Įrašas

Lavoriškių gimnazijoje atidengtas atminimo akmuo iškiliam Vilnijos krašto patriotui Aliui Vidūnui

  Prie atminimo akmens Aliui Vidūnui  – Gražina Vidūnienė. Aušros Virvičienės nuotraukos.  Aušra VIRVIČIENĖ, Lavoriškės, www.voruta.lt Lapkričio 8 dieną, Vilniaus rajono Lavoriškių gimnazijoje, buvo atidengtas atminimo akmuo iškiliam Vilnijos krašto žmogui Aliui Vidūnui. Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas Algimantas Masaitis „Vorutai“ sakė, kad neatsitiktinai buvo nuspręsta atminimo akmenį, skirtą Aliui Vidūnui, atidengti būtent lapkričio 8...

Įrašas

Vilniuje atidarytas pasaulinio garso dailininko Samuelio Bako muziejus

www.voruta.lt Lapkričio 16 d. atidarytas Vilniuje gimusio pasaulinio garso dailininko Samuelio Bako muziejus. Naujai atidarytas muziejus – pirmasis ir kol kas vienintelis muziejus pasaulyje, skirtas šio litvakų dailininko kūrybai. Kolekciją muziejui padovanojo pats dailininkas, kuris šiuo metu gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose. Naujojo muziejaus, skirto tik Samuelio Bako kūrybai, salėse bus eksponuojama per 125 tapytojo darbų. Muziejuje taip pat...

Įrašas

Kaip atrodė mūsų didingi piliakalniai prieš šimtmečius?

Neries RPD nuotr. www.voruta.lt Archeologai dažnai apgailestauja, kad visi Lietuvos piliakalniai mūsų dienas pasiekė atrodydami visiškai kitaip nei kadaise, kai ant jų gyveno mūsų protėviai. Piliakalnių šlaitai nuslinko žemyn, sumažėjo gynybiniai pylimai, užslinko kadaise čia iškasti grioviai, išnyko ten stovėję pastatai… Tačiau tiek specialistams, tiek piliakalnius lankantiems turistams visuomet labai smalsu nusikelti į tuos laikus ir...

Įrašas

Irena Tumavičiūtė. “Slaptieji” sąrašai celofaniniame maišelyje

Irena TUMAVIČIŪTĖ, www.voruta.lt “Slaptieji” sąrašai celofaniniame maišelyje Mūsų žiniasklaidoje jau kalbėta, kaip Rūta Vanagaitė savo monologuose Baltarusijoje, Rusijoje ir Latvijoje porino, jog iki šiol jos  kartos lietuviai beveik nieko nežinojo apie žydus, abejojo, ar žydai į macą nededa kraujo – „juk šiaip sau niekas nieko nežudo“,  nežinojo apie žydų gyvenimą, holokaustą, visada (!) nekentė žydų,...

Įrašas

Lietuvos Šv. Juozapato Bazilijonų ordinas kviečia kartu minėti 400-ąsias įsikūrimo metines, o Lietuvos nacionalinis muziejus lapkričio mėnesio savaitgaliais kviečia į nemokamas ekskursijas Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje

www.voruta.lt Lietuviai iki šiol tik apytikriai įsivaizduoja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės senosios rusėnų kultūros įvairovę mūsų krašte. Šią spragą bent iš dalies užpildyti kviečiame dalyvaujant graikų apeigų katalikiškiško Bazilijonų vienuolių unitų ordino įkūrimo 400-ųjų metinių renginiuose. Spauda, bendruomeninė ir karitietiška veikla, tolerancijos ir vienybės idėjų sklaida ypač būdinga LDK teritorijoje prieš 400 m. įkurtam ordinui. Plačiau...

Įrašas

L.V. Medelis. Kaip tapti klasiku: patarimai jaunimui kito Mariaus Ivaškevičiaus pavyzdžiu

  Linas V.Medelis. Asmeninė nuotr.   Linas V. Medelis, www.alkas.lt Įžanga  „Begalinėje daugybėje atvejų  įžanga yra kažkas tarp užstalės sveikinimų ir kalbų prie kapo duobės, todėl ji sklidina neatsakingiausių pervertinimų, kuriuos nepatiklus skaitytojas priima kaip žanrinį sąlygotumą“. Taip kažkada rašė Ch. L. Borchesas (Borges). Tad,  kaip žanrinį sąlygotumą kūrybinėje užstalėje ar prie kūrybinio kapo duobės...

Įrašas

Moteris, gimusi valdyti: Bonos Sforcos veiklos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje aspektai

www.voruta.lt 2017 m. lapkričio 15 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje įvyks Lietuvos istorijos instituto doktorantės Rasos Leonavičiūtės paskaita „Moteris, gimusi valdyti: Bonos Sforcos veiklos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje aspektai“. Joje bus aptariami Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Bonos Sforcos veiklos bruožai bei analizuojama šios asmenybės įtaka XVI a. LDK politiniam, ekonominiam bei kultūriniam gyvenimui....

Įrašas

Archeologinis paveldas: nuo akmens amžiaus iki Radvilų

  Konferencijos momentas Pasvalio krašto muziejuje. Gražvydo Balčiūnaičio nuotr. Ona STRIŠKIENĖ, Paįstrys-Pasvalys, www.voruta.lt Spalio pabaigoje Pasvalio krašto muziejuje vyko konferencija „Archeologinis paveldas: nuo akmens amžiaus iki Radvilų“, skirta Piliakalnių metams. Ją organizavo Pasvalio krašto muziejus, rėmė Kultūros paveldo departamentas, Pasvalio rajono savivaldybė, Žiemgalos draugijos Pasvalio skyrius. Konferenciją vedė ir daug prie jos parengimo daug prisidėjo...

Įrašas

Ignas Meškauskas. Kodėl plyšo obelis?

Ignas MEŠKAUSKAS, advokatas, www.voruta.lt Ne vienas atsitiktinis keleivis, medžiotojas ar grybautojas, radęs Kėdainių rajone, Josvainių apylinkės Ruseinių kaimo miško pakraštyje tarp medžių medinį kryžių, kapo kauburėlį, po juo stabteli ir  susimąsto apie jo atsiradimo priežastis: ar tai nėra  užslėpti kovos ženklai su atėjusiais. Kiekvienam aišku, kad kryžius, kaip kančios simbolis, atsirado ne iš gero gyvenimo....

Įrašas

Albertas Ruginis. Atsisveikiname su dar vienu Sedos kautynių dalyviu

  Paminklas žuvusiems Sedos kautynėse. en.wikipedia.org nuotr. Albertas RUGINIS, www.voruta.lt Šių  metų  rugpjūčio 27 d. Utenos rajono Daugailių kapinės priglaudė Sedos kautynių dalyvio  Algirdo Mečislovo Čepėno palaikus.  Algirdas Mečislovas  Čepėnas  mirė 2017 m. rugpjūčio 13 d. Čikagoje.   Ėjo   94 metus. Algirdas  gimė Velaikių kaime, Zarasų rajone. Baigė  Salų žemės ūkio mokyklą, ruošėsi  ūkininkauti, tačiau  artėjanti...

Įrašas

Apie Punsko parapijos įkūrėją ir fundatorių S. Zalivskį

www.punskas.pl Minėdami Punsko parapijos 420-ąsias įsteigimo metines, negalime užmiršti, kad jos iniciatorius, organizatorius ir fundatorius buvo Lyvo vėliavininkas, Merkinės, Lazdijų ir Seivų miškų valdytojas Stanislovas Zalivskis. Jis prie Punsko ežero pastatė bažnyčią ir pasistengė, kad karalius Žygimantas III ją įteisintų ir įsteigtų parapiją. Girininko rūpesčiu Žygimantas III Vaza parapijai išlaikyti suteikė dovanų ir privilegijų. Be...

Įrašas

Dr. Algirdas Matulevičius. Karaliaučiaus kraštas – prūsų ir lietuvininkų žemė

Dr. Algirdas MATULEVIČIUS, istorikas, enciklopedistas, www.voruta.lt Gebiet Königsberg, Königsberg Region (vok.; Karaliaučiaus sritis, regionas) Obwód Królewski (lenk.; Karaliaučiaus apygarda). Tai Rytprūsių (Ostpreussen) šiaurinė dalis, pasibaigus II pasauliniam karui, po Potsdamo konferencijos (1945) atitekusi iki Taikos konferencijos SSRS valdymui ir 1946 m. paversta Kaliningradskaja oblastj. Buvo priimti nugalėtojų neteisingi ir neteisėti sprendimai, kurių padarinius demokratinė Europa...

Įrašas

Pro memoria. Birutė Verkelytė – Fedaravičienė

www.voruta.lt 2017 m. spalio 26 d., eidama 103-iuosius metus, Kaune mirė Birutė Verkelytė Fedaravičienė.                       Birutė gimė 1915 m. kovo 4 d. Švenčionyse. Negalima neprisiminti  sudėtingo ir įvykių kupino jos gyvenimo: meilės savo kraštui, jo žmonėms, jų papročiams, tradicijoms ir kalbai. Tikriausiai visa tai ji paveldėjo iš savo tėvų ir giminių. Jos senelis Pranas Verkelis...

Įrašas

Zigmas Tamakauskas. Vėlinių prisiminimo mozaika

  Vengrijos revoliucijos ir Vėlinių įvykių Lietuvoje minėjimas Kauno senosiose kapinėse Zigmas TAMAKAUSKAS, www.voruta.lt Visų Šventųjų dienos išvakarėse Kaune ir Vilniuje Vengrijos ambasada Lietuvoje surengė 1956 metais  Vengrijoje vykusios antisovietinės revoliucijos ir jos tuometinių atgarsių Lietuvoje, žinomų kaip Vėlinių įvykių, minėjimą. Šis minėjimas jau įgavo gražios ir prasmingos tradicijos pobūdį,  prisimenant mūsų abi tautas, kovojusias...

Įrašas

Punsko parapijai 420. Ką pasakoja antrasis karaliaus dokumentas

Dokumentą pasirašė: „Karalius Žygimantas (Sigismudus Rex) Matas Vaina (Mateias Woina), Jo Karališkosios Didenybės notaras Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei (Sacrae Regiae Maiestatis per Magnum Ducatum Lithuaniae Notarius).“ Sigitas BIRGELIS, www.punskas.pl Punsko parapijos archyve yra saugomi 1597, 1600 ir 1606 m. Varšuvoje pasirašyti 3 karaliaus Žygimanto III dokumentai. Šį kartą apie antrąjį karaliaus dokumentą. Antrasis karaliaus Žygimanto III...

Įrašas

Tremtinių vaikai Vėlines pasitinka sutvarkę Sibiro kapus

V. Jakštas su kapelionu prie senelių kapų Dr. kun. Rimantas GUDELIS, Rusijos lietuvių kapelionas, www.voruta.lt Šiandien panevėžietis Valdemaras Jakštas pirmą kartą sutiko Vėlines prie pernai mirusios mamos kapo. Bet ši šventė vyrui ypatinga ne vien dėl to. Lankydamas kapines jis jaučiasi ramesnis ir labiau suprantantis savo a. a. tėvų gyvenimą, nes neseniai grįžo iš vietos,...

Įrašas

Lietuvos lygumų ūkininkai Sibiro taigoje gieda „Lietuva, Tėvyne mūsų“

Ignas MEŠKAUSKAS, www.voruta.lt Nedaug turėjo žemės Jonas Merkelis Kėdainių apskrityje Bučionių kaime, – tik 12 ha ariamos. Savo sklypą jis žinojo kaip savo delną, užsimerkęs galėjo parodyti, kur arimų išmestinės ir numestinės. Kiekvienas lopinėlis, kiekvienas pievos ruoželis ar kraštelis turėjo pavadinimą, medis ir krūmokšnis turėjo savo vardą. Pasėjus rugį, ilgai, kruopščiai rūpinėdavo ieškodamas tinkamiausio nuolydžio...

Įrašas

Susitikimas su seserimi vienuole Loreta

Pasvalio dekanato Gyvojo Rožinio maldininkai. Jų tarpe – Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos  alt. kan. jubil.kun. Povilas Miškinis, šalia sesuo vienuolė Loreta, mūsų kraštietė, kilusi iš Daujėnų parapijos. Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos bažnyčia.  Nuotraukos autorius – Paulius Ramanauskas Vlada ČIRVINSKIENĖ, Pasvalio dekanato Gyvojo Rožinio vadovė, www.voruta.lt Spalis – rožinio mėnuo Spalio mėnesį vėl skubėjome ...

Įrašas

Aleh Dziarnovich: „Ir kalėjimas, ir arsenalas: Krėvos pilies naujausi tyrimai“ (И тюрьма, и арсенал: новейшие исследования Кревского замка)

www.voruta.lt Paskaitų ciklas ŠVIEŽIA ISTORIJA 2017 2017 m. lapkričio 7 d., antradienis, 18.00–19.30 val. Valdovų rūmų Lankytojų vestibiulio auditorija Registruotis Dr. OLEGAS DZIARNOVIČIUS Baltarusijos istorikas ir archeologas, Nacionalinės Baltarusijos mokslų akademijos mokslinis kandidatas. Domėjimosi sritys: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etnokultūrinės problematikos tyrimai. Parengė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Metrikos 560-ąją knygą. Vykdė Krėvos pilies archeologinius bei Biarozos kartūzų vienuolyno...

Knyga nauja, bet požiūris senas
Įrašas

Knyga nauja, bet požiūris senas

Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido profesorių Alfonso Eidinto ir Raimundo Lopatos sudarytą knygą „Lietuvos Taryba ir nepriklausomos valstybės atkūrimas 1914–1920 metų dokumentuose“1. Įvadinėje dalyje autoriai aplenkė svarbiausią klausimą – ką jie laiko dokumentu, kokia yra jo definicija. Todėl Vasario 16-osios aktas jų knygoje nėra įvardytas kaip atskiras dokumentas, turintis numerį, o...

Įrašas

V. Landsbergis. Dušanskienė

Prof. Vytautas LANDSBERGIS Patyčios iš žmogaus ir žmoniškumo peržengė visas ribas. Partizanų vadas, patekęs į žvėrių rankas, žudėsi siaubingais būdais. Kalėjime išsikastravo surūdijusia vinimi ir dar išplėšė sau vieną akį. Kadangi enkavedistiniai sąžvėros turėdavo užduotį paimti gyvą ir kankinti gyvą iki begalybės, tai sistemos medikai (yra pavardė) išsaugojo jam gyvybės likutį, neleido numirti. Ir surašė...

Įrašas

Mirė žydų gelbėtoja ir lietuvybės puoselėtoja Birutė Fedaravičienė

  Vytautas SINICA Bet mes niekur iš čia nevažiuosim,  Neišlėksim lyg paukščiai rugsėjy. –  Mumis ir pats Dievas didžiuosis,  Kad kalvarijas vargo tesėjom… Spalio 25 dieną, eidama 103-čiuosius metus, Kaune mirė Birutė Verkelytė-Fedaravičienė (1915-2017). B. Fedaravičienė yra pripažinta Neginkluoto pasipriešinimo dalyve už veiklą 1939 metais, dirbant Lietuvos generaliniame konsulate Vilniuje ir gelbstint žydus. Valstybei atkūrus nepriklausomybę...

Įrašas

Lietuvių dienos Fatimoje ir Santjage de Komposteloje

Žvakių procesija Fatimoje – EPA lt.radiovaticana.va Kun. Algirdas Dauknys iš Fatimos ir Santjago de Kompostelos:   Spalio 22 d. Fatimos Marijos šventovėje lietuviai piligrimai šventė Lietuvos dieną Fatimos Jubiliejuje. Šv. Mišioms Švč. Trejybės bazilikoje vadovavo ir pamokslą apie Naująją evangelizaciją pasakė Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Drauge koncelebravo 8 vyskupai ir 50 kunigų. Jose dalyvavo apie 700...

Įrašas

Irma Randakevičienė. Dviejų gimnazijų šviesoje

Verutės Jančytės sodybos kieme 1950-aisiais pastatytas ir pašventintas kryžius. Nuotraukos šaltinis – www.anykstenai.lt Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, Vilniaus anykštėnų sambūrio narė, www.voruta.lt Kai su mama žvelgiame į seną senelių sodybos, kurioje susiliečia Anykščių ir Kupiškio kraštas, nuotrauką, mąstome, kaip tetutė Verutė Jančytė, pas kurią apsigyveno seneliai,  nepabijojo apie 1950-uosius metus kieme šventinti didžiulio kryžiaus.                       Kelias...

Įrašas

Po truputį. Vis daugiau romų mokosi lietuvių kalbos

Alfonsas KAIRYS, Lietuvos edukologijos universiteto Profesinių kompetencijų  tobulinimo institutas, Lietuvių švietimo draugija „Rytas“, www.voruta.lt Ne tik romų kalba pasisveikinti, bet ir  pakalbėti lietuviškai mokės kai kurie Vilniaus čigonai. Kai kurie… tai lietuvių kalbos kursus Tautinių bendrijų namuose  pagal projektą „Dirbkime kartu su romais – naujos darbo galimybės ir iššūkiai“ lankę romai.                       Pradėta nuo prisistatymo,...

Įrašas

Albertas Ruginis. Sedos kautynės. Tėvynės apsaugos rinktinė

V. Kazlausko prisiminimų knygoje „Kovos dvasia“ pateikta Sedos kautynių schema Albertas RUGINIS, Mažeikiai, www.voruta.lt      1944 m. vasarą Raudonoji armija grėsmingai artėjo prie Lietuvos ir liepos 6 d. pasiekė Vilniaus prieigas.      Patriotiškai nusiteikę Zarasų krašto žmonės, vadovaujami Zarasų apskr. viršininko kun. dr. Jono Steponavičiaus ir mrj. Alfonso Urbono, patraukė Žemaitijos link. Pakeliui jų būrys...

Įrašas

Trakuose atidengta paminklinė lenta dr. Stanislovui Mikulioniui

Gausus būrys trakiečių ir svečių susirinko prie atidengtos paminklinės lentos Stanislovui Mikulioniui. Viršuje – paminklinė lenta. Olego Ševeliovo nuotr. www.traku-zeme.lt Spalio 19 d., ketvirtadienį, prie Trakų istorijos muziejaus administracijos (buv. Dominikonų vienuolyno) sienos atidengta architektui, restauratoriui dr. Stanislovui Mikulioniui (1935–1992) atminti paminklinė lenta. Šiemet sukako 25 metai nuo jo mirties. Ta proga Trakų Salos pilyje buvo...

Įrašas

Lietuvos piliakalniai Lietuvos centrinio valstybės archyvo fotodokumentuose

Šeimyniškėlių arba Vorutos piliakalnis www.voruta.lt 2017 – ieji – Lietuvos Respublikos Seimo paskelbti Piliakalnių metais, siekiant pabrėžti archeologinių kultūros paveldo objektų reikšmę valstybingumui, jų išsaugojimo svarbą istorinės atminties kontekste. Minint Piliakalnių metus, Lietuvos centrinis valstybės archyvas kviečia susipažinti su archyve saugomuose fotodokumentuose įamžintais Lietuvos piliakalnių vaizdais. Piliakalniais vadinami skirtingos išvaizdos ir vidinės struktūros objektai: nuo...

Įrašas

Dr. Arūnas Bubnys. Lietuvos vietinės rinktinės 301-asis batalionas

Kairėje ant arklio AK 3-ios brigados vadas G. Frugas -„Szczerbiec“. 1944 m. pasaris, Turgeliai Dr. Arūnas BUBNYS, Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius, www.voruta.lt Vietinės rinktinės vado 1944 m. kovo 30 d. įsakymu formuojamojo 301-ojo bataliono vadu nuo 1944 m. vasario 29 d.  buvo paskirtas majoras Kostas Keželis. Tuo pačiu įsakymu batalionui buvo priskirtas vokiečių...

Įrašas

Neįkainojama mūsų šalies vertybė

I-IV G kl. mokiniai su mokytoju R. Šalna Stirnių piliakalnio papėdėje šalia koplytstulpio, kuriuo įamžintas garsaus Lietuvos prof. gamtininko R. Kazlausko atminimas. Nuotraukų autorius – Dainius Kuchanauskas Vitalija DOVYDĖNIENĖ, Trakų r. Paluknio „Medeinos“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui www.voruta.lt 2017-ieji – Piliakalnių metai. Dar 2015 m. birželį Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu išreikštas dėmesys piliakalniams rodo gražią...