Prof. dr. Jonas Jakaitis, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinų sąjungos Vilniaus sk. pirmininkas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinų sąjungos tarybos narys, Vilnius tech Architektūros fakulteto profesorius, www.voruta.lt 2024 m. liepos 01 dieną, eidama 94-sius metus mirė buvusi Tauro apygardos partizanų ryšininkė, Kengyro sukilimo steplage dalyvė, Laisvės kovų dalyvė (LKD 2010-12-22 Pažymėjimas Nr. 203), Lietuvos politinių...
Marijos d’Erceville, Kazimiero d’Erceville dukters, asmens liudijimas. 1940 m. birželio 27 d. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 36635, TAB3, l. 17. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Žemaitijoje gyvenantis lenkas su grynai prancūziška pavarde d’Erceville. Toks netikėtumas laukė, pradėjus nagrinėti eilinį žmogaus prašymą surasti dokumentus dėl artimųjų tremties....
Atminimo lenta. Vytauto Laskausko nuotr. Zigmas Tamakauskas – LLKS štabo viršininko pavaduotojas, LŠS Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės Kultūros ir meno būrio šaulys, Kaunas, www.voruta.lt Šie metai prasidėjo minint Lietuvos vėliavos pakėlimo Gedimino kalne 105-ąsias ir mūsų literatūros klasiko Kristijono Donelaičio gimimo 310-ąsias metines. Toliau sekė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16...
Dapkūnų šeima, apie 1975 m. Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Paskutine 26-ąja ištrauka iš Sūduvos šviesuolio Jono Dapkūno prisiminimų baigiame šią kupiną darbų ir patirčių gyvenimo knygą. Tas įrašas darytas 1979 m. birželio 9 dieną, o kitų metų liepą – ir epilogas. Visas ištraukas parengė žurnalistas Česlovas Iškauskas pagal 2013 – 2018 m. leidyklos „Kriventa“ kalbininkų leidybai...
Pagaliau susirinko plati giminė… Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Tai priešpaskutinis Sūduvos šviesuolio Jono DAPKŪNO prisiminimų fragmentas: keliauja pas ištekėjusią dukterį, grįžta į Marijampolę, tvarkosi savo būstą, iš kurio po 10 metų tremtiniai iškeldinti… Į Kauną pas dukterį ir atgal Kazytė Kaune įsitaisė kooperatinį butą – dviejų su puse kambarių, su visais patogumais. Sugundė ir mus...
Sutuoktiniai Kacėnai su M. Kacėnienės motina Rasa Jakubauskienė, Trakai, www.traku-zeme.lt Mums, jaunajai kartai, sunku suprasti, ką patyrė anų laikų žmogus, kuris tarsi žemiausios klasės gyvulys buvo grūdamas į belangius vagonus ir vežamas dienų dienas į mirtį – tremtį. Tačiau yra vis dar menančių ir savo būtimi tą pragarą patyrusių žmonių. Kartais net atrodo, kad šiuolaikiniam...
Grįžusi šeima buvo laiminga… Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Iš tremties anksčiau grįžęs Jonas Dapkūnas pagaliau sulaukia ir savo moterų. Šeimai suremontavo šiokį tokį būstą, nes savo namelio Dapkūnai taip ir neatgavo, o tremtinių niekas nenorėjo registruoti… Naują ištrauką iš Sūduvos šviesuolio prisiminimų parengė Česlovas Iškauskas. Grįžta žmona ir dukra Su šeimynėle vis susirašinėjom, aš jų...
Lietuvos pasienio policijos pasienietis Liudvikas Lapienis. [1938–1939 m.] Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 29220, l. 27-21. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Kartais nei išvaizda, nei apimtimi ar kitomis savybėmis neišsiskirianti byla tyrinėtojams pažeria įvairiausių netikėtumų ar įdomių istorijų. Taip įvyko vartant Lapienių šeimos tremties bylą, kurioje rastas...
Diskusija su žinomais visuomenės žmonėmis Lietuva mini juodąsias datas – masinių trėmimų ir okupacijos bei genocido datas – Birželio 14-ąją ir Birželio 15-ąją, kurios žymi didžiausią sovietų prievartą prieš mūsų tautą. Lietuva neteko pačių šviesiausių savo žmonių, vysčiusių valstybę, dirbusių žemę, mokiusių jaunimą, kūrusių visuomeninio ir asmeninio gyvenimo prasmę. Totalitarinis sovietų režimas okupuotose teritorijose pasižymėjo...
Miško kirtėjos Sibiro tremtyje. Genovaitė Krikščiūnaitė – Radėnienė stovi antra iš kairės. Asmeninio G. Krikščiūnaitės-Radėnienės archyvo nuotraukos Vlada ČIRVINSKIENĖ, Pasvalio dekanato Gyvojo Rožinio vadovė, www.voruta.lt 1941 m. birželio 14- oji – diena, kai prieš septyniasdešimt septynerius metus 3 val. nakties enkavėdistai pradėjo masinius lietuvių areštus. Iš geležinkelio stočių pajudėjo pirmieji gyvuliniai vagonai. Ne vienerius metus...
Parvežami tremtinių palaikai (Kėdainiai, 1989 07) © Romualdas Požerskis. Nuotr. iš https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-gyventoju-tremimai/ Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Vos ne kasmet, artėjant pirmųjų trėmimų metinėms arba oficialiai Gedulo ir vilties dienai, rašau vieną ir tą patį: primenu tuos baisius ketvirto dešimtmečio birželius – Lietuvos okupaciją, pirmąsias tremtis ir karo pradžią. Viename komentare netgi paklausiau:...
Netrūko linksmų akimirkų (iš kairės į dešinę: pirmas – Kazys Lukoševičius, ketvirta – Konstancija Dapkūnienė, šešta – Julija Dapkūnaitė – Skrinskienė). Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Dar vienoje Jono Dapkūno prisiminimų ištraukoje – pasiruošimas sutikti iš Sibiro grįšiančias žmoną ir dukrą. Be artimųjų, gerų žmonių pagalbos – nė iš vietos. Bet viską lemia, kad esi savo mylimuose...
2024 m. gegužės 29 d. Kazachstane, Balchašo lageryje, buvo pagerbti čia žuvę lietuviai ir kitų tautybių žmonės. Atminimo ir pagarbos renginyje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Lietuvos ambasadorius Kazachstane Egidijus Navikas, Seimo Pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas, Seimo narys, Tarpparlamentinių ryšių su Kazachstano Respublika grupės pirmininkas Edmundas Pupinis,...
Gegužės 31-ąją visoje Kazachstano Respublikoje paminėta Politinių represijų aukų atminimo diena. Tą dieną Žezkazgane buvo paminėtos 70-osios Kengyro sukilimo metinės. Prie Kengyro memorialo buvo pagerbtas šiame sukilime dalyvavusių lietuvių ir kitų tautybių politinių kalinių atminimas. Kengyro sukilimo pagerbimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Lietuvos ambasadorius Kazachstane...
Grįžus į gimtąsias vietas susitikimų netrūko… Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Jau 22-oji ištrauka iš Sūduvos šviesuolio Jono Dapkūno, beveik 10 metų prisikentėjusio Sibiro lageriuose, prisiminimų. Pagaliau jis ryžtasi iškeliauti namo ir Lietuvoje laukti kol kas tremtį kenčiančios šeimos. Kelionė į Lietuvą ir ypač grįžimas į Tėviškę pulsuoja šiluma ir ilgesiu… Parengė Česlovas Iškauskas. 1958-ieji: kelionė į...
Tremtinė T. Mikutavičienė su lietuvių tremtinių vaikais (Sujeticha, Irkutsko sritis, 1948 m.). Iš www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-gyventoju-tremimai/ Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Šioje trumpoje prisiminimų dalyje – dukters Kazytės paleidimas iš katorgos. Tačiau iš tremties – dar keleri metai. Visi ilgisi Lietuvos… Parengė Česlovas Iškauskas. 1956-ieji: Kazytės sugrįžimas 1956 metų pabaigoje iš katorgos grįžo Kazytė, iki galo neištarnavusi 4...
Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC vyresnysis patarėjas, Anykščiai, www.voruta.lt Anykščiuose vyko susitikimas-pokalbis su Lietuvos partizanu, politiniu kaliniu ir tremtiniu, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriumi, dim. ltn. Jonu Kadžioniu- Bėda. Susitikimo metu buvo prisiminta artėjanti Lietuvos antrosios sovietų okupacijos 80-mečio sukaktis. Pokalbyje Jonas Kadžionis pasidalino savo atsiminimais apie žmones ir įvykius kalinimo ir tremties vietose, apie sovietinės valdžios...
Jonas Dapkūnas su anūku, jau sugrįžus iš tremties Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Šioje ištraukoje (ji rašyta 1978 m., likus trejiems metams iki J. Dapkūno mirties) – pagaliau ilgai lauktas Dapkūnų šeimos susijungimas: tėvai gauna leidimą pasimatyti su katorgininke dukra Kazyte. Jaudinantis rašinys… Parengė Česlovas Iškauskas. 1955-ieji: kelionė pas Kazytę Dukrelė Kazytė dar buvo lageryje. Taišete...
Įvairių tautybių Taišeto tremtiniai Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Šioje ištraukoje iš Sūduvos šviesuolio ir tremtinio Jono DAPKŪNO prisiminimų – tolesnės artimųjų paieškos Sibiro platybėse. Bet darbščių ir rūpestingų tretinių gyvenimas irgi gerėja: Dapkūnai pagaliau nusipirko ožkelę… Ištrauką parengė Česlovas Iškauskas. Šalti 1954-ieji: užverbuotas į Čeremchovą Atėjo 1954 – ųjų ruduo, ilgi vakarai ir rytai. Apie...
Miško darbai tremtyje. Iš Balio Ptakausko (centre) archyvo Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Tremtinį nuo Marijampolės iš tremties paleido kiek anksčiau – 1953 metų gruodžio 16 dieną. Bet jis neskubėjo grįžti namo, o puolė ieškoti savo artimiausių žmonių – žmonos Konstancijos ir dukters Kazimieros. Šioje prisiminimų ištraukoje – ilgos J. Dapkūno klajonės Sibiro platybėse. Parengė Česlovas Iškauskas....
Taip Sibire vežiojamas vanduo Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Prasidėjo Jono Dapkūno tremties vargai. Pagal NKVD sukurptą bylą ir 1946 m. rugpjūčio 13 d. tribunolo paskelbtą nuosprendį jis su šeima buvo išsiųstas į Krasnojarsko sritį. Bet Sibiro lageriai šykščiai – tik keliomis eilutėmis – atsispindi jo kaimiška kalba prisodrintuose prisiminimuose. Pažadėjęs aprašyti savo 8 metų katorgišką gyvenimą,...
P. Cidzikas neša kryžių Maskvoje. 1990 m. rugsėjo 12 d. Zenono Nekrošiaus nuotrauka. Iš svetainės Bernardinai.lt Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Petras Cidzikas gimė 1944 m. balandžio 25 d. Marijampolės aps. Krosnos vls. Šeštokų k. ūkininkų šeimoje. Šeštokuose baigęs septynmetę mokyklą, 1958 m. persikėlė į Kauną. Čia mokėsi ir baigė Kauno 4-ąją statybos mokyklą,...
Šiame pastate dirigentas H. Perelšteinas gyveno dešimtmetį. Raimundo Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt Balandžio 25 d. Kaune, Vytauto pr. 58, buvo atidengta atminimo lenta, skirta berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas” įkūrėjui prof. Hermanui Perelšteinui (1923-1998). Šis choras tapo išskirtiniu Lietuvos kultūriniu reiškiniu, paskatinusiu kitų berniukų chorų kūrimąsi, o jį...
Paroda apie Dalelę Dirsytę. Raimundo Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas Kaunas, www.voruta.lt Savaitgalį Kaune, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos būstinėje, vyko konferencija, skirta aptarti Adelės Dirsytės (1909-1955) gyvenimo ir veiklos ypatumus. Konferenciją organizavo Lietuvos politinių kalinių bendrija „Kolyma. Konferencijoje pranešimus skaitė kun. Andrius Končius („Adelės Dirsytės beatifikacijos bylos eiga Vatikane...
Stanislavos Žilinskaitės-Prusak ir Isako Prusako tremtyje gimę vaikai prie savo namo. Oliokminskas, Oliokminsko r., Jakutija, 1957 m. Iš kairės: Vladimiras Prusakas, Eduardas Prusakas ir Silvija Prus genocid.lt 2023 m. pabaigoje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Leidybos skyrius išleido Tremtinių ir politinių kalinių albumą „Ištremti iš Tėvynės / Deported From Their Homeland“. Leidinį rengė...
Lauko darbai buvo gana sunkūs. XX a pradžios nuotrauka Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Pradedame skelbti ištraukas iš Sūduvos krašto šviesuolio Jono Dapkūno prisiminimų, kurie prieš keletą metų buvo sudėti į taip ir neišėjusią knygą. Sodri „kaimiška“, nevengianti svetimybių, šiek tiek leidyklos redaktorių pataisyta kalba šį tekstą daro autentišku ir patraukliu. Retesni žodžiai ar pavadinimai yra paaiškinami...
Tėvas – Lietuvos kareivis, 1938 m. Autoriaus asmeninio albumo nuotr. Česlovas Iškauskas, žurnalistas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Sunku paaiškinti, kodėl prieš pustrečių metų, artėjant Tėvo dienai, atsirado degantis noras rašyti apie savo Tėvą. Gal kad vienoje „Facebook“ paskyroje perskaičiau, kokia kone visa lietuvių tauta buvo arši kovotoja su sovietija, beveik disidentė, o gal Tėvą paprasčiausiai susapnavau...
Jonas Dapkūnas su žmona Konstancija, XX a. 7-as dešimtmetis Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Šiais metais savaitgaliais siūlome pasakojimus apie Lietuvos šviesuolius – paprastus, mažai kam žinomus, bet savo darbais atsidavusius Tėvynei žmones. Tai ištraukos iš prieš 43 metus rašytų Sūduvos savanorio, tremtinio, leidėjo ir kovotojo už Lietuvos laisvę Jono DAPKŪNO prisiminimų, kurie prieš penkerius metus buvo...
Artūras Flikaitis. Asmeninio Gražinos Gerulaitytės-Flikaitienės archyvo nuotr. Gražina Gerulaitytė-Flikaitienė, www.voruta.lt Politinis kalinys disidentas Artūras Flikaitis gimė 1933 m. rugsėjo 18 d. Kudirkos Naumiestyje Šakių apskrityje kalvio šeimoje. 1944 m. baigus pradžios mokyklą šeima buvo evakuota į Vokietiją, o grįžus į Kudirkos Naumiestį 1945 m. pradėjo lankyti vidurinę mokyklą. Besimokydamas įstojo į LLA, nario Kazio Kavaliūno...
2023 m. liepos 22 d. Kaune posėdžiavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos taryba. Joje dalyvavo šios bendruomenės nariai iš visos Lietuvos. Renginys prasidėjo Lietuvos himnu ir tylos minute, pagerbiant iškeliavusius bendražygius Amžinybėn… ,,Nelaikyk šioj žemėj keršto ir visada laikyk frontą!“, – šiais iškilaus Lietuvos partizano Antano Lukšos žodžiais susirinkimą pradėjo LPKTS valdybos narė Vincė...