Prie paminklo Felicijai Bortkevičienei Linkaučiuose. Bronės Slapšienės nuotr.

Ona Striškienė, Kristijono Donelaičio draugijos Panevėžio skyriaus narė, www.voruta.lt

Lietuvių kalbos ir Kristijono Donelaičio draugijos Panevėžio skyrių vadovė Lionė Lapinskienė balandžio 16 d. surengė labai turiningą sambūrį-pažintinę kelionę po Panevėžio rajoną. Tatai buvo skirta Juozo Balčikonio, Juozo Tumo-Vaižganto, Maironio ir knygnešių keliams pažnti. Aplankyta nepaprastai daug iš anksto numatytų ir pakeliui papildomai sumąstytų vietovių, prisiminta istorija, daug garbingų asmenų.

Pirmiausia sustota prie Naujamiesčio kapinių, aplankytas Jono Juozo Palukaičio kapas. Čia dalyviai pagerbė šio krašto šviesuolio atminimą, uždegė žvakę, sukalbėjo maldą. Laikas nuo objekto iki objekto buvo paskaičiuotas minutėmis ir kelionės pradžioje sutaupėme laiko, todėl nenumatytai užsukome į Naujamiesčio veikiančias karaimų kapines. Čia buvo kalbėta apie karaimų tautos atkeliavimo į Lietuvą istoriją, jų papročius.

Per Naujamiestį keliavome į Vadaktėlius. Sustojome prie metų ir sniego naštos neatlaikiusio medinio Vadaktėlių dvaro pastato, priklausiusio dvarininkams Kopanskiams. Su mumis vykusio muziejininko Audriaus Daukšos žodžiai: “Jūs gal paskutiniai matot šį begriūvantį pastatą”. Vadaktėliuose aplankyta Šv. Jono Nepomuko bažnyčia, kur 1902–1905 m.kunigavo Juozas Tumas-Vaižgantas. Parymojome prie Vaižganto ąžuolo, prisėdome ant Vaižganto suolelio. Aplankėme knygnešių Kazimiero Ūdros ir Augustinos Ūdraitės kapą, Vidugirių, Akelaičių, Urbšių, Kopanskių šeimos kapavietes. Prie kapų buvo uždegtos atminimo žvakės, sukalbėta malda.

Vykstant į Garšvių kaimą, sustojome prie Udrų dvaro, kuris bandomas prikelti naujam gyvenimui. Garšviuose kelionės dalyviai sustojo prie paminklo Garšvių knygnešių draugijai, primenančio svarbų Lietuvos išgyventą istorijos laikotarpį – spaudos draudimą. Atvykus į Ustronę, aplankytas J. Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejus. Čia vyko doc. dr. Birutės Briaukienės (LSMU, Kaunas) knygų „Oftalmologijos profesorius Petras Avižonis Lietuvai skyrė gyvenimą“ ir „Raidžių tėkmė – žodžių gelmė“ sutiktuvės. Jis suteikė dar daugiau žinių apie iškilius Lietuvos žmones. Muziejininkas Audrius Daukša papasakojo apie knygnešius ir padeklamavo keletą Justino Marcinkevičiaus eilėraščių. Kieme, mielai šviečiant ir šildant žvarboką dieną saulei, dalyviai pasivaišino kava, arbata, A. Daukšos atvežta gardžia duona bei pačių atsivežtais vieno kąsnio užkandžiais.

Kelionė tęsėsi link Leonardavo, kur aplankytas skulptoriaus Alfredo Pajuodžio parkas „Mėnulio akmuo“, išsiskiriantis originaliais meniniais sprendimais. Krekenavos kapinėse pagerbtas knygnešys Kostas Stiklius. Pasakojant vargonininkui Mantui Masiokui, aplankyta Krekenavos Švč. M. Marijos ėmimo į dangų Bazilika. Susipažinta su bazilikos restauruotu vidumi, vitražais, paveikslais, skulptūromis, Maironio ir čia klebonavusiųjų atminimo ženklais.

Besigrožint atgimstančia gamta, pasiekėme Linkaučius. Sustota ties buvusio dvaro vieta – visuomenės veikėjos Felicijos Bortkevičienės, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bendražygės, gimtinės vieta. Čia neseniai atidengtas atminimo akmuo su pritvirtinta lenta. Vėliau sustota Varnakalnyje, kur stovi Maironio suolelis ir didelis lauko riedulis. Pavažiavus, einant miško pakraščiu, dalyvius džiugino gražiai žydinčios žibutės, plukės, čiulbantys paukšteliai. Nuėję apžiūrėjome Rapolo akmenį Nevėžio upės šlaite.

Ilgai užtrukta Švenčiuliškių kapinaitėse, kol aplankyta iš girnapusių, akmenų sukurti paminklai – knygnešiams, Motinoms, savanoriams, laisvės gynėjams.

Ėriškiuose aplankyta biblioteka, joje kalbininko akademiko J. Balčikonio atminimo kambarys. Po to nukeliauta į kapines, esančias aplink Ėriškių bažnyčią, aplankytas akademiko kapas bei netoli esantis pirmosios jo mokytojos, daraktorės Vincentos Kraniauskaitės kapas. Sustota prie stogastulpio, žyminčio J. Balčikonio gimtinės vietą.

Upytėje pabuvota prie neseniai pastatyto paminklo žemdirbiams netoli Čičinsko kalno. Užlipta ant legendomis apgaubto Čičinsko kalno. Truputį pavažiavus žvyrkeliu aplankyta įspūdinga 1861 metais pastatyta dvejų aukštų akmens mūro Memenčių koplytėlė.

Ši pažintinė kelionė suteikė galimybę ne tik aplankyti svarbias Aukštaitijos vietas, bet ir geriau pažinti Lietuvos istoriją, kultūrą bei iškilių asmenybių palikimą. Nuoširdžiai dėkojame ekskursijos organizatorei Lionei Lapinskienei.