www.voruta.lt Leidyklos „Briedis“ naujiena „Vilnius per amžius“ – tai gausiai iliustruotas albumas su išsamiais komentarais ir senaisiais Vilniaus miesto planais, nukeliantis skaitytoją į romantišką Lietuvos sostinės praeitį. Knygą sudaro Varšuvoje gimusio, kurį laiką Vilniuje gyvenusio ir dirbusio garsaus lenkų rašytojo J. I. Kraševskio (J. I. Kraszewski, 1812–1887) prisiminimai, dienoraščiai, romanų fragmentai, kuriuose, remiantis dokumentais ir...
2017
Gudų kultūros draugija Lietuvoje kviečia į dr. Aliaksandro Adamkovičiaus naujų knygų pristatymą
www.voruta.lt Gudų kultūros draugija Lietuvoje kviečia į Aliaksandro Adamkovičiaus naujų knygų prezentaciją: – Vilniaus baltarusių istorija asmenyse, 2016 m. – Germanavičiai, Zorka (Sinicai), apylinkės (iki 1939 m.), 2017 m. Prezentacija vyks š. m. spalio23 d. Tautinių bendrijų namuose, Raugyklos g. 25, Vilnius. Dalyvaus svečiai iš Lietuvos, Baltarusijos, Vokietijos. Pradžia 17 val. Maloniai kviečiame. Запрашэнне Таварыства беларускай культуры ў...
Odontologija Klaipėdoje – Jūsų paslaugoms
Klaipėdoje, adresu Šiaurės pr. 17A, įsikūrusi privati odontologijos klinika teikia profesionalias medicinos paslaugas. Neseniai persikėlusi į naują vietą, odontologija Klaipėdoje toliau gerina atliekamų paslaugų kokybę. Čia protezuojami bei implantuojami dantys, atliekamos žandikaulio kaulų operacijos, vykdomos įvairios estetinės veido procedūros. Išrankus klientas visuomet atras sau norimą pasiūlymą už prieinamą kainą. Pažangios odontologijos Klaipėdoje technologijos Moderni...
Pietryčių Lietuvos mokytojų ir švietėjų viešnagė ryčiausiame Lietuvos pakrašty
A. Masaitis ir J. Vasiliauskas įteikia Pietryčių Lietuvos Metų mokytojo premiją Elenai Sekonienei Nijolė KERAITIENĖ, Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos mokytoja, www.voruta.lt „Ryto“ draugija, nuveikusi daug reikšmingų darbų lenkmečiu, Lietuvoje atkurta 2004 m., o nuo 2013 m. jos skyrius veikia ir Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“ gimnazijoje, kurios vardas pirmiausia ir siejamas su senosiomis švietimo tradicijomis....
Vytauto Didžiojo gimnazija: išsaugojusi šimtametes tradicijas ir pokalbius prie vyšnių arbatos
Gimnazijos archyvo nuotrauka Matas BALTRUKEVIČIUS, Aistė MARČIULAITYTĖ, www.bernardinai.lt Pirmoji lietuviška gimnazija, kuri tuo metu vadinosi „Jono Basanavičiaus, Mykolo Biržiškos ir Povilo Gaidelionio Vilniaus lietuvių gimnazijos kurso pamokos“ įkurta daugiau kaip prieš šimtmetį – 1915 m. Tai pirmoji gimnazija, pradėjusi puoselėti lietuvišką žodį. Nors mokyklai gyvuoti buvo nelengva, tačiau žymių ir garbių žmonių dėka mokykla išliko lietuviška...
Ignas Meškauskas. Kam nepatinka šauliškumo idėja?
Ignas MEŠKAUSKAS, advokatas, www.voruta.lt Žurnalisto, laidų vedėjo Edmundo Jakilaičio iškelta Lietuvos sušaulinimo idėja reali, istorijos patikrinta, būtina tautos išlikimui, tiktai pavėluota. Ji turėjo pasirodyti visuomenės atgimimui su įvykiais Ukrainoje. Prasidėjus diskusijai, pasipylęs interneto portaluose juodas erzelis tų, kurie neatsisako vienokiu ar kitokiu būdu mus valdyti, – geras įvertinimo ženklas. Tautos istorija byloja, kad ginantis nuo...
Alvydas Butkus. Baltų krikštas ir krikščionėjimas
Prof. dr. Alvydas BUTKUS, www.voruta.lt Krikšto laikas Istorijoje įprasta laikyti, kad krikšto data yra toji, kada krikštijasi genties ar šalies valdovas. Dėl Lietuvos krikšto datos esama keleto nuomonių– tų datų nurodomos net trys: 1009, 1251 ir 1387 m. (LI 2012, 26, 29, 40, Kviklys 1985, 29). Pridėjus dar Vytauto vykdytą atgautosios Žemaitijos krikštą 1413 m.,...
B. Kuzmickas. Šiuolaikinė lietuvių savimonė
Bronius Kuzmickas. Juozo Vercinkevičiaus nuotr. Bronius Kuzmickas, www.alkas.lt Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Šiuolaikinė lietuvių savimonė, Šiuolaikinė lietuvių tautinė savimonė, Vilnius: Rosma, 1996, p. 7–99. Europinės tendencijos Įvairiose šalyse didėja rūpestis dėl vietinio savitumo išlikimo, auga dėmesys tautų, tautinių mažumų, istorinių kultūrinių regionų tapatybei, didėja pastangos ją išsaugoti, priešintis globalizacijai. Blaiviai suvokiama, kad besiplečiantis atvirumas turi ne...
Užburtų lobių beieškant. Iš Petro Tarasenkos ankstyvojo biografijos laikotarpio
Pulkininkas Petras Tarasenka. Natalijos Tarasenkaitės asmeninio archyvo nuotrauka Gintautas ŠEIKIS, www.voruta.lt Petro Tarasenkos (1892–1962) – – kariškio, istoriko archeologo, muziejininko, rašytojo ankstyvasis gyvenimo laikotarpis iki 1915 metų yra palyginti mažai nagrinėtas ir aprašytas. Trūksta istorinių šaltinių, išlikę tik fragmentiški liudininkų prisiminimai. Pats P. Tarasenka apie savo artimus gimines, vaikystės ir jaunystės laikotarpį savo prisiminimuose užsiminė...
Ignas Meškauskas. Stribai vestuvėse
Ignas MEŠKAUSKAS, www.voruta.lt Vestuvės Lietuvoje nuo seno yra laikomos viena linksmiausių, nuotaikingiausių švenčių. Jos kupinos humoro, prasmingų tradicijų, pokštų, kurie baigiasi atomazga – piršlio „pakorimu“. Bet Jono Barausko ir Liudos Rupšytės vestuvės baigėsi tragiškai. Pokario metais, okupacijos metu, kai okupantai kovoje su pasipriešinimo jėgomis įtraukė, atpalaidavo pačias tamsiausias jėgas, kurios kovotojo vardu savivaliavo vogė, plėšė,...
Dr. Martynas Purvinas. Europos kaimų istorija ir Lietuva
1694 m. paskelbtas piešinys iš konferencijos leidinio. Daugiau kaip prieš 300 metų gyvenęs dailininkas kruopščiai vaizdavo anuometinio kaimo kasdienybę Nyderlanduose – gyvuliais ir naminiais paukščiais besirūpinusią kaimiečių šeimą, artoją ir sėjėją atokesniuose laukuose, tuometinių kaimiečių trobesius ir jų aprangą Dr. Martynas PURVINAS, Kaunas, www.voruta.lt Šių metų rugsėjo mėn. 11 – 14 d. Belgijoje vyko tarptautinė EURHO ( European Rural...
Tomas Duksa. Iš Lietuvos kartografijos istorijos. LDK žemėlapis ir jo variantai
A. A. Gliožaičio leidinio viršelyje kunigaikščio M. K. Radvilos portretas ir LDK 1613 m. žemėlapio fragmentas Tomas DUKSA, Vilnius, www.voruta.lt Artėjant valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejui, žymus geodezininkas, kartografijos istorikas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslo žurnalo „Geodezija ir kartografija“ ir kitų leidinių daugelio mokslinių straipsnių autorius Algirdas Antanas Gliožaitis skiria savo knygą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis...
V. Valiušaitis. J. Pilsudskio „genijus“
Iš kairės į dešinę: Žiulis Larošas, Juzefas Pilsudskis Prancūzijos užsienio reikalų ministro Lui Bartu (Louis Barthou), Lenkijos užsienio reikalų ministras Juzefas Bekas (Józef Beck) ir Janas Šembekas (Jan Szembek), L. Bartu vizito Lenkijoje metu, 1934 m. balandžio mėn. | Wikipedia.org nuotr. Vidmantas Valiušaitis, www.alkas.lt 1920 m. spalio 9 d. Lenkija pažeisdama prieš dvi dienas pasirašytą...
Kanaunininką Petrą Raudą prisiminus
Petras Rauda Utenos “Saulės gimnazijos direktorius 1928 m. Iš Utenos Saulės gimnazijos archyvo Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, Vilniaus anykštėnų sambūrio narė Panevėžio vyskupijos garbės kanaunininkas Petras Rauda pristatomas ne savo tiesioginėje bažnyčios tarnystėje, o kaip visuomenininkas, mokytojas, asmenybė, palikusi pėdsaką to meto šviesuolių širdyse. Simboliška, bet nuo kapeliono pirmo žingsnio į mokyklą, Joniškio progimnaziją (1917 m.),...
Kultūros ginklanešys M. Švėgžda von Bekkeris: akcentai sudėlioti
www.voruta.lt Martynas Švėgžda von Bekker – ypatingos ir išskirtinės lietuvių šeimos atžala, tapusi dar viena, ryškia lietuvių kultūros liudytoja pasaulyje. Smuikininkas, muzikos pedagogas, kompozitorius ir žinomas Lietuvos menininkas save įvardina kultūros ginklanešiu arba net muzikos kariu. Šiuo metu Hamburge gyvenantis menininkas nejaučia jį ribojančio atstumo ir į gimtinę sugrįžta reguliariai – dalyvauti kultūriniuose renginiuose, pristatyti...
Donato Malinausko ir jo šeimos narių tautybė
Marija Alina Malinauskaitė, apie 1920 m. Nuotr. iš Tado Stommos archyvo JAV Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis 2017 m. liepos 15 d. Trakų rajono Onuškio bendruomenei buvo pristatyta monografija „Onuškis“1 – 34-oji knyga iš serijos „Lietuvos valsčiai“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui (1918–2018), išleista leidyklos „Versmė“. Gaila, vienas iš autorių pakartojo senas klaidas ir monografijoje patalpino Rokiškio...
Birutė Lisauskaitė. Totoriai Trakuose
BIRUTĖ LISAUSKAITĖ: „KADANGI ESU MAKSIMALISTĖ IR VISADA NORIU VISKĄ PABAIGTI TEISINGAI IR IKI GALO, NUSIVYLIAU GEROS IDĖJOS DĖL TOTORIŲ SKVERO TERITORIJOJE ĮRENGTOS LENTOS, IŠKRAIPYMU. KĄ GALI VIENAS NEVYKĘS ARCHITEKTO, KURIS NESUPRANTA, KODĖL TA ATMINIMO LENTA BUVO REIKALINGA, SPRENDIMAS – LENTA PRIE SUNAIKINTO FONTANO IR KANALIZACIJOS ŠULINIO ANT KLERKŲ TAKO. KOKS TEN TURISTAS UŽKLYS? O JUK...
Kas išmetė „w“ iš lietuviškos abėcėlės?
Prof. dr. Laima Kalėdienė. A. Rasakevičiaus nuotr. Šaltinis – www.alkas.lt Prof. habil. dr. Laima KALĖDIENĖ, www.alkas.lt Lenkiškų raidžių atsikratė „aušrininkai“ ir „varpininkai“ Jeigu rašymas lietuviškomis ar nelietuviškomis raidėmis būtų visai nereikšmingas dalykas, knygnešiai (jų būta mažiausiai 2000!) keturis dešimtmečius (1864-1904) nebūtų rizikavę savo gyvybe dėl lietuviško rašto. 2004 m. UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalų reiškinį,...
Alvydas Butkus. Palemoniškosios legendos kontekstas
Alvydas Butkus. www.vdu.lt nuotr. Prof. dr. Alvydas BUTKUS, www.voruta.lt Praeityje būta įvairiausių mėginimų aiškinti lietuvių ir kitų baltų kilmę iš kitų tautų, tikrų ir spėjamų – alanų, herulų, trakų, frygų, sarmatų, keltų ir pan. Kai kurie mėginimai, tiesa, turėjo ir politinių tikslų. Pavyzdžiui, XV-XVI a. autorius Erazmas Stela (tikrasis vardas – Johanas Štiuleris (Stüler)) lotyniškai...
Tėvynės labui paaukojęs turtą, darbą ir gyvenimą
J. Oleškevičius. M. K. Oginskis. XIX a. I p. Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus Rasa BAŠKIENĖ, www.bernardinai.lt Rugsėjo 25 d. minime 252-ąsias Mykolo Kleopo Oginskio – politiko, diplomato, aktyvaus 1794 m. sukilimo dalyvio, kompozitoriaus – gimimo metines. M. K. Oginskio asmenybė ryškiai suspindo dramatiškiausiu Abiejų Tautų Respublikai laikotarpiu, kai savarankiška valstybė buvo padalinta į kelias dalis...
Totorių skveras Trakuose
LIETUVOS TOTORIŲ BENDRUOMENIŲ SĄJUNGOS PIRMININKAS PROF. DR. ADAS JAKUBAUSKAS (KAIRĖJE), AMBASADORĖ DR. HALINA KOBECKAITĖ, GARSUS DIRIGENTAS, MUZIKAS ALEKSANDRAS MELECHAS www.traku-zeme.lt Rugsėjo 18 d., pirmadienį, Trakuose totoriams buvo džiugi šventė – prie Trakų rajono savivaldybės esančiam skverui oficialiai buvo suteiktas Totorių skvero vardas, skirtas totorių apgyvendinimo Lietuvoje 620-osioms metinėms paminėti. Į atidarymo iškilmes susirinko Trakų rajono...
Z. Zinkevičius. Tikiu, kad mūsų kalbos ir kultūros naikintojai liks nieko nepešę
Akademikas Zigmas Zinkevičius ir Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė | lrp.lt nuotr. Zigmas Zinkevičius, www.alkas.lt Akademiko Zigmo Zinkevičiaus sveikinimas Baltų vienybės dieną Vilniuje vykusio judėjimo „TALKA už Kalbą ir Tautą“ steigiamosios konferencijos dalyviams Sveikinu visus sąmoningus Lietuvos piliečius, susirinkusius į valstybinės kalbos ir tautinių vertybių puoselėtojų sąjūdžio steigiamąjį susirinkimą. Jei nebūtų piliečių dėmesio ir paramos, įvairūs mūsų...
Ignas Meškauskas. Penki kalavijai į vieną širdį
Mindaugas Lukošaitis. Lietuvos partizanai ir jų archyvas. Iš piešinių ciklo „Rezistencija“. Ignas MEŠKAUSKAS, www.voruta.lt Motiekaičiai nuo seno gyveno toje pačioje vietoje, Vabalių kaime tuokėsi, augino vaikus, mylėjo savo žemę, laistė ją prakaitu, arė, prieš berdami grūdą pabučiuodavo pilką jos grumstą, kad duotų gausesnį derlių, kad darbas nenueitų niekais. Kazimieras Motiekaitis, prieš kurdamas šeimą, nutarė išvažiuoti...
Vilniaus konferencijos dalyviai iš Seinų ir Suvalkų krašto (1 dalis)
Atminimo lenta, skirta Vilniaus konferencijai Sigitas BIRGELIS, www.punskas.pl Lietuvos nepriklausomybės 100-mečiui Prieš 100 metų Vilniuje vyko Lietuvių konferencija, kuri išrinko Lietuvos Tarybą. Konferencijoje dalyvavo nemažai Suvalkų krašto lietuvių: kun. Motiejus Simonaitis (Punsko parapijos klebonas), kun. Juozas Katilius (Smalėnų parapijos klebonas), Kazimieras Mielkus (Vaitakiemio ūkininkas ir švietėjas), Seinų kunigų seminarijos atstovai kun. Justinas Staugaitis, kun. Antanas Petrauskas,...
Prof. Antanas Tyla. Lietuvių konferencija ir jos vaidmuo atkuriant modernią Lietuvos valstybę
Prof. dr. Antanas TYLA, www.voruta.lt Pranešimas, 2017 09 16 skaitytas Anykščiuose vykusiame Lietuvių konferencijos 100-mečio minėjime) Greitai minėsime atkurtosios Lietuvos Nepriklausomos demokratinės valstybės 100-metį. Paprastai Nepriklausomybės paskelbimą Lietuva švenčia Vasario 16-ją. Ir 100-metis bus švenčiamas Vasario 16-ąją. Tai svarbiausia Lietuvos valstybės atkūrimo data ir šventė. Dėl to nediskutuotina. Tačiau Lietuvos valstybės atkūrimas dar iki...
Dr. Arūnas Bubnys. Lietuvos vietinės rinktinės 309-asis batalionas
LVR 309-ojo bataliono trečios kuopos vado kpt. Jurgio Rinkevičiaus nuotrauka (fotografuota iki 1940 m.). Dr. Arūnas BUBNYS, Vilnius, www.voruta.lt LVR 309-asis batalionas buvo formuojamas 1944 m. kovo mėnesį Seredžiuje.Ten pat ir tuo pačiu laiku buvo formuojamas ir LVR 310-as batalionas. Kareiviai ir karininkai buvo kilnojami iš vieno bataliono į kitą. Dalis savanorių į LVR atvyko...
Dr. Algirdas Matulevičius. Vydūnas – talentingas istorikas
Dr.Algirdas MATULEVIČIUS, istorikas, enciklopedistas, www.voruta.lt Šiais metais Europa mini Reformacijos 500-ąsias metines,pradėjusi po viduriniųjų amžių tamsos naują epochą-renesansą Bažnyčios,valstybių bei tautų politiniame ir visuomeniniame gyvenime,raštijos gimtosiomis kalbomis plėtrą.Siomboliška, kad dabar, po 85 metų, Vokietijoje pakartotinai išleistas. Vydūno istoriosofinis ir istorinis kapitalinis veikalas Septyni šimtmečiai vokiečių – lietuvių santykių (1932m. Tilžėje vokiečių kalba, antras leidimas 1982m....
Rugsėjo 1-ąją prasidėjo Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, metai
Trakų bažnyčia – RV lt.radiovaticana.va Rugsėjo 1 d. drauge su Trakinių atlaidais prasideda Lietuvos vyskupų paskelbti Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, metai. 2018 m. rugsėjo 4 d. sueis 300 metų nuo stebuklais garsėjančio Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos paveikslo karūnacijos. 1718 m. rugsėjo 4 d. Trakų Dievo Motinos paveikslas buvo vainikuotas popiežiaus Klemenso XI atsiųstomis...
Apie desovietizaciją, J. Gabrį-Paršaitį ir kitus dalykus
Sovietinių simbolių desovietizacijos tėra tik pradžia Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis Niekas nevyksta atsitiktinai ir be pinigų. Tragizmas glūdi tame, kad destrukcija yra finansuojama Lietuvos ir Europos Sąjungos lėšomis. Lietuvos nesėkmių priežasčių reikia ieškoti ne tik dabartyje, bet ir praeityje. Be reikalo piktinasi Ignalinos „pionieriai“, kad juos vadina vatnikais, pyko ir markizas de Garliava už tiesą. Kas...
Vis dar nerandama lėšų S. Rapolionio atminimo įamžinimui
Karaliaučius – Vaizdas iš priemiesčio į Langgasse (Ilgoji) gatvę 1941 m. Šie metai paskelbti Reformacijos metais, o reformacijos 500 metų sukakties proga vyksta įvairūs renginiai. Tačiau Lietuvos generalinio konsulato noras Karaliaučiuje įamžinti vieno iš lietuvių raštijos pradininkų Stanislovo Rapolionio atminimą kol kas lieka tik popieriuje. Kultūros taryba atminimo lentai pagaminti nerado kelių tūkstančių eurų, tačiau...