Atminimo lenta, skirta Vilniaus konferencijai

Sigitas BIRGELIS, www.punskas.pl

Lietuvos nepriklausomybės 100-mečiui

Prieš 100 metų Vilniuje vyko Lietuvių konferencija, kuri išrinko Lietuvos Tarybą. Konferencijoje dalyvavo nemažai Suvalkų krašto lietuvių: kun. Motiejus Simonaitis (Punsko parapijos klebonas), kun. Juozas Katilius (Smalėnų parapijos klebonas), Kazimieras Mielkus (Vaitakiemio ūkininkas ir švietėjas), Seinų kunigų seminarijos atstovai kun. Justinas Staugaitis, kun. Antanas Petrauskas, kun. Jonas Reitelaitis, kun. Jonas Totoraitis, Seinų krašto lietuviai Stasys Tijūnaitis (mokytojas), Jonas Dereškevičius (mokytojas), Antanas Pečiulis (pirklys). Įdomu, kad į oficialų konferencijos dalyvių sąrašą (dėl pavėlavimo?) nebuvo įtrauktos kun. Juozo Katiliaus ir kun. Motiejaus Simonaičio pavardės, nors jie konferencijoje dalyvavo.

Norėčiau pateikti truputį informacijos apie juos.

 Jonas Dereškevičius. Gimė 1891 m. Sūsninkų kaime, mirė 1988 m. Palaidotas Kauno m. Romainių 1-osiose kapinėse. Tėvai – neturtingi valstiečiai. Motina mirė, kai Jonui tebuvo 10 metų. Augo jis pas gimines. Mokėsi Kalvarijos pradinėje mokykloje, vėliau Veiverių mokytojų seminarijoje. Mokytojavo Seinų triklasėje pradinėje mokykloje. Paskelbus Lietuvos Nepriklausomybę J. Dereškevičius buvo švietimo ministerijos inspektorius Seinų, Augustavo ir Suvalkų apskritims. Nuo 1918 m. sausio 15 d. Seinų „Žiburio“ gimnazijos muzikos ir gimnastikos mokytojas. 1923–1926 m. dirbo Seinų apskrities Lazdijuose pradinių mokyklų inspektoriumi. Nuo 1926 m. Skuodo progimnazijos mokytojas, vėliau direktorius. 1929 m. paskirtas vienos iš Kauno pradinių mokyklų direktoriumi, o 1941 m. – Vilniaus miesto vyresniuoju inspektoriumi. Laikraščių ir žurnalų bendradarbis. Mirė sulaukęs 97 metų.

Vincas Dvaranauskas. Gimė 1871 m. Žečkalnių k. (Pilviškių parapija), mirė 1966 m. Marijampolėje. Palaidotas senosiose kapinėse, marijonų sektoriuje. MIC, Romos katalikų kunigas, marijonas, Seinų kunigų seminarijos profesorius ir vicerektorius, visuomenininkas ir leidėjas, publicistas.

Baigęs pradžios mokyklą Pilviškiuose, įstojo į Suvalkų gimnaziją. 1890 m. įstojo į Seinų kunigų seminariją. Baigęs seminariją, studijavo Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje, kur gavo teologijos magistro laipsnį. Kunigu įšventintas 1899 m. 1903–1908 m. buvo Seinų kunigų seminarijos vicerektorius ir profesorius. Seinų katedroje įvedė lietuviškas pamaldas. 1905 m. kartu su kolegomis Seinuose įsteigė spaustuvę „Laukaitis, Dvaranauskas, Narijauskas ir Bendrovė“. Ilgametis katalikiškos spaudos bendradarbis. Antrojo pasaulinio karo metu slėpė ir išgelbėjo keturis žydų tautybės vaikus. Mirė sulaukęs 94 metų.

Juozapas Katilius. Visuomenės veikėjas, publicistas, kunigas. Gimė 1871 m. Katiliškių kaime (Marijampolės apskritis), mirė 1954 m. Daukšiuose.

Baigęs Marijampolės gimnaziją, 1890 m. įstojo į Seinų kunigų seminariją. Kunigu įšventintas 1895 m. Dirbo Pilviškių, Griškabūdžio, Jeleniavo (Jeleniewo), Miroslavo parapijų vikaru. Nuo 1907 m. – Smalėnų filijos vikaras, rektorius. Nelotyniški giedojimai Smalėnų bažnyčioje buvo tik lenkiški. Kun. J. Katilius pakeitė pamaldų tvarką, leisdamas kas antrą sekmadienį lietuviams giedoti. Įkūrė „Žiburio“ švietimo draugijos skyrių ir buvo jos pirmininkas. Vėliau buvo Veisiejų, Liubavo parapijų klebonas. Bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje, pasirašinėdamas slapyvardžiais: J.K.; K.J.K.; Kun. J.K.

Adomas Lastauskas. Kunigas, visuomenės veikėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas, Berznyko bažnyčios klebonas. Gimė 1866 m. Rudaminoje, mirė 1938 m. Šilavote (Prienų r.).

1886 m., baigęs Suvalkų gimnaziją, įstojo į Seinų kunigų seminariją. Čia rūpinosi lietuvių spaudos platinimu, dalyvavo varpininkų suvažiavime Jelgavoje pas J. Jablonskį. Kunigu įšventintas 1891 m. Dirbo Raigardo ir Bartninkų parapijos vikaru. Sugrįžęs iš Vilniaus konferencijos organizavo parapijiečių susirinkimą. Kunigaudamas Berznyke susikirto su lenkininkais, kurie sukėlė tokias dideles riaušes, kad buvo uždaryta bažnyčia. 1919 m. lenkų suimtas, Seinuose primuštas ir ištremtas į nepriklausomą Lietuvą. Nuo 1919 m. iki mirties – Šilavoto parapijos klebonas.

Juozapas Marma. Kunigas, visuomenės veikėjas. Gimė 1857 m. Mergbūdžio kaime (Šakių r.), mirė 1938 m. Griškabūdyje.

Mokėsi Varšuvoje, kur kunigavo jo broliai. 1876 m. įstojo į Seinų kunigų seminariją. Kunigu įšventintas 1881 m. Dirbo Kolietnyko, Prienų, Suvalkų parapijų vikaru. 1896 ir 1897 m. buvo tikybos mokytojas Suvalkų mokykloje. Vėliau Vištyčio, Romanų (Romany), Vygrių, Veisiejų, Paluobių parapijų klebonas.

Kazimieras Mielkus. Ūkininkas, Lietuvos visuomenės ir valstybės veikėjas. Gimė 1887 m. Vaitakiemio kaime, mirė 1965 m. Vilniuje.

1898 m. pradėjo mokytis rusiškoje Punsko pradžios mokykloje, kurioje mokytojavo Baltrukonis. Baigė du skyrius. Toliau mokytis tėvai neleido. Mokėsi savarankiškai. 1907 m. įstojo į Punsko parapijos bažnytinį chorą ir jame giedojo 10 metų. Dalyvavo rengiant gegužines, vakarones, vaidinimus, tautinių šokių ir liaudies dainų koncertus. 1911 m., padedant Punsko klebonui M. Simonaičiui, įstojo į Pščelino žemės ūkio mokyklą (Varšuvos apygardoje). Po metų dėl ligos mokslą nutraukė. Lankė žemės ūkio kursus bei įvairius būrelius. Pats ėmėsi švietėjiškos veiklos. Kelerius metus mokytojavo Punsko pradinėje mokykloje. Šeimyninės aplinkybės vertė tapti žemdirbiu. 1916 m. K. Mielkų išrinko kaimo seniūnu. Sugrįžęs iš Vilniaus konferencijos, sušaukė Punsko parapijos žmonių susirinkimą ir smulkiai jiems papasakojo apie jos nutarimus. 1918 m. rudenį Punske dalyvavo organizuojant lietuvišką valsčių. 1927 m. buvo suimtas ir apkaltintas valstybės išdavimu. Paleistas iš Suvalkų kalėjimo 1930 m. buvo priverstas su visa šeima persikelti į Lietuvą. Ūkį pardavė Berneckams.

Antanas Pečiulis. Gimė apie 1891 m. Vidugirių kaime, mirė 1922 m. Kaune.

Mokėsi Seinų triklasėje mokykloje. Dirbo Seinų spaustuvės ekspedicijoje. Pirmojo pasaulinio karo metu vertėsi smulkia prekyba. 1918 m. buvo paskirtas Seinų apskrities valdybos nariu-kasininku. Lenkams užėmus Seinus, kartu su apskrities administracija persikėlė į Lazdijus. Veikė šaulių organizacijoje.

(Bus daugiau)