Mažalotės palivarkas. Centre – dvarininkas Stanislovas Kozlovskis. Mažalata/ Tomasz Kozlowski/www.home.umk.pl
Ramunė Čebručenko, Švenčionys, www.voruta.lt
Mažalotės palivarkas įsikūręs Švenčionių r. Pabradės seniūnijoje, 16 km į šiaurės rytus nuo Pabradės , 0.5 km atstumu nuo Meškerinės kaimo, Labanoro girios glūdumoje, labai gražiame dešiniajame Žeimenos upės slėnyje prie nedidelių Mažalotės ir Aklučio ežerėlių. Pavasarį išsiliejusi Žeimena užlieja paupio pievas. Vasarą miške pilna paukščių, kur negali atsigėrėti jų balsų grožiu.
Mažalotės palivarką, kaip savo prisiminimuose „Mažalotės kaimo šeimininkų istorija“ dalinosi Pabradės miesto gydytojas Stanislovas Michno, 1903 m. pastatė žydų pirklys, dvarininkas Lappas. Apie tai byloja tų laikų kraigo drožinys ant namo stogo. Palivarkas suręstas iš medinių rąstų, apkaltas lentelėmis, turi nemažą verandą. Namas gausiai papuoštas pjaustytais medžio drožiniais. Drožiniais papuoštas ir šulinys, gražiai išdažytas. Namas nelabai įprastas mūsų regiono statiniams tuo, kad turi labai daug langų, kurių apvadai papuošti pjaustytais medžio drožiniais. To laikmečio statomų namų langai buvo nedideli, nes patalpų viduje norėjo išlaikyti daugiau šilumos, antra – stiklas buvo labai brangus ir tik turtingi žmonės galėjo leisti tokią prabangą. Pastatas gali taip pat pasakyti, kad Mažalotės palivarko savininkas buvo turtingas.
Taip pat skaitykite
1905-1922 , (1923) m. Mažalotės dvarą valdė dvarininkas Stanislovas Kozlovskis (1856-1934), kuris į Mažalotę atvyko pardavęs Sorokpolio dvarą. Mažalotės palivarke jis gyvena su dukra Vanda ir ponia Helena Bilkievič. Dvarininkas Stanislovas Kozlovskis labai gražiai sutarė su netolimai kaimynystėje buvusio Novičės dvaro savininku, gydytoju Hermanu Hansenu. 1922 (1923) m. S. Kozlovskis išvyko gyventi į Pabradę. 1934 m. jis mirė. Po tėvo mirties palivarką kurį laiką prižiūrėjo ir tvarkė jo dukra Vanda Kozlovska.
1928 m. Mažalotės palivarką su 64 ha žemės įsigijo rusų dvarininkė Pogrebnaja Olga Semionovna, netekėjusi turėjusi pavardę Stanskaja. Jos vyras buvo advokatas. Olgai Pogrebnajai mirus, palivarką paveldėjo jos sesuo Livčak Liubovė Semionovna (1878-1960).
Dvarininkų Vandos ir Stanislovo Kozlovskių šeimos relikvijos ir kt. Mažalata/ Tomasz Kozlowski/www.home.umk.pl
Mažalotėje labai dažnai lankydavosi, gyveno ir dirbo savininkės dukra Ksenija Livčak, Vladimirovna (1906-1988), kuri gimė Vilniuje, miškininkystės srities mokslininko šeimoje. 1931 m. Peterburge ji baigė meninės pakraipos pramonės technikumą, keramikos skyrių. Jai buvo lemta susitikti su vienu iš žinomiausių XX a. I-os pusės pasaulio dailininkų, knygų iliustratorių, meno teoretiku avangardistu Filonovu Pavlu Nikojajevičiumi (1883-1941). Ji didžiavosi, kad ji turėjo garbės mokytis pas jį, su kuriuo palaikė nuolatinius kūrybinius ryšius visą savo gyvenimą. Ksenija Livčak – keramikė, daugiausia dirbusi su porcelianu, tekstilininkė ir pramoninės grafikos ir tapybos specialistė. Visas jos gyvenimas buvo susietas su daile. Ji dekoravo audinius, porcelianą, piešė ir tapė iš natūros. Gyvenime Ksenijai Livčak teko patirti ir labai sunkių bei skaudžių gyvenimo įvykių, kurių viena sunkiausių – karo blokada Leningrade. 1990 m. Pompidų centre vykusioje Pavlo Filonovo darbų parodoje, avangardistas Pavlas Filonovas buvo pripažintas kaip XX a. meno klasikas. Jo ir jo mokinės Kenijos Livčak darbai yra saugomi Valstybiniame Rusų muziejuje.
1987 m. apie Filonovą Pavlą Nokolajevičių ir jo mokinius buvo sukurtas dokumentinis filmas, kuriame filmavosi, tapė ir Ksenija Livčak. Filmas buvo filmuojamas ir Mažalotėje. Ksenija ypatingai mėgo pasivaikščioti ir dirbti ąžuolų alėjoje vedančioje link Žeimenos. Garsi menininkė palaidota Pabradės kapinėse greta savo motinos.
Ksenijos Livčak motina palivarką užrašė savo anūkei, Ksenijos dukrai Golavočiovai Suzanai Nikolajevai, biologijos mokslų kandidatei, kuri gyvena Peterburge. Su Suzana gyvena ir jos jau dukra Golovačiova Jekaterina Grigorjevna, kuri anksčiau dažnai lankydavosi Mažalotėje ir rūpindavosi savo šeimos namais.
Kitas įdomus istorinis faktas, gal labai daug kam ir nežinomas, kad 1664 m. pravažiavus Pabradėje Dubingos tiltu, palei dešinįjį Žeimenos krantą, sustojant Bajorėliuose – Baltadvaryje – Mažalotėje – Liūlinėje, o toliau per Švenčionis, Adutiškį iki XIX a. pirmojo dešimtmečio ėjo pašto traktas į Breslaują.
Namas Mažalotėje gyvenant Livčak šeimai. С. Михно/ Мастер Аналитического искусства /Ливчак К.В./2010 01 20/ obzor.lt
Vaikštai rudenį miške grybaudamas, negali įsivaizduoti, koks įdomus vyko gyvenimas nedideliame kaime, kokios įdomios gyveno asmenybės toli nuo centro nutolusiame palivarke, kokius įspūdžius, patirtį, prisiminimus paliko mūsų žmonėms.
Ksenijos Livčak tapybos ir grafikos darbai
Šaltiniai:
- Mažalotės kaimo šeimininkų istorija/Pabradės ligoninės gydytojo Stanislovo Michno prisiminimai/pabradedomius.lt
- Majątek Sorokpol/www.home.umk.pl
- 3. С. Михно/Мастер Аналитического искусства/ Ливчак К.В./ 2010 01 20/obzor.lt
- www.museum.pskov.ru
- Maželata/Tomasz Kozlovski/www.home.umk.pl
