbonys, Alytaus r. Norint sudominti šiandieninį vaiką ar jaunuolį, reikia išties gerokai pasistengti, kad jam siūloma veikla būtų įdomi ir teiktų džiaugsmo. Žinoma, svarbu ne vien veiklos pobūdis, bet ir bendravimas, santykis. Reikia būti ne tik kūrybingam, linksmam, bet ir jautriam, atsidavusiam,...
Tautos fondas rėmė Lydos lituanistinės mokyklos mokinių vasaros stovyklos Lydoje metu suorganizuotą ekskursiją į Lietuvą Lydos lietuvių visuomeninis susivienijimas „Rūta“ reiškia didelę padėką ir pagarbą Tautos fondui už taip nuoširdžiai suteiktą ir tęsiamą paramą lietuvių kultūros puoselėjimui. Dėkojame, kad Jūs prisidedate prie mūsų visų siekiamo tikslo, kad lietuvių kalba išliktų, o lietuvių tauta augtų....
3 klasės mokiniai pasiryžę skaityti naują knygą. Neringos Ulbinaitės nuotr. Elvyra BERNATOVIČIENĖ, Šalčininkų r. Kalesninkų Mykolo Rudzio pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, www.voruta.lt Skaitymas yra vienas iš geriausių būdų, padedančių vaikui tobulėti. Lietuva pagal knygų skaitymo rodiklius gerokai atsilieka nuo kitų Europos valstybių. Dažniausiai laiką, kurį galėtų skirti skaitymui, dauguma praleidžia prie televizoriaus...
Vasario 16-osios akto signataras Jokūbas Šernas. Nuotr. iš LNM fondų Algirdas GRIGARAVIČIUS, Vilnius Martynas Yčas atsiminimuose signataro veiklą Lietuvių nukentėjusių dėl karo šelpti draugijos Centro komitete 1914–1915 m. apibūdina kaip uolaus ir negailinčio savo laiko inteligento atliekamą pareigą: „Pirmas bendradarbis ir reikalų vedėjas buvo Jokūbas Šernas. Jis visą savo laiką atidavė tiktai C[entro] Komitetui: techniškai...
Vasario 16-osios akto signataras dr. Jurgis Šaulys Gediminas ZEMLICKAS, Trakai Birželio 29 d. Signatarų namuose Vilniuje vyko steigiamasis Jurgio Šaulio draugijos susirinkimas. Įvykis reikšmingas ne vien iniciatoriams ir steigėjams, bet ir gerokai platesniam įvykio svarbą suvokiančių žmonių būriui. Pirmiausia paminėsime Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro dr. Jurgio Šaulio giminaičius, be kurių pastangų nebūtų draugijos, veikiausiai ir...
Oskaras Milašius Petras MAKSIMAVIČIUS, e-ausra.pl „Aušroje“ rašiau apie iškilų Lietuvos diplomatą, Vasario 16-osios Akto signatarą Petrą Klimą ir jo idėją visas Lietuvos etnografines sritis sujungti į vieną valstybinį organizmą. Norėtųsi šį pasakojimą pratęsti ir priminti daugiau faktų apie tą sudėtingą, bet labai svarbų Lietuvos valstybingumo atkūrimui laikotarpį bei jo istorinių vertinimų. Vienaip ar kitaip – neišvengiamai...
Autorės nuotraukos Sofija DAUBARAITĖ, www.voruta.lt Baigėsi rugsėjis. Koks jis buvo? Buvo saulėtas. Bet ar mus jis nuteikė saulėtai? Ne visus. Kai kurie įvykiai prasidėjo karštomis vasaros dienomis ir nutįso iki rugsėjo. Kažkas pasiima kūjį, tokį simbolišką įnagį ir kartu tokį brutalų ir kaip A. Gudaičio-Guzevičiaus kalvis sudaužo Vilniuje J.Noreikos -Generolo Vėtros atminimo ženklą. Iš neapykantos?...
Nuotraukų autorė – Aldona Grigaitienė Zigmas TAMAKAUSKAS, Kaunas, www.voruta.lt Spalio mėnesio 3 dieną Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje Kaune vyko labai reikšmingo mūsų istorijai leidinio „Adolfas Ramanauskas- Vanagas fotografijose“ sutiktuvių vakaronė. Jos įžanginėje dalyje susikaupę žiūrėjome Danguolės Bunikienės režisuotą kino juostą apie priešaušrio Lietuvą – „Nužudytas, bet nenugalėtas“. Joje buvo parodytos Adolfo Ramanausko – Vanago...
Senutėlė Svėdasų bažnyčios vėliava primena, kad ir Vaižgantas buvo „o šiaip jau – tretininkas“. Autoriaus nuotraukos Raimondas GUOBIS, Svėdasai, www.voruta.lt Paskutinįjį rugsėjo sekmadienį Svėdasuose švęsti Šv. Arkangelo Mykolo atlaidai, vyko didysis kan. Juozo Tumo – Vaižganto 150 metų jubiliejaus paminėjimas su susitikimo džiaugsmu, iškilmingomis pamaldomis, procesija, prasmingais pamokslais, Vaižganto raštų skaitymu, moksline – istorine konferencija, koncertu,...
Honorata istorijos kabinete su mokiniais. Nuotraukos iš asmeninio Honoratos Kostiuškevičienės albumo Monika RYBELIENĖ, Edvinas RYBELIS, www.voruta.lt Keliolika kilometrų nuo Vilniaus esančiame nedideliame Marijampolio kaime šiandien esanti lietuviška mokykla, kuriai prieš kurį laiką buvo suteiktas Meilės Lukšienės gimnazijos vardas, jau nieko nestebina. Nedidukė, jauki mokymo įstaiga tarsi ir būtų niekuo neišsiskirianti iš kitų, jei ne jos ir...
Albertas Ruginis. Jono Strazdausko nuotr. www.voruta.lt Ir nubėgo dienos stirnom pabaidytom Į rūkų bedugnes, į gilias marias, Iš kur nieks negrįžta jau nė vieną rytą, Iš kur, kai išeisim, nebegrįšim mes. (F. Kirša) Laikas lyg smiltys nesulaikomai bėga, byra tarp pirštų… O, žiūrėk, sauja jau tuščia… Naktį iš antradienio į trečiadienį eidamas 88-uosius metus staiga...
www.voruta.lt Žurnalui Talka – 100 metų Kooperacijos žurnalui Talka šiemet sukanka 100 metų. Jis be pertraukų įvairiu dažnumu ėjo Kaune nuo 1919 m. spalio iki 1940 m. liepos. 1919 m. Talką leido Pakaunės kooperacijos bendrovių sąjunga, 1920–1925 m. – Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjunga, o po 1925 m. – Lietuvos kooperatyvų taryba. 1919–1940 m. iš...
Svetlanos Jašinskienės nuotraukos Svetlana JAŠINSKIENĖ, Pagėgiai, www.voruta.lt Rugsėjo 28 dieną Pagėgių krašte viešėjo Mažosios Lietuvos visuomenės kultūros ir politikos veikėjo, spaudos bendradarbio, Tilžės akto signataro Jono Vanagaičio anūkė Marytė Kavaliauskaitė – Merphy, provaikaičiai, Romo Šležo vaikai Danutė, Saulius ir žmona Birutė Vaičjurgytė –Šležienė, deja, bet dar vieno signataro anūko šioje brangioje Pagėgių krašto bendruomenei draugijoje jau nebuvo,...
Mokytoja Vanda Karalienė, Gelvonai, 2007 m. Jono Lučiūno nuotr. Šaltinis – Jonas Lučiūnas, „Širvintų krašto žmonės“, [albumas], Vilnius, 2019, p. 54 1960 m. birželį Musninkų vidurinę mokyklą (Širvintų r.) baigė dvidešimt keturi abiturientai, vienas iš jų ir šių eilučių autorius. Po gražių išleistuvių visi išsisklaidė su savo svajonėmis ir viltimis, pradėjo savarankišką gyvenimą....
Dzūkijos krašto kostiumu pasipuošęs Jonas Nainys. Mariaus Jovaišos nuotr. www.voruta.lt Lietuvos nacionalinis kultūros centras kartu su „Neregėtos Lietuvos“ autoriumi ir leidėju Mariumi Jovaiša pradeda tautinio kostiumo populiarinimo kampaniją #taudrabuzis. Projekto tikslas – atkreipti jaunimo dėmesį socialiniuose tinkluose ir paskatinti domėjimąsi tradiciniais drabužiais. Instagramo ir feisbuko garsenybės dalyvaus fotosesijose ir dalysis nuotraukomis bei trumpais vaizdo siužetais...
Vyskupas Vincentas Borisevičius nužudytas, nes atsisakė tapti KGB agentu. Nuotraukos iš LGGRTC it LYA archyvų www.voruta.lt Prieš 75 metus, 1944 m. rugsėjo 28 naktį, į Tuskulėnų dvarvietę įsuko brezentu dengtas sunkvežimis ir nuvažiavo į rytinėje parko pusėje buvusias dvaro arklides. Užsidarius arklidės vartams iš sunkvežimio buvo ištraukti dešimt sušaudytų lavonų ir suversti į iš anksto...
Česlovas IŠKAUSKAS, www.iskauskas.lt Beveik prieš du mėnesius, kai buvo ypač įkaitusi diskusija dėl savavališko naktinio paminklinės lentos Generolui Vėtrai nukabinimo, svarstėme, kodėl pastaruoju metu tapo madinga niekinti patriotizmą, kuris yra svarbus valstybės atsparumo, tautinės tapatybės, netgi nacionalinio saugumo dėmuo. Tvirtinome, kad jis tampa menkaverte detale, dažnai niekinama ar netgi tapatinama su juodžiausiais nacionalizmo pasireiškimais. Savavališki...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotraukos www.voruta.lt Minint 65-erių metų Kengyro sukilimo sukaktį ir ten žuvusius lietuvius, Kengyre atidengtas memorialinis paminklas, o Kazachstano sostinėje Nur Sultane, Kazachstano tautos asamblėjoje, pristatyta paroda „Lietuviai Kengyro sukilime. 1954 m. gegužės 16–birželio 26 d.“. 1954 m. gegužės 16 d. Kengyro ypatingojo režimo lageryje (Kazachstanas) prasidėjo politinių kalinių...
Autorės nuotraukos Giedrė MIČIŪNIENĖ, Zarasai, www.voruta.lt Šiandien – Smalvų Bažnyčios ilgis 25,2 m, plotis 17,6 m, aukštis apie 15 m., liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, vienabokštė, registruota Kultūros vertybių registre (unikalus kodas 1789). Šventorius tvora akmenų mūro. Šventoriuje stovi 3 tarpsnių medinė varpinė. Bažnyčios planas stačiakampis, vidaus erdvė trinavė. Bažnyčios priekiniame fasade yra unikalus trijų...
Nuotraukų autoriai – Aldona Grigaitienė ir Vladas Sungaila Zigmas TAMAKAUSKAS, www.voruta.lt Prisiminus prieškaryje vykusią Tautos šventę, skatinusią Lietuvos žmonių širdyse patriotizmą, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno filialo vadovybė surengė tokios pačios krypties pažintinę ekskursiją, aplankant kai kuriuos Dzūkijos krašto kampelius. Pirmasis stabtelėjimas – prie Nemuno ir Merkio upių santakos įsikūrusioje Merkinėje. Ji 2016...