Lietuvos partizanai

Pagrindinis puslapis Istorija Lietuvos partizanai
Rasti vieno žymiausių partizanų – Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai
Įrašas

Rasti vieno žymiausių partizanų – Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai

Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vadas Juozas Vitkus-Kazimieraitis. 1946 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras praneša, kad rasti itin svarbaus partizaninio pasipriešinimo dalyvio, Laisvės kovotojo karžygio, Pietų Lietuvos partizanų srities vado, antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo organizatoriaus plk. Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai. Partizanų vadas, okupuotos Lietuvos valstybės faktinis vadovas Adolfas Ramanauskas-Vanagas J.Vitkų-Kazimieraitį laikė partizanų idealu ir...

Kviečiame žuvusiųjų Lietuvos laisvės kovotojų artimuosius, kurie neturi informacijos apie artimojo užkasimo ar palaidojimo vietą, pateikti savo biologinį (DNR) seilių mėginį
Įrašas

Kviečiame žuvusiųjų Lietuvos laisvės kovotojų artimuosius, kurie neturi informacijos apie artimojo užkasimo ar palaidojimo vietą, pateikti savo biologinį (DNR) seilių mėginį

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras įkūrė ir kaupia žuvusių bei dingusių Lietuvos laisvės kovotojų artimųjų biologinį (DNR) seilių banką. Banke turėtų atsirasti ne mažiau 30–40 tūkst. DNR mėginių, skirtų laisvės kovotojų palaikų atpažinimui. Mėginiai bus saugojami neribotą laiką. Atpažinti (identifikuoti) laisvės kovotojų palaikai bus pagarbiai laidojami valstybės lėšomis arba atiduodami  artimiesiems. Kviečiame žuvusiųjų...

Laisvės kovų dalyvis Petras Girdzijauskas mini gražų jubiliejų
Įrašas

Laisvės kovų dalyvis Petras Girdzijauskas mini gražų jubiliejų

Po lagerio vėl tėviškėje. 1953 m. gegužė. Iš P. Girdzijausko asmeninio archyvo Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Petras Girdzijauskas gimė 1932 m. lapkričio 10 d. Raseinių aps. Šimkaičių vlsč. Bulzgeniškių k. ūkininkų Jono ir Elenos Girdzijauskų šeimoje, kurioje išaugo šeši broliai. 1939 m. Petras pradėjo lankyti Vadžgirio pradžios mokyklą. Pirmosios bolševikinės okupacijos represijos šeimos nepalietė,...

Povilas Malinauskas – už Tėvynę
Įrašas

Povilas Malinauskas – už Tėvynę

Vienintelė portretinė karo metų Povilo Malinausko nuotrauka, paimta iš Mindaugo Bloznelio dvitomio „Lietuvių frontas“ Aleksandras Sakas, www.resfamiliaris.blogspot.com Jis buvo vienas iš prieškario Lietuvoje išugdytų patriotų, nepabūgusių priešintis tiek raudonajai, tiek rudajai okupacijai. Jų darbus ir vardus jau kloja užmaršties dulkės, kurias kartas nuo karto nupūsti yra mūsų pareiga. Povilas Malinauskas, Jurgio sūnus, gimė 1910 metais...

       Lietuva neteko partizano Jono Abukausko – Siaubo
Įrašas

       Lietuva neteko partizano Jono Abukausko – Siaubo

2022 m. spalio 25 d. Amžinybėn iškeliavo 2018 m. Laisvės premijos laureatas, Lietuvos laisvės gynėjas, buvęs Lietuvos partizanas – Algimanto apygardos Audros būrio vadas Jonas Abukauskas- Siaubas. Velionis gimė 1927 m. sausio 8 d. Norvaišių k., Užpalių vls., Utenos apskr. Kovos kelias: 1944–1947 m. kalintas Šilutės kalėjime. 1949–1952 m. – ginkluotojo pasipriešinimo dalyvis. Algimanto apygardos...

Čikagoje atidengtas paminklas Lietuvos partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui
Įrašas

Čikagoje atidengtas paminklas Lietuvos partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui

Atidengtas paminklas Čikagoje A. Ramanauskui-Vanagui. urm.lt nuotr. www.voruta.lt Gegužės 4 dieną užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius dalyvavo paminklo Adolfui Ramanauskui-Vanagui, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vadui ir su okupacija kovojusios Valstybės vadovui, atidengimo iškilmėse Čikagoje. Ceremonijoje taip pat dalyvavo A. Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė ir jo anūkė Inga Jancevičienė. „Šiandien ypatinga diena. Pačioje lietuvybės...

Arvydas Anušauskas. Perskaitę knygą supras viena – kaip sunku buvo būti Vanagu…
Įrašas

Arvydas Anušauskas. Perskaitę knygą supras viena – kaip sunku buvo būti Vanagu…

www.voruta.lt Knygos autorius Arvydas Anušauskas, leidykla „Dominicus Lituanus“ ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į knygos „Aš esu Vanagas“ pristatymą. Knygos siužetas pirmiausia skirtas tiems metams, kurių Vanagas pats negalėjo aprašyti. Tai buvo 1950–1957 metai, kai jis, kaip ir kiekvienas nepasidavęs partizanas, su ginklu ar be jo stengėsi kovoti ir kuo ilgiau išsilaikyti laisvės...

Įrašas

Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos moksleiviai pagerbė Tverečiaus krašto savanorius

Žvakutės visiems krašto savanoriams. Stasio Keraičio nuotraukos Nijolė KERAITIENĖ, Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos mokytoja, www.voruta.lt Ryčiausias Lietuvos pakraštys – Tverečiaus kraštas – 1918 metais gyveno su nuolat besikeičiančiomis valdžiomis, žmones alino badas, skurdas, mat didžiojoje krašto dalyje trejetą metų stovėjusio fronto linija nušlavė kaimus, gyventojai buvo išvaryti. Vasario 16 d. Vilniuje paskelbus Nepriklausomybės atkūrimo aktą, nuolat...

Įrašas

A. Anušauskas: „Visais laikais egzistavo ir egzistuoja pasirinkimas – kovoti ar išduoti“

Vytautas RAŠKAUSKAS „Ši knyga yra apie pasirinkimus“, – taip naujausią savo knygą „Išdavystė. Markulio dienoraščiai“ pristato istorikas, Seimo narys Arvydas Anušauskas. Apie liūdniausiai pagarsėjusio pokario išdaviko gyvenimą, jo siekį nuginkluoti partizanus ir į dvi priešiškas stovyklas pasidalijusią tuometinę Lietuvą kalbamės su knygos autoriumi. Įprasta rašyti apie partizanus, jų žygius. Savo naujausioje knygoje tyrinėjate išdaviko gyvenimą. Kodėl?...

Įrašas

Nijolė Bražėnaitė-Lukšienė Paronetto – Nepaprastas žmogus buvo Juozas

Nijolė ir Juozas Lukšos Vokietijoje. (V. Valiušaičio nuotr.) Nijolė Bražėnaitė-Paronetto. Audronė V. Škiudaitė, www.draugas.org 2016 m. rugpjūčio 10 d. legendiniam partizanų vadui Juozui Lukšai-Daumantui būtų sukakę 95-eri. Ir jau 65-eri, kai jo nebėra. Jis žuvo jaunas (jam tebuvo 30) ir labai įsimylėjęs – Lietuvą ir lietuvaitę Paryžiuje. Džiaugiamės turėdami progos pakalbinti tą lietuvaitę, vėliau žmoną,...

Įrašas

LLKS Tarybos Deklaracijos minėjimo aidai

Minint LLKS 1949 metų vasario 16 d. Deklaracijos pasirašymo 65 metų sukaktį, Kauno Stasio Lozoraičio vidurinėje mokykloje organizavome rašinius – tema  „1949 metų vasario 16 dienos Deklaracijos šviesos vertybės“. Šią iniciatyvą mielai palaikė mokyklos direktorė Klavdija Kovalenkina, paraginusi mokytojus ir mokinius dalyvauti šiame renginyje. Atrinkti keturi geriausi rašiniai. Vienuoliktokės Greta Jodkaitė ( mokytoja Jurgita Žygienė...

Kur partizanų vadai pasirašė nepriklausomybės deklaraciją?
Įrašas

Kur partizanų vadai pasirašė nepriklausomybės deklaraciją?

Lietuvos partizanų ryšininkų Sajų sodybos bunkerio vieta Daumantas LIEKIS Partizanų ryšininkų Sajų sodyboje kasinėjimus vykdantys archeologai mano, kad jų tyrinėjama vieta galėjo būti visų partizanų vadų susirinkimo tašku, kuriame planuota pasirašyti 1949 m. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) nepriklausomybės deklaraciją. Tyrimus atliekantys archeologai spėja, kad deklaracijos pasirašymo vieta buvo perkelta į netoliese esantį Minaičių kaimą...

Įrašas

Manipuliavimo žuvusiais juodosios technologijos. „Skrajojantys olandai“, anonimai ir kitos keistos aukos

Doc. dr. Vladas TERLECKAS, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Vilnius Dirbtinai didinant partizanų aukų skaičių, geresnių rezultatų pasiekiama į „Partizanų teroro aukų atminimo knyga“ (sud. Povilas Masilionis) (toliau – „Knyga“) vardyną įrašant kažkokius klajoklius, pakibusius tarp dangaus ir žemės. Tai asmenys be gimimo ir/ar žūties datų, gyvenamosios ar žuvimo vietos, be socialinės kilmės, pareigų. Daugelio iš jų...

Įrašas

A. Maksimavičienė: Apie partizanus, karą, tarpukarį ir pokarį

Iš ciklo „Gyvoji istorija“ 98-uosius einanti Ožkinių kaimo gyventoja Anelė Maksimavičienė yra nepaprastai šviesaus ir logiško mąstymo moteris. Kitados ji pasižymėjo labai gražiu balsu ir buvo viena iš ryškiausių mūsų krašto liaudies dainininkių. Dabar ji vertingos informacijos apie Punsko krašto istoriją šaltinis. Nors jau ne visada gali atminti, kuriuo laiku buvo vienas ar kitas labai...

Įrašas

Prof. V. Landsbergio knygos sutiktuvės

2012 m. rugsėjo 11 d., antradienį, 18 val. Signatarų namų salėje (Pilies g. 26, Vilnius) maloniai kviečiame į Europos Parlamento nario prof. Vytauto Landsbergio knygos „Rezistencijos pradžia 1941-ųjų Birželis: dokumentai apie šešių savaičių Laikinąją Lietuvos Vyriausybę“ sutiktuves. Dalyvaus: prof. Vytautas Landsbergis, dr. Kęstutis Girnius, dr. Mindaugas Tamošaitis, politikos ir kultūros apžvalgininkas, publicistas Vidmantas Valiušaitis

Įrašas

Dubletas – partizanų aukų gausinimo būdas

Doc. dr. Vladas TERLECKAS, Lietuvos Nepriklausomybės Akto sugnataras, Vilnius Antipratizaninio leidinio „Partizanų teroro aukų atminimo knyga“ (sud. Povilas Masilionis, Knyga, V., 2011) sudarytojas „kūrybiškai“ patobulino žuvusiųjų skaičiaus klastojimo metodikas ir būdus. Vienas iš naujausių, akiplėšiškiausių būdų – dubletas, arba to paties asmens įrašymas du kartus. Kad tai nekristų į akis griebiamasi gan primityvių žuvusiųjų biogramų manipuliacijų....

Įrašas

Habil. dr. J. Šyvokienės pranešimas Seime, minint partizano A. Kraujelio žūties 45-metį

Habil. dr. Janinos Šyvokienės pranešimas Seime (2010-02-23) minint partizano Antano Kraujelio žūties 45-metį   Dar tie miškai rytais teberasoja Stambiais, skardžiais, kaip krištolas lašais. Ir kaip vaikystėj rasos gelia kojas – Juk čia širdies dalelę palikai.   Jo kraują žemė tėviškės sugėrė. Šermukšni, čia dar klaidžioja tava kančia. Kai draskė kūną žmonės sužvėrėję, Ir kaulus...

Įrašas

Atsiminimai apie Ažagų kautynes (1945 m. kovo 27 d.)

Pasakoja Bronius Urbonas, buvęs slapyvardis Uranas, Laimėjimų būrio partizanas Miškas, kuriame 1944-1945 metais būrėsi partizanai, yra tarp buvusių Pušaloto, Smilgių ir Panevėžio valsčių. Šis miškas iš šiaurės į pietus driekiasi apie 20 km. Plotis labai nevienodas – nuo 8-9 iki 2 km. Šis nemažas miškas neturi vardo (arba aš jo nežinau), žmonių vadinamas arčiausiai esančių...