Prancūzai laive 1920 m. Nemune ties Rusnės tiltu. Hugo Šojaus muziejaus nuotr. Aidas GINIOTIS, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus muziejininkas-istorikas, www.voruta.lt Pirmojo pasaulinio karo metais, puoselėdami viltis sukurti nepriklausomą Lietuvą, lietuviai neįsivaizdavo savo valstybės be natūralaus uosto – Klaipėdos. Vadinamojoje Gintarinėje deklaracijoje, kurią Rusijos Dūmos deputatas Martynas Yčas įteikė Rusijos Vyriausybei, buvo išreikšta viltis, kad po pergalingo karo...
Lietuva
Irma Randakevičienė. Ką kalba metrikai apie XIX a. pradžios Vilniaus šviesuomenę (III dalis)
Profesorius Joachimas Lelevelis. Nuotraukos šaltinis – vikipedija Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt Pirmąją dr. Irmos Randakevičienės studijos dalį apie XIX a. Vilniaus akademinę visuomenę maloniai kviečiame skaityti paspaudus šią nuorodą: https://www.voruta.lt/ka-kalba-metrikai-apie-xix-a-pradzios-vilniaus-sviesuomene/ . Antrąją dr. Irmos Randakevičienės studijos dalį kviečiame skaityti paspaudus šią nuorodą: https://www.voruta.lt/irma-randakeviciene-ka-kalba-metrikai-apie-xix-a-pradzios-vilniaus-sviesuomene-ii-dalis/ . XIX a. pradžios Vilnius iš tiesų buvo traukiantis europietiškas miestas. Ant minėto amžiaus...
Albinas Kentra: „Mūsų šeimos kova už laisvę prasidėjo tada, kai brolis Jonas per savo sukonstruotą radiją išgirdo žinią, jog sovietai okupuoja Lietuvą ir graudžiai pasakė – „Albinuk, nebėra Lietuvos“
www.voruta.lt Laisvės premijos laureato Albino Kentros kalba iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime Ekscelencijos Lietuvos Respublikos Prezidente, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės nariai, laisvės gynėjai, Lietuvos bažnyčios hierarchai ir taip pat visi, kurie atsilankė iš kitų šalių. I would like to say some words and thank you to those, who came to their embassies in Lithuania...
Lietuvos rezistentui, Sovietų Sąjungos gulagų sistemos kaliniui, Lietuvos istorijos metraštininkui Albinui Kentrai įteikta 2019 metų Laisvės premija
Seimo kanceliarijos (aut. Olga Posaškova) nuotr. www.voruta.lt Seimo Kovo 11-osios Akto salėje Lietuvos rezistentui, Sovietų Sąjungos gulagų sistemos kaliniui, Lietuvos istorijos metraštininkui Albinui Kentrai įteikta 2019 metų Laisvės premija. Laisvės premijų įteikimo ceremonijos metu Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis laureatui įteikė Laisvės statulėlę, Seimo narė, Laisvės premijų komisijos pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė – Laisvės premijos diplomą. „Per...
Daiva Zarankaitė – Kiniulienė: „1980 – 1985 m. man teko laimė lankyti Vilniaus universiteto akademinį mišrų chorą”
Studentų dainų šventėje Rygoje Gaudeamus-VIII. Antroje eilėje iš kairės vad. P.Gylys. Autorės asmeninio archyvo nuotr. Daiva ZARANKAITĖ-KINIULIENĖ, Tauragė, www.voruta.lt Vilniaus universiteto akademinis mišrus choras, nuo 2011 m gavęs „Gaudeamus“ vardą gyvuoja jau aštuoniasdešimt metų. Tai solidus laiko tarpsnis, per kurį susiformavo brandus kolektyvas, kuris vis atsinaujina su kiekviena nauja studentų karta. Norėdami žvelgti į VU...
Albinas Kentra: „Kova už laisvę niekada nesibaigia, ji tik keičia formas“
Evgenios Levin nuotrauka Albiną Kentrą kalbina Gediminas Kajėnas. www.8diena.lt Albinas Kentra-Aušra (g. 1929) tikrąja to žodžio prasme – legendinė asmenybė. Prasidėjus Atgimimui jis buvo pirmosiose gretose – filmavimo kamera fiksavo svarbiausius tų dienų įvykius. Jo vaizdo archyve, kaupiamame nuo 1965-ųjų ir kurį sudaro per 20 tūkst. valandų filmuotos medžiagos, įamžintas mūsų kelias į Dainuojančiąją revoliuciją...
Karnizai – ką svarbu apie juos žinoti prieš įsigyjant?
Priedai karnizui. www.iksforma.lt nuotr. PR Turbūt kiekvienas pasaulio žmogus patvirtintų, kad smagu ir malonu gyventi jaukiuose, patinkančiuose, gražiuose namuose. Dauguma iš mūsų rūpinasi savo namų jaukumu ir stengiasi, kad jie būtų kuo stilingesni bei atrodytų kuo estetiškiau. Tačiau, tam, kad šis tikslas būtų pasiektas, labai svarbu suprasti vieną faktą – estetika bei gražus interjero dizainas...
S. Lozoraičio premijos laureatė – atsakingos, skaitytojus gerbiančios žurnalistikos propaguotoja
Gražina Viktorija Petrošienė www.voruta.lt Kasmet artėjant Sausio 13-ajai, kurios barikadose 1991 m. stovėjo ir daug žurnalistų, Lietuvos žurnalistų draugija (LŽD) nusprendžia, kam atiteks aukščiausias jos apdovanojimas – Stasio Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“. 2019 metų premija sausio 9 d. Kaune bus įteikta ilgametei LŽD Centro valdybos pirmininkei, žurnalo „Rasos“ vyriausiajai redaktorei Gražinai Viktorijai Petrošienei....
Česlovas Iškauskas. Kuo gresia mūsų meilė imigrantams?
Česlovas Iškauskas. Asmeninė nuotr. Česlovas IŠKAUSKAS, www.iskauskas.lt Prisipažinsiu: prieš keletą metų pritariau Lietuvos ketinimams per dvejus metus priimti daugiau kaip 1100 pabėgėlių iš užsienio. Argumentas istorinis: juk ir lietuvių „dipukai“ kažkada – prieš šimtmetį ar daugiau, taip pat karo ir pokario laikais – buvo priglausti Vakaruose, ir šiandien mūsų krikščioniška pareiga teikti prieglobstį bėgantiems pas...
Zigmas Tamakauskas. Lietuvos vėliava – Vasario 16-osios idėjų atspindys
Zigmas TAMAKAUSKAS, Kaunas, www.voruta.lt Švęsdami Naujus metus dažnai pamirštame, kad naujųjų metų pirmoji diena siejasi ir su Lietuvos vėliavos pagerbimo diena, suteikdama pačiai šventei didesnio prasmingumo svorį. Tad šia proga pasistenkime į savo vėliavą pažvelgti platesniu turiniu. Pažvelkime į jos kūrimo ir raidos istorijos laiptelius. Tikėta, kad žygiuojančius į kovą vyrus lydi žuvusių narsių...
Zigmas Tamakauskas. Palaimingo Kūčių vakaro paslaptis
Kunigas dr. Kazimieras Ambrasas (viduryje) Kauno Jėzuitų namuose su savo svečiais – žurnalistu Edvardu Šiugžda ir su buvusiu VVU bendramoksliu Zigmu Tamakausku. Aldonos Grigaitienės nuotr. Zigmas TAMAKAUSKAS, Kaunas, www.voruta.lt Netrukus apskritame, iš žaliuojančių eglės ar pušų šakų nupintame vainike, simbolizuojančiame amžinumo, ištikimybės bei vienybės ženklą, įžiebsime ketvirtąją advento – ramybės ir meilės žvakę. Į mūsų...
Bronius Rakauskas – šviesuolis, gyvenimą skyręs lietuviško žodžio šviesos nešimui
Bronius Rakauskas. Etnografinės ekspozicijos nuotr. Monika RYBELIENĖ, Edvinas RYBELIS, Molėtų raj., www.voruta.lt Ilgais žiemos vakarais, kai vis dažniau gero laiko praleidimui į rankas imame knygą, nejučia susimąstai – kokia laimė ir džiaugsmas, kad šiandien jų turime tiek, kad suskaičiuoti knygynų lentynose būtų sunku. O juk buvo laikas, kai lietuviška knyga laikyta didžiausiu turtu ir vertybe…...
Anykščių svetingumas užsienio lietuvius pasitinkant
Užsienio lietuvių studentų klubas nusikėlė laiku atgal Šeimyniškėlių piliakalnio istoriniame komplekse. ULSK nuotr. Aira GURAUSKAITĖ, Užsienio lietuvių studentų klubo pirmininkė, www.voruta.lt Ar yra dar Lietuvoje vietų, kur gali lyg pas močiutę į trobą nuvažiuoti, būti svetingai sutiktas, žolelių arbata ir sūriu su medumi ir juoda duona pavaišintas? Kur grotų vinilinė plokštelė sename grotuve, o gaspadorių...
Vytautas Landsbergis. Didžioji ir praleistoji proga
Prof. Vytautas Landsbergis Prof. Vytautas LASNDSBERGIS, www.voruta.lt Kalba konferencijoje“Lietuva ir tarptautinės politikos pokyčiai“, 2019-12-11, Vilnius Sukanka trisdešimt metų, kai Maskvoje, SSRS liaudies deputatų II suvažiavimo sesijoje, buvo istoriškai įvertintas, pasmerktas Hitlerio-Stalino 1939 m. sandėris griauti taiką, grobti žemes ir tautas, faktiškai pradėti Antrąjį pasaulinį karą. Agresoriai gal tikėjosi antrosios Miuncheno kapituliacijos, tada būtų...
Česlovas Iškauskas. Atsiskyrusioji LKP: ar išmuš jos valanda?
Česlovas Iškauskas. lt.vikipedia.org nuotr. Česlovas IŠKAUSKAS, www.iskauskas.lt Artėjant Lietuvos komunistų partijos (LKP) atsiskyrimo nuo SSKP 30-mečiui, pasigirsta ir nuožmios kritikos šiai su „kagėbė“ glaudžiai susijusiai organizacijai, ir ilgesingų trelių, šlovinančių ją ir liejančių graudžias ašaras dėl jos išnykimo iš politinės arenos. Vienas garbus ekonomikos profesorius savo veidaknygės paskyroje sakosi išlenksiąs taurelę už numirėlę, bet kokiame...
Kad savųjų šaknų neužmirštų arba apie sekmadienines lituanistines mokyklas Breslaujos rajone
Aldona Misiūnienė (sėdi antra iš dešinės) su mokiniais ir tėveliais edukacinėje išvykoje po Baltarusiją Nijolė KERAITIENĖ, Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos mokytoja Rytinis Lietuvos pakraštys iš visų pusių ribojasi su Baltarusija. Nuo senų laikų, nepaisant valstybės sienų, čia maišėsi kalbos ir tautos. Gražiai apie tai yra pasakęs prof. Česlovas Kudaba: Tik mes, lietuviškai gudiški...
Šaulių trumpalaikė stovykla „Įšalas 2019“
Laura JANUŠAUSKAITĖ, Šalčininkų 1011-osios šaulių kuopos šaulė – skyriaus vadė, www.voruta.lt Gruodžio 6-8 dienomis Turgelių „Aistuvos“ gimnazijoje vyko Šalčininkų 1011-osios šaulių kuopos trumpalaikė stovykla. Šioje stovykloje susirinko per 100 jaunųjų ir suaugusių šaulių, taip pat gausiai prisijungė Nepriklausomybės kovų šaulių kuopos šauliai. Stovykla tradiciškai prasidėjo kuopos vado vrš. Eimanto Tamulyno sveikinimo žodžiu ir Lietuvos valstybės...
XX amžiaus politikos ir diplomatijos sūpuoklėse. III dalis
Ignacas Paderevskis kalba Žalgirio paminklo atidengimo ceremonijoje Krokuvoje 1910 m. liepos 15 d. Pradžia – nacionalinis Lietuvos istorijos laikraštis „Voruta“, nr. 8–9, 2019 m. rugpjūtis–rugsėjis; I dalis – www.voruta.lt/xx-amziaus-politikos-ir-diplomatijos-supuoklese; II dalis – https://www.voruta.lt/xx-amziaus-politikos-ir-diplomatijos-supuoklese-ii-dalis/ Gediminas ZEMLICKAS, Trakai, www.voruta.lt Pirmose dviejose mūsų rašinio dalyse nagrinėjome signataro Jurgio Šaulio kaip modernios Lietuvos valstybės vieno iš...
Kokiais vardais pašauksim savo kraštą?
A. Misiūnienės antrokai rodo senovinius žaidimus Nijolė KERAITIENĖ, Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos mokytoja, www.voruta.lt Taip pavadinta šiųmetė – trisdešimt penktoji – kiekvieną rudenį Ignalinos rajono Didžiasalio „Ryto“ gimnazijoje rengiama tradicinė vakaronė. Šį kartą ji, skirta Vietovardžių metams, sutelkė gausų ne tik mokinių, jų tėvelių ir senelių, bet ir krašto bendruomenės narių būrį. Vakaronę...
Valstybė, tauta ir šiuolaikinė istorijos politika
Dr. Vytautas RUBAVIČIUS, Vilnius Istorinio suvokimo svarba valstybei kurti, valstybingumo ir tautinės savipratos jausenai ugdyti mažai kas abejoja. Bent jau atvirai. Tačiau nei apie valstybę, jos suverenitetą, nei apie tautą ir ją ištikusius iššūkius nelinkstama kalbėti. Tokios kalbos laikomos atsilikimo, nemodernumo, sovietmečio nostalgijos ar XIX amžiaus nevykėliško romantizmo atrūgomis. Tiesa, pastaruoju metu imama atsigrįžti į...
Kokia tarme kalbėjo Vytautas Didysis?
Prof. habil. dr. Jonas Palionis. Nuotr. iš autoriaus asmeninio archyvo Prof. habil. dr. Jonas PALIONIS, Vilnius Tai turbūt visiems lietuviams įdomus klausimas. Tačiau atsakyti į jį kol kas sunku, nes reikia tiksliau žinoti jo gimtąją vietą, kuri ligi šiol dar apgaubta spėlionių miglos. Giedrius Subačius, vienas iš mūsų įžymesnių kalbininkų, regis, 2015 m. per...
Generolo Želigovskio „maištas“ ir Vilniaus užėmimas. Vertėjo pastabos
Liucijanas Želigovskis. Lenkų karo veikėjas, generolas, tautinis didvyris. lt.wikipedia.org nuotr. Zenon KRAJEWSKI Juzefas Pilsudskis buvo sumanus politikas, gebąs numatyti ateitį ir blaiviai vertinti realią padėtį Būdamas valstybės galva jis galėjo praktiškai įgyvendinti federacinę programą, kurios jis pirmiausia siekė dėl pragmatinių sumetimų ir dėl asmeninių sentimentų: svajojo savo gimtąjį kraštą – Lietuvą sujungti su Lenkija. Tačiau...
Tėvas, bijodamas tragiško sūnaus ir kitų partizanų likimo, patarė jiems išeiti iš miško
Partizanas Albertas Nakutis-Viesulas, Juozo Tumo-Vaižganto vardu pavadintos kuopos vadas, rašytojo ir kunigo giminaitis Vytautas BAGDONAS, Anykščių rajonas, „XXI amžius” Lapkričio 3-iąją Anykščių rajone, Svėdasų krašte, iškilmingai pagerbti Lietuvos Laisvės kovų dalyviai, prieš 70 metų žuvę Drobčiūnų miške ir palaidoti Kunigiškių kapinėse. Anykščių rajono savivaldybės, Svėdasų seniūnijos, Kauno anykštėnų draugijos Vaižgantiečių klubo, Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejaus...
Algirdas Brukas. „Senojo pasaulio“ ardymas miškų žinyboje 1939–1953 m. (II dalis)
Klaipėdos krašto miškininkai 4-me XX a. dešimtmetyje Algirdas BRUKAS, www.voruta.lt 1941 06 22 – 1944 12 31 Nepraėjus nė savaitei po birželio 13 – 17 dienomis siautėjusių trėmimų, ir kai kuriems miškininkams bei jų šeimoms tebesislapstant nuo sovietinių aktyvistų, prasidėjo vokiečių karo veiksmai prieš TSRS. Pasipriešinimas Lietuvos pasienyje buvo nesunkiai pralaužtas ir rusų...
Vienas geriausių žvalgų – Aleksandras Grybinas-Faustas
Tauro apygardos partizanai Pranas Runas-Gintaras-Algirdas-Daugirdas ir Aleksandras Grybinas-Faustas (dešinėje) Romas BACEVIČIUS PALUOBIAI. Sukako 70 metų nuo mokytojo ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataro, Tauro partizanų apygardos vado Aleksandro Grybino-Fausto žūties, todėl Šv. Angelų Sargų bažnyčioje už šį Lietuvos laisvės kovotoją klebonas kun. Andrius Vaitkūnas aukojo šv. Mišias....
Išleista knyga „Senovės technikos muziejus Smalininkuose. 15 metų“
Doc.dr. Justinas Stonys ir knygos pristatymo akimirka. Smalininkų seniūnijos nuotr. techmuziejus.lt Smalininkų senovinės technikos muziejui jau 15 metų! Muziejus buvo įregistruotas 2004 m. birželio 11 d., o jo įkūrėjas doc. dr. Justinas Stonys šios gražios sukakties proga išleido knygą „Senovės technikos muziejus Smalininkuose. 15 metų“. Smalininkai – rytiniai Klaipėdos krašto vartai. Tai palyginus nesenas miestelis, esantis...
Česlovas Iškauskas. Aistros tebekaista: Kolumbas turėjo lietuviškų šaknų?
„Lietuviškas “ Madalena do Mar kaimelis prigludęs prie pietinės Madeiros pakrantės. Autoriaus archyvo nuotr. Česlovas IŠKAUSKAS, www.iskauskas.lt Madalena do Mar – nedidelis kaimelis pietinėje Madeiros pakrantėje, už keliolikos kilometrų į vakarus nuo sostinės Funšalio. Kaip ir visur, šioje Portugalijos autonominėje saloje balti nameliai kopia į stačius kalnų skardžius, kurdami nepaprastą šviesos ir spalvų įspūdį, juo...
Akad. Zigmas Zinkevičius. Apie tautovardį „Baltarusija“
Akad.prof.habil.dr.Zigmas ZINKEVIČIUS, www.voruta.lt Tarpukario laikotarpiu Lietuvoje oficialiai buvo vartojamas senasis istorinis tautovardis Gudija. Vietoj gudas pasakydavo ar parašydavo baltarusis tik retkarčiais, daugiausiai verčiant iš rusų kalbos. Okupacijos metais įsigalėjo Baltarusija, kilusi nusižiūrėjus į rusų tada vartotą žodį Belarusija, atsiradusį carinės imperijos laikais ir pabrėžiantį Rusiją vietoj senosios Rusios. Bet juk (Kijevo) Rusios valstybė ir mūsų...
Vilniaus rajone, Ažulaukėje, atidaryta nauja lietuviška pradinė mokykla
Simbolinę Ažulaukės pradinio ugdymo skyriaus atidarymo juostelę perkerpa ŠMSM kancleris Tomas Daukantas, Eitminiškių gimnazijos direktorė Živilė Krasauskienė ir ŠMSM ministras Algirdas Monkevičius. Aušros Virvičienės nuotr. www.voruta.lt Lapkričio 15 d. švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius atidarė Eitminiškių gimnazijos Ažulaukės pradinio skyriaus naują pastatą, kuriame mokysis daugiau kaip šimtas vaikų. Iki tol lietuviška pradinė mokykla buvo prisiglaudusi...
Atsakymas vienintelis: mane, nevykdančią tarybinių įstatymų, perduos prokuratūrai, o grįžti buvusiai lituanistei kategoriškai draudžiama
Regina NORKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Daug kalbama ir rašoma apie dabartinio mokytojo prestižą. Kalbama teisingai – atlyginimai neproporcingai maži, nuo pat nepriklausomybės pradžios nesibaigiančios reformos iškankino Lietuvos vidurinę mokyklą. Žmonės (jau nuo švietimo ministro D. Kuolio, vidurinės mokyklos taip ir nepažinusios M. Lukšienės laikų) vadinti ir „paslaugų teikėjais“, ir kitais įmantriais vardais, priešpaskutinės ministrės sumanytų reformų visiškai...























