Renginio akimirka. Raimundo Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Druskininkai, www.voruta.lt Druskininkuose, Vytauto gatvėje, minint Tarptautinę mokytojų dieną, buvo atidengtas atminimo ženklas, sukurtas pagal autentišką artefaktą (skulptorius prof. Alfonsas Vaura) politiniam kaliniui, vertėjui Antanui Dambrauskui (1911-1995). Renginyje dalyvavo Antano Dambrausko artimieji, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, LGGRTC atstovai, VDU dėstytojai, Lietuvos kultūros tyrimų...
Minėjimai
Prieš 80 metų įvyko Sedos kautynės
Sedos kautynių schema Nr. 1, publikuota „Kario“ 1968 m. 9 numeryje Prieš aštuoniasdešimt metų, 1944 metų spalio 6-7 dienomis, įvyko Sedos kautynės, kuriose Tėvynės apsaugos rinktinės kariai bandė sulaikyti į vakarus besiveržiančią Sovietų Sąjungos kariuomenę. Vokietijos pusėje kariavusią Tėvynės apsaugos rinktinę sudarė du nepilnai sukomplektuoti pulkai ir juose daugiausia kovėsi nepatyrę 18-20 metų amžiaus...
Vilniuje atidengta atminimo lenta, skirta Pasaulio tautų teisuoliams Antonovičiams atminti
Renginio akimirka. LGGRTC nuotr. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai sostinės gyventojus ir svečius pakvietė į iškilmingą renginį, kuris buvo skirtas paskutiniams Tuskulėnų dvaro valdytojams, Pasaulio tautų teisuoliams Antonovičiams atminti ir pagerbti. Tuskulėnų dvare nacių okupacijos metais buvo gelbėjami žydai. Žydų gelbėtojams, Pasaulio tautų teisuoliams Antonovičiams Tuskulėnų dvaro kieme ir buvo atidengta atminimo...
Sukanka 70 metų, kai kalėjime kunigu buvo įšventintas Alfonsas Svarinskas
Monsinjoras Alfonsas Svarinskas. Portretas, pastelė; dailininkė Alina Kvedarauskienė, 2017 m. Prof. Donatas Stakišaitis, www.voruta.lt Šių metų spalio 3 dieną sukanka 70 metų kai klierikas Alfonsas Svarinskas buvo įšventintas kunigu. Šventimus kun. Alfonsas Svarinskas gavo iš vyskupo Pranciškaus Ramanausko rankų Abezės lageryje, kuriame abu kalėjo. Monsinjoras yra vienintelis Lietuvos kunigas slapta gavęs kunigystės šventimus Rusijos kalėjime....
Didysis pasitraukimas iš Baltijos šalių: emigraciniai procesai Europoje 1944-1949 m.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, minėdamas 80-ąsias trečiosios Lietuvos emigracijos bangos metines, 2024 m. spalio 4 d. Vilniuje organizuoja tarptautinę konferenciją „Didysis pasitraukimas iš Baltijos šalių: emigraciniai procesai Europoje 1944-1949 m.“. Konferencija taip pat skirta istoriniams procesams ir transformacijai Mažojoje Lietuvoje ir Rytų Prūsijoje 1944-1948 m. Pranešimus skaitys ir savo įžvalgomis dalinsis svečiai...
Vilniuje pagerbtas Tuskulėnų aukų atminimas
Dariaus Jančiausko nuotr. Rugsėjo 28-oji – Tuskulėnų aukų atminimo diena. Šiemet, minint šią istorinę 80-ečio datą, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras surengė Tuskulėnų aukų pagerbimo popietę, kuri vyko Tuskulėnų koplyčioje – kolumbariume. Tuskulėnų aukų atminimo dienos minėjime dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos narė Paulė Kuzmickienė, Lietuvos Respublikos...
Rimutė Blikertienė: „Scena yra vieta, kur turi atiduoti visą save“
Rimutė Blikertienė šių metų Dainų šventėje Akvilės Prakapienės nuotr. Rasa Jakubauskienė, www.voruta.lt Ši dainų šventė jai jau buvo penktoji. Joje ji pristatė keturis šokių kolektyvus: tris suaugusiųjų mišrius kolektyvus – tai du Aukštadvario kolektyvai „Aukštava“ ir „Nava“ bei Lentvario kultūros centro kolektyvas „Lendvarė“ ir moterų šokių kolektyvas „Verpstė“. Nuolat darbų veiklų gausoje it šokėja šokių...
Česlovas Iškauskas. Istorijos grimasos: Pietryčių Lietuva ir Klaipėdos kraštas – didžiųjų kaimynų apetituose
Antantės valstybių vadovai Paryžiaus taikos konferencijoje (iš kairės): D. Lloyd George, V. Orlando, G. Clemenceau ir Th. W. Wilsonas (1919 05 27)© Edward N. Jackson (US Army Signal Corps) Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt 1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvoje pasirašyta Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis, dar vadinama Molotovo – Ribbentropo paktu, padalino Europą į įtakos sferas ir daugelį tautų pasmerkė ilgiems okupacijos...
Dalia Poškienė. Jono Polovinsko – Budrio takais Kaune
Nuotraukos Raimundo Kaminsko ir Dalios Poškienės Dalia Poškienė, XXVII KMD pirmininkė, LPKTS kultūros vadybininkė, Kaunas, www.voruta.lt Kaune paminėtos Lietuvos diplomato, žvalgo, 1923 m. „Klaipėdos sukilimo” karinio vado, dviejų Vyčio Kryžiaus ordinų kavalieriaus Jono Polovinsko-Budrio (1889-1964) mirties 60-osios metines. LGGRTC Sekretoriato vyresniojo patarėjo, XXVII knygos mėgėjų draugijos nario dr. Raimundo Kaminsko iniciatyva surengtas pažintinis žygis –...
Pirmą kartą Žalgirio pergalės parke švenčiama Baltų vienybės diena
Renginio organizatorių nuotraukos Gintautas Tamulaitis, Klubo „Žalgirio pergalės parkas” pirmininkas, www.voruta.lt Kalendorinių švenčių rugsėjo 22 d. yra net keletas, tačiau iš jų svarbiausios dvi: Rudens lygiadienis ir Baltų vienybės diena. Rudens lygiadienis – metas, kai diena susilygina su naktimi. Rudens lygiadienis yra astronominio rudens pradžia. Nuo šios dienos nakties trukmė jau tampa ilgesnė už dienos...
Jo Eminencijai 1991 m. sovietų karinės agresijos akivaizdoje buvo patikėta saugoti svarbiausią dokumentą – Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo Aktą
Popiežius Jonas Paulius II su kardinolu Vincentu Sladkevičiumi. kaunoarkivyskupija.lt nuotr. Irena Andrukaitienė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, www.voruta.lt Kiekviena epocha, kiekvienas laikmetis, nepriklausomai nuo to, kokios būna susiklosčiusios politinės, visuomeninės sąlygos – ar gyvenama pavergtyje, ar laisvėje – yra savaip sudėtingas ir reikalauja maksimalių tautos pastangų saugant ir puoselėjant pamatines vertybes, kurios yra tautos dvasinių jėgų atsinaujinimo...
Kaune paminėtos Jono Polovinsko-Budrio 60-osios mirties metinės
Raimundo Kaminsko nuotraukos Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt 2024-09-20 Kaune buvo paminėtos Lietuvos diplomato, žvalgo, 1923 m. „Klaipėdos sukilimo” karinio vado, dviejų Vyčio Kryžiaus ordinų kavalieriaus Jono Polovinsko-Budrio (1889-1964) mirties 60-osios metinės. Tai progai paminėti buvo organizuojamas pažintinis žygis-ekskursija „JONO POLOVINSKO – BUDRIO TAKAIS KAUNE“ su gidu Raimundu Kaminsku. Žygio-ekskursijos metu...
Prieš 510 metų Oršos mūšyje buvo sumušta Maskvos kariuomenė
Vyko trečiasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės karas. 1514 m. liepos 30 d. maskvėnams, ėmusiems pilis vieną po kitos ir besigraužusiems į LDK teritoriją, pavyko užimti strategiškai svarbią Smolensko tvirtovę. Paskatintas sėkmingos kampanijos, caras Vasilijus III (1479-1533) ruošėsi žygiuoti į Vilnių triuškinti LDK kariuomenės ir ją remiančių lenkų pulkų. Jis ketino sukaustyti grandinėmis...
Tomas Petreikis. Pasitinkame Vydūno (bio)bibliografiją
Doc. dr. Tomas Petreikis, www.voruta.lt Rugpjūčio paskutinėmis dienomis išėjo Vydūnui (Vilhelmui Storostai, 1868–1953) skirta (bio)bibliografijos rodyklė[1]. Dvasinio Mažosios Lietuvos vadovo, mąstytojo, rašytojo, publicisto ir kūrėjo pėdsakas mūsų kultūros istorijoje išskirtinis. Vydūnas ir jo kūrybinis palikimas turi didelę Mažosios ir Didžiosios Lietuvos kultūros jungties prasmę, todėl šis kūrėjas iki šiol išlieka aktualus. Personalinio turinio bibliografijos rodyklė...
Istorikas M. Čiurinskas: LDK karinės išminties ir ginklo galia – pergalė Oršos mūšyje
Oršos mūšis. Tempera, 1524–30, priskiriama dailininkui Hansui Krelliui, Varšuvos nacionalinis muziejus Doc. dr. Mintautas Čiurinskas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Rugsėjo 8 dieną minėsime 510–ąsias Oršos mūšio metines. Ta proga Vilniaus Rotušėje rengiama tarptautinė konferencija „Oršos mūšiui – 510: istorinė patirtis dabarties iššūkiams“. 1514 m. rugsėjo 8 d. įvykęs Oršos mūšis buvo...
Argentinos Lietuvių draugija “Nemunas” atšventė 115-ąsias įkūrimo metines
Su garbingais svečiais iš Lietuvos, Argentinos Lietuvių draugija „Nemunas” atšventė 115-ąsias įkūrimo metines. Pilnutėlėje Ukrainos asociacijos „Atgimimas” salėje tvyrant lietuviškai dvasiai, skambant lietuviškai muzikai, šokiams ir dainoms „Nemunas” šventė savo gimtadienį. Tai pirmoji Lietuvių savišalpos draugija kuri buvo įkurta Pietų Amerikoje ir seniausia tarp kitų tautų bendruomenių įsikūrusių Berisso mieste. Šiais metais į „Nemuno” jubiliejų...
Sadūnaitės bendražygė Sanikova: Nijolė jautė gailestingumą kiekvienam, net savo priešams
Nijolė Sadūnaitė 1987 m. rugpjūčio 23 d. mitinge Prieš 37 metus – 1987 m. rugpjūčio 23 d. – disidentė Felicija Nijolė Sadūnaitė sakė kalbą mitinge prie Adomo Mickevičiaus paminklo. Mitingą, kuris buvo vienas iš svarbių žingsnių vaduojantis iš Sovietų Sąjungos, organizavo Lietuvos laisvės lyga (LLL) – pogrindinė disidentų organizacija, siekusi atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Vienuolės, disidentės,...
Nuo Karaliaučiaus iki Kauno: Albertinai-480
Konferencijos dalyviai bendroje nuotraukoje Dalia Poškienė, XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė, LŽS narė, Kaunas, www.voruta.lt Šiais metais minime Karaliaučiaus universiteto įkūrimo 480 metų sukaktį. Tai datai paminėti Kauno Švč. Trejybės evangelikų liuteronų bažnyčioje surengta konferencija. Konferencijos iniciatoriai, organizatoriai ir moderatoriai – Kauno Švč. Trejybės liuteronų bažnyčios kun. Saulius Juozaitis, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, XXVII knygos...
Paminėtos šimtosios St. Lozoraičio gimimo metinės
Minėjimo organizatorių nuotraukos Marija Šaknienė, St. Lozoraičio premijos laureatė, Kaunas, www.voruta.lt Rugpjūčio 2 dieną, diplomato Stasio Lozoraičio gimimo dieną, Lietuvos Žurnalistų Draugija surengė jo šimtųjų gimimo metinių paminėjimą Kaune, Petrašiūnų kapinėse, kur iškilusis diplomatas ir palaidotas. Prie jo kapo susirinko nemažas būrys žmonių, puikiai prisimenančių Lozoraičių šeimą bei jos indėlį į Lietuvos valstybės kūrimą bei...
Prezidento Antano Smetonos 150-ųjų gimimo metinių paminėjimas Vilniuje
Organizatorių nuotraukos Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, www.voruta.lt 2024 m. rugpjūčio 8 d. Vilniuje, Tilto gatvėje, prie namo Nr.1, pažymėto memorialine lenta, vyko tradicinis visuomenininkų organizuojamas pirmojo Lietuvos valstybės prezidento Antano Smetonos (1874-1944) 150-ųjų gimimo metinių paminėjimas. Pastebėtina, kad 1902 m. Vilniuje A. Smetona pradėjo verstis advokato praktika, 1903–1915 m. dirbo Vilniaus Žemės...
80-osios romų holokausto metinės
Dr. Valdas Selenis, www.voruta.lt 1944 m. rugpjūčio 2 d. buvo likviduotas romų lageris Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje Lenkijoje. Nužudyta apie 3000 romų tautybės žmonių. Tą dieną minima Tarptautinė romų holokausto atminimo diena. Romų genocidas dažnai vadinamas „pamirštu holokaustu“. Įvairiais dialektais romų kalba naudojamas žodis porajmos reiškia sunaikinimą. Vokiečių saugumo policijos ir SD operatyvinės grupės karo pradžioje...
Arūnas Bubnys. Lietuvos romų persekiojimas nacistinės okupacijos metais (1941–1944)
Romai Ukmergės plente 1932 m. Foto Viktoras Kuprevičius. Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus Dr. Arūnas Bubnys, www.voruta.lt Pagal 1923 m. Lietuvos Respublikos gyventojų visuotinį surašymą Lietuvoje (be lenkų okupuoto Vilniaus krašto) gyveno tik 284 romai. Labai tikėtina, kad ne visi tuomet Lietuvoje gyvenę romai dėl savo klajokliško gyvenimo būdo buvo suregistruoti. Tikėtina, kad Lietuvoje...
Medininkai visam laikui tapo skausmingo mūsų valstybės atsikūrimo ir augimo išbandymuose simboliu
Minėjimas Medininkuose. Ilonos Šilenkovos (LRS) nuotr. Minint Medininkų tragedijos metines, Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė trečiadienį pagerbė prieš 33 metus įvykusių žudynių aukas Lietuvos pareigūnus, saugojusius valstybės sieną. Vyriausybės vadovė dalyvavo minėjime prie Medininkų memorialo bei Antakalnio kapinėse, kur pagerbtas tarnybos metu nužudytų pareigūnų atminimas. ”Prieš 33-ejus metus visus mus sukrėtė žinia apie žudynes Medininkuose:...
Apie Kazimierą Skučą – iš LGGRTC istoriko ir dukterėčios lūpų
Iš kairės VSAT vadas R.Liubajevas,LGGRTC Specialiųjų tyrimų sk.vedėjas R.Narvydas ir V.Skučaitė 2024 m. liepos 24 d. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje vyko paskaita apie istorinę asmenybę – paskutinės tarpukario Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidaus reikalų ministrą brigados generolą Kazimierą Skučą (1894-1941). Renginyje dalyvavo VSAT vadas generolas Rustamas Liubajevas, pasieniečių bendruomenės nariai, didelė dalis iš skirtingų Lietuvos miestų...
Paminėtos Augustavo gaudynių metinės
www.punskas.pl Trečiąjį liepos sekmadienį Gibuose buvo paminėta Augustavo gaudynių 79 metų sukaktis. Rusų žudynių aukas po Antrojo pasaulinio karo pagerbė aukų šeimos, vietos bendruomenė ir svečiai. 1945 m. liepos viduryje per SSRS vykdytą partizanų naikinimo operaciją, pavadintą „Augustavo gaudynėmis“, šiose vietovėse buvo suimti tūkstančiai, nužudyti šimtai žmonių – lenkų ir lietuvių. Augustavo gaudynės vyko 1945...
Prieš 80 metų, 1944 m. liepos 24 d., buvo sunaikintas Šiaulių getas
Išvežami sušaudyti žydų įkaitai prie „Baltojo kalėjimo“. Iš kairės į dešinę: advokatas Izraelis Abramavičius, nežinomas asmuo, pirklys Simonas Rozenbergas, nežinomas asmuo, vyriausiasis Šiaulių rabinas Aharonas Bakštas, pirklys Kadišas Šapira, muitinės ekspeditorius Elijahu Penas, rabinas Abraomas Icchokas Nochumanskis, pabėgėlis iš Lenkijos. Šiauliai, 1941 m. liepa. Iš Jad Vašemo rinkinių Pagal dr. Arūno Bubnio darbus parengė dr....
Dr. Mariya Horyacha. Josyfas Slipyj ir Alfonsas Svarinskas – dvasinės draugystės ir krikščioniško liudijimo totalitarinio persekiojimo sąlygomis pavyzdys
Dr. Mariya Horyacha Dr. Mariya Horyacha, Lvivo katalikiško universiteto profesorė, www.voruta.lt Pranešimas padarytas konferencijoje 2024 m. liepos 14 dieną Laisvės kovotojų atminimo šventės metu, Didžiosios kovos apygardos partizanų parke. Jūsų Ekscelencijos Vyskupai, mieli Kunigai, Gerbiamieji Ukmergės vadovai ir visi šios šventės dalyviai. Ačiū už galimybę būti šiame gražiame Partizanų parke ir pasidalinti savo mintimis apie...
Lietuvos partizanų žūties vietose – nauji atminimo ženklai
Atminimo ženklas partizanams Endrikių kaime 2024 m. liepos 11 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai pastatė du atminimo ženklus, skirtus pagerbti ir atminti iškilias Lietuvos asmenybes. Vienas iš jų – Endrikių kaime (Šakių sen., Šakių raj. sav.). 1951 m. vasario 2 d. šio kaimo apylinkėse žuvusiems Tauro apygardos vadui Viktorui Vitkauskui-Saidokui, bei...
Olimpinio judėjimo pradžia Lietuvoje
Lietuvos futbolo rinktinė 1924 m. Paryžiaus VIII vasaros olimpinėse žaidynėse. Paryžius, 1924 m. Iš kairės – Hancas Getcas, Zigmas Sabaliauskas, Jurgis Razma, Juozas Žebrauskas, Valerijonas Balčiūnas, Leonas Juozapaitis, komandos kapitonas – Steponas Garbačiauskas, Jurgis Hardingsonas, Vincas Bartuška, Stasys Janušauskas. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-16559 2024 m. sukanka 100 metų, kai nepriklausomos Lietuvos Respublikos sportininkai pirmą...
Skaudi atmintis – prieš 80 metų buvo sunaikintas Kauno getas
Prie Kauno geto vartų grįžusios iš darbų kalinių brigados. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo Pagal dr. Arūno Bubnio ir savo darbus parengė dr. Alfredas Rukšėnas, www.voruta.lt Statistikos valdybos 1941 m. sausio 1 d. duomenimis, Kaune gyveno 32 595 žydai. 1941 m. birželio 22 d. prasidėjus nacių Vokietijos karui su Sovietų Sąjunga, tik nedideliam žydų skaičiui...



























