Po šv. Mišių prie Rumbonių Švč. Trejybės bažnyčios

Lina TAMOŠAITYTĖ, stovyklos savanorė, Rumbonys, Alytaus r.

Norint sudominti šiandieninį vaiką ar jaunuolį, reikia išties gerokai pasistengti, kad jam siūloma veikla būtų įdomi ir teiktų džiaugsmo. Žinoma, svarbu ne vien veiklos pobūdis, bet ir bendravimas, santykis. Reikia būti ne tik kūrybingam, linksmam, bet ir jautriam, atsidavusiam, kantriam, išmintingam ir su nuoširdžia šypsena pasitikti kiekvieną. Štai taip laukiama vaikų ir jaunuolių Rumbonių kaime, Alytaus rajone.

Kasmet vasarą Vilkaviškio vyskupijos Rumbonių Švč. Trejybės parapijoje, kurioje įsikūrusi ir Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacija, vaikams duris atveria katalikiška vaikų ir jaunimo stovykla. Ši savo užimamu plotu, atrodytų, visai nedidelė, tačiau labai vaizdingame ir širdžiai mielame kampelyje įsikūrusi parapija laukia visų, norinčių ne tik gerai praleisti laiką, bet ir savo širdimi pajausti Dievą, stiprinti ryšį su juo.

Jau dvidešimt dvejus metus, o tiksliau – dvidešimt dvi vasaras, čia gyvenančios vienuolės ses. Sonata Marčiulionytė ir ses. Danutė Saboniūtė nepailsdamos suburia aplinkiniuose kaimuose gyvenančius vaikus ir jaunimą į vasaros stovyklą. Seserys vienuolės stengiasi, jog būtų ugdomos vaikų dorovinės vertybės, pagarba kitam, rūpestis silpnesniu, per įvairias veiklas vaikai artimiau susipažintų su Dievu. Į parapijos namus, kur vyksta stovykla, nuo pat jos sumanymo pradžios noriai renkasi visi. Sulig kiekvienais metais vaikų skaičius vis auga ir šiandien jau skaičiuojame, kad į vasaros stovyklą čia susirenka per septyniasdešimt norinčiųjų. Dažnas su savimi pasikviečia ir pusbrolį, pusseserę ar artimą draugą. Nuo pat pradžių stovyklai vadovauja ir jos programą organizuoja tikybos mokytoja Virginija Ptašnykienė, o jai talkina būrelis savanorių vadovų, kurie irgi užaugę kartu su šia stovykla. Vadovai atsidavusiai rūpinasi visais stovyklautojais, kurie į grupeles būna suskirstyti taip, kad jose būtų įvairaus amžiaus vaikų, nes tokiu būdu jie mokomi rūpintis vieni kitais, globoti jaunesnius, jiems padėti. Vadovai ne tik prižiūri, kad būtų laikomasi programos, bet ir užima vaikus laisvu laiku, padeda paruošti vakarinius renginius, sprendžia iškilusias problemas. Vadovų tikslas – suburti draugišką grupę, kurioje visi padėtų vieni kitiems.

Savaitę trunkanti stovyklos programa sudaroma taip, kad joje būtų veiklų įvairovė ir visiems būtų įdomu. Kiekvieną dieną jaunieji stovyklautojai dalyvauja įvairiose veiklose: sportuoja, dainuoja, leidžia laikraštį, gamina skanėstus, rašo laiškus vieni kitiems, mokosi šokio paslapčių, tvarkosi, diskutuoja, kuria, piešia, atlieka įvairius darbelius, mokosi išgyventi gamtoje, gilinasi į tikėjimo prasmę ir pan. Stovykloje gausu ir tradicinių renginių – prisistatymo vakaras, sporto varžybos, olimpiada, orientacinis žaidimas, talentų vakaras, einamas Kryžiaus kelias bei paskutinę stovyklos dieną vykstantis baigiamasis vakaras, kurio metu kiekvienais metais sugalvojama vis įdomesnė, vis kitokia programa, demonstruojamos nuotraukos, parodomas sukurtas nuotaikingas filmukas, o stebėti visa tai būna sukviečiami ir vaikų tėveliai, globėjai. Kiekviena diena prasideda bendra malda, dieną aukojamos šv. Mišios, kurių metu bažnyčioje skamba gitaros garsai, o giesmes gieda visa mažoji bendruomenė. Kiekvieną stovyklą tarsi vainikuoja išvyka į pasirinktą objektą – zoologijos parką, aviacijos muziejų, kunigų seminariją, vienuolynus, bažnyčias ar kitas lankytinas vietas.

Esame nuoširdžiai dėkingi „Tautos fondui“ už paramą stovyklai, be jų paramos neturėtume tiek džiaugsmo, taip pat dėkingi kiekvienam žmogui, su kuriuo mus supažindina gyvenimas, tačiau ypatingą dėkingumą reiškiame mūsų parapijoje tarnaujančioms atsidavusioms seselėms vienuolėms Sonatai ir Danutei, kurių dėka jau daugelį metų galime džiaugtis galėdami susiburti draugėn. Jų nepailstamas noras apaštalauti, skleisti parapijoje šviesą, neblėstanti širdies šiluma, rūpestis kiekvienu ir noras organizuoti vaikų ir jaunimo stovyklas leidžia išgyventi vidinį džiaugsmą, kuris visus sustiprina, tarsi apkabina mažuosius nematoma gija, suteikia stiprybės ir parodo teisingą gyvenimo kelią kiekvienam. Jų dėka kiekvienos vasaros laukia vaikai, kurie nekantraudami skuba į parapijos salę, kupini naujų vilčių ir naujų pažinimų.

Autorės nuotr.

Šaltinis – nacionalinis Lietuvos istorijos laikraštis „Voruta“, Nr. 8 (862), 2019 m. rugpjūčio 31 d., p. 9.