Povilas Gasiulis. V. Braziūno nuotr.
Povilas Gasiulis, pedagogas, vertėjas, Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas
Mačiau, kaip kyla dūmai, įtarimai, kainos,
Kaip kailiai, vėliavos ir mados mainos,
Kaip gęsta viltys, žvakės, akys,
Kaip „Man pavyko!” keičia „Šakės!”.
Tikiu, kad matėte ir jūs, tačiau
Aš pamačiau už jus anksčiau.
*
Prisiminęs vaikystę
Nejučiom praskystu:
Ak, kaip norėčiau,
Kad ji sugrįžtų!
Įdomu, iš kur man toks noras.
Gal dėl to kaltas oras?
O gal… sukalkencija smegenorum?
*
Sapnavau, kad ėjau,
Tiktai kur – pamiršau,
Nebepamenu, ko ir su kuo,
O grįžau… Jei grįžau,
Tai kaip ir kada?
O jei ne, nežinia,
Kas surado mane…
*
Vienas filosofas
Mėgo gulėt ant sofos
Ir mąstyt apie būtį.
Dirbti tingėjo.
Ir gyveno jis, beje,
Būtingėje.
*
Vienas intelektualas,
Priėjęs liepto galą,
Stovėjo, galvojo,
Kol pasiryžo –
Apsisuko ir sugrįžo.
*
Niūniuodamas „Palomą blanką”,
Ėjau į banką ir sutikau seną panką.
Jis ištiesė ranką. Daviau vieną eurą.
Pankas pagyrė: „Tavo gera aura.”
*
Viena panelė, panaši į Barbę,
Apiplėšė bedarbį.
Supykęs bedarbis
Panelei, panašiai į Barbę,
Nuplėšė garbę.
*
Vairuoja Romeo „Džetą”,
Mato – išeina iš „Norfos” Džiuljeta.
Romeo pamoja Džiuljetai,
Ir ji mielai įsėda į „Džetą”.
Nelaimei, „Džeta”, gerokai padėvėta,
Už 100 m sustoja – ir nė iš vietos.
Džiuljeta Romeo ramina
Ir skambina sūnui,
Kad partemptų savo uošvio mašiną.
*
Jei lokiai lotų,
Zylės zyliotų,
Geniai genėtų –
Šprotai išprotėtų.
Daugiau Povilo Gasiulio tekstų – asmeninėje autoriaus FB paskyroje https://www.facebook.com/povilas.gasiulis
