Česlovas Iškauskas. Asmeninio albumo nuotr. Česlovas IŠKAUSKAS, www.voruta.lt Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius vasario 3-4 dienomis Baltarusijos užsienio reikalų ministro Vladimiro Makėjaus kvietimu darbo vizito lankosi Baltarusijoje. Kaip skelbiama, daugiausiai svarstoma pagalba lietuvių kilmės vaikams švietimo srityje. Bet kitą dieną jis susitinka ir su oficialiais Baltarusijos valdžios atstovais, o Minske netgi planuojamas susitikimas su Baltarusijos...
Europa
Įrašas
Kardinolas V.Sladkevičius: „Tai jūs tas jaunuolis iš Amerikos, apie kurį tiek daug girdėjau?“
Kun. dr. A.Žygas Punske. 1988 m. Irena PETRAITIENĖ, XXI amžius Minint Lietuvos „Ateities“ federacijos atkūrimo 30-ąsias metines, iškyla iš JAV atvykusio dr. kun. Arvydo Žygo (1958 06 06–2000 06 29–2011 05 07) dvasios siluetas. Jis, išeivijos lietuvių ateitininkų vadintas didžiuoju kun. prof. Stasio Ylos (1908 01 05–1932 05 21–1983 03 24) bendradarbiu, Mokytojo idėjas ir...
Įrašas
Irma Randakevičienė. Ką kalba metrikai apie XIX a. pradžios Vilniaus šviesuomenę (III dalis)
Profesorius Joachimas Lelevelis. Nuotraukos šaltinis – vikipedija Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt Pirmąją dr. Irmos Randakevičienės studijos dalį apie XIX a. Vilniaus akademinę visuomenę maloniai kviečiame skaityti paspaudus šią nuorodą: https://www.voruta.lt/ka-kalba-metrikai-apie-xix-a-pradzios-vilniaus-sviesuomene/ . Antrąją dr. Irmos Randakevičienės studijos dalį kviečiame skaityti paspaudus šią nuorodą: https://www.voruta.lt/irma-randakeviciene-ka-kalba-metrikai-apie-xix-a-pradzios-vilniaus-sviesuomene-ii-dalis/ . XIX a. pradžios Vilnius iš tiesų buvo traukiantis europietiškas miestas. Ant minėto amžiaus...
Įrašas
Irma Randakevičienė. Ką kalba metrikai apie XIX a. pradžios Vilniaus šviesuomenę (II dalis)
Vilniaus universitetas. XIX a. vidurys. Nuotraukos šaltinis – vikipedija Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Pirmąją dr. Irmos Randakevičienės studijos dalį apie XIX a. Vilniaus akademinę visuomenę maloniai kviečiame skaityti paspaudus šią nuorodą: https://www.voruta.lt/ka-kalba-metrikai-apie-xix-a-pradzios-vilniaus-sviesuomene/ Prie XIX a. Vilniaus šviesuomenės pulso prisidėjo ir tai, jog 1804 m. į Lietuvą pakviesti Vilniaus universiteto iš Vienos atvyko to meto garsūs mokslininkai...
Įrašas
A. Lapinskas. Naujas karas su lietuvių kalba
Alkas.lt ekrano nuotr. Anatolijus LAPINSKAS, www.alkas.lt Lapkričio 20 Varšuvoje Lietuvos ir Lenkijos švietimo ministrai pasirašė tautinių mažumų švietimo deklaraciją. Ją pakomentavau, nurodęs, kad tai nelygiavertė deklaracija, teikianti valstybinės kalbos nemokėjimo lengvatų Lietuvos lenkams, bet jokių Lenkijos lietuviams. Švietimo viceministrė Jolanta Urbanovič neseniai pareiškė, kad lietuvių, t.y. valstybinės kalbos egzaminas ir toliau lenkiškose mokyklose turi būti...
Įrašas
Kad savųjų šaknų neužmirštų arba apie sekmadienines lituanistines mokyklas Breslaujos rajone
Aldona Misiūnienė (sėdi antra iš dešinės) su mokiniais ir tėveliais edukacinėje išvykoje po Baltarusiją Nijolė KERAITIENĖ, Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos mokytoja Rytinis Lietuvos pakraštys iš visų pusių ribojasi su Baltarusija. Nuo senų laikų, nepaisant valstybės sienų, čia maišėsi kalbos ir tautos. Gražiai apie tai yra pasakęs prof. Česlovas Kudaba: Tik mes, lietuviškai gudiški...
Įrašas
Akad. Zigmas Zinkevičius. Apie tautovardį „Baltarusija“
Akad.prof.habil.dr.Zigmas ZINKEVIČIUS, www.voruta.lt Tarpukario laikotarpiu Lietuvoje oficialiai buvo vartojamas senasis istorinis tautovardis Gudija. Vietoj gudas pasakydavo ar parašydavo baltarusis tik retkarčiais, daugiausiai verčiant iš rusų kalbos. Okupacijos metais įsigalėjo Baltarusija, kilusi nusižiūrėjus į rusų tada vartotą žodį Belarusija, atsiradusį carinės imperijos laikais ir pabrėžiantį Rusiją vietoj senosios Rusios. Bet juk (Kijevo) Rusios valstybė ir mūsų...
Įrašas
Česlovas Iškauskas. Bendra istorija su nepasitikėjimo desertu
Lietuvos valstybės sienų kaita nuo XIII a. Nuotraukos šaltinis – lt.wikipedia.org Česlovas IŠKAUSKAS, www.iskauskas.lt Beveik prieš šešerius metus, kai Rusija dar tik telkė separatistų pajėgas ir ginkluotę Ukrainos pasienyje, o apie Krymo aneksiją sklandė tik gandai, viename iš straipsnių nerimą keliančiu pavadinimu „Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?“ svarsčiau ne apie artėjančią Kremliaus agresiją, bet apie kai kurių...
Įrašas
Sibiro Sajanų kalnų ugniagesiai ir girininkai rado apleistus lietuvių tremtinių kapelius
Tibigudų kapinaičių atnaujinimas, Buriatija. Bendruomenės pirmininkas Bernardas Razgus bei vietiniai savanoriai. Projekto organizatorių nuotraukos www.voruta.lt Tvarkydami vasaros pabaigos gaisrų nusiaubtus Sibiro Sajanų kalnus ugniagesiai ir girininkai rado apleistus lietuvių tremtinių kapelius Irkutsko krašte. Po sudegusiais ir išvirtusiais medžiais šalia buvusio kolūkio apleistoje Kvietok gyvenvietėje atsivėrė apie 20 žmonių laidojimo vieta. Daugelio antkapių užrašų jau nesimato, ant vieno...
Įrašas
Perskaičius Algio Uzdilos romaną „Užutėky verda vanduo”
L.Čepienės nuotr. Liutgarda ČEPIENĖ, lituanistė, www.voruta.lt 2016, 2017 ir 2019 m. Klaipėdos „Eglės“ leidykla, bendradarbiaudama su Punsko „Aušros“ leidyklos spaustuve, išleido Algio Ùzdilos trijų dalių romaną „UŽUTĖKY VERDA VANDUO”. Romanas dienos šviesą išvydo tykiai, be jokios reklamos bei didelių pristatymų. Tik laimingo atsitiktinumo dėka šis nuostabus romanas pateko į mano rankas. Skaičiau su malonumu, nes...
Įrašas
Geležinkelio Sankt Peterburgas-Švenčionėliai-Varšuva istorijos takais. Švenčionėlių geležinkelio stotis
Švenčionėlių geležinkelio stotis 1904 m. ru nuotr. Ramunė ČEBRUČENKO, Švenčionėliai, www.voruta.lt Carinės Rusijos imperatorius Nikolajus I 1851 m. vasario 15 d. išleido įsaką dėl geležinkelio linijos Sankt Peterburgas-Varšuva tiesimo valstybės iždo lėšomis. Geležinkelis buvo planuojamas tiesti su geležinkelio atšaka Lentvaris – Eitniūnai (Prūsijos pasienyje). Tai buvo 1524 mm pločio vėžės pirmasis Rusijoje dvikelis geležinkelis. Vienos ...
Įrašas
Lydos lituanistinės mokyklos padėka Tautos fondui
Tautos fondas rėmė Lydos lituanistinės mokyklos mokinių vasaros stovyklos Lydoje metu suorganizuotą ekskursiją į Lietuvą Lydos lietuvių visuomeninis susivienijimas „Rūta“ reiškia didelę padėką ir pagarbą Tautos fondui už taip nuoširdžiai suteiktą ir tęsiamą paramą lietuvių kultūros puoselėjimui. Dėkojame, kad Jūs prisidedate prie mūsų visų siekiamo tikslo, kad lietuvių kalba išliktų, o lietuvių tauta augtų....
Įrašas
1919 m. rugpjūčio mėn. Seinų sukilimas ar užpuolimas?
1-Seinu aps. komendanturos kariai. Centre-S.Asevicius, 1919 Gintaras LUČINSKAS, http://e-ausra.pl 1918 m. vasario 16 d. Lietuva, pasiskelbusi nepriklausoma valstybe, susidūrė su kaimyninių šalių – Sovietų Rusijos, Vokietijos, Lenkijos – grobikiškais siekiais. Ypač pavojinga buvo Lenkija, siekusi turėti savo valstybę su 1772 m. sienomis, t. y. prisijungti gudų, lietuvių, ukrainiečių tautų etnines žemes. Lenkų ir lietuvių santykiai Seinų...
Įrašas
Lietuviai Augsburge
Kunigas-kapelionas Romualdas LIACHAVIČIUS, Augsburgas, Vokietija, www.voruta.lt Išgirdęs Augsburgo miesto pavadinimą, neretas kilstels antakius ir pasidomės, kuriame Vokietijos gale jis yra. Bavarijos žemėse, – atsakau, – visai šalia Miuncheno. Bet jei pasakyčiau, jog tai miestas, kurį 1738–1812 metais valdė Lietuvos-Lenkijos karalių Augusto II ir Augusto III palikuonis, t.y. karališkos linijos princas – vyskupas Klemensas Venceslavas Augustas...
Įrašas
Česlovas Iškauskas. Tarp Lenkijos ir Lietuvos Taikos sutarties vis dar nėra…
Česlovas Iškauskas. Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr. Česlovas IŠKAUSKAS, www.voruta.lt Visai neseniai Lietuva ir Lenkija šauniai pažymėjo 1994 m. balandžio 26 d. pasirašytos Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 25-metį. Vyko iškilmės, pasakytos entuziastingos kalbos, pokšėjo šampanas. Tiesa, kaip įprasta, svečiai iš Varšuvos nesibodėjo priekaištauti Lietuvai dėl „trijų raidžių“, dėl...
Įrašas
Dr. Marija Kindurytė-Sivickienė. Lietuviai išeiviai Rytų Baltarusijoje
Dr. Marija Kindurytė-Sivickienė, Vilnius Pavieniai išeiviai bei lietuvių kaimai dab. Mogiliovo, Minsko, Vitebsko srityse, taip pat gretimuose Smolensko srities rajonuose pradėjo rastis XIX a. 7-ajame dešimtmetyje. Ypač daug jų atsirado 8-ajame dešimtmetyje, kai sustiprėjo emigracinis judėjimas iš Lietuvos. Mogiliovo, Vitebsko ir Minsko gubernijose ėmė kurtis išeiviai iš buv. Vilniaus ir buv. Kauno gubernijų. Pirmiausia iš...
Įrašas
Viktoras Jencius-Butautas. Sandomiero ar Lietuvos karūna?
Viktoras Jencius-Butautas Sandomiero pilies muziejuje šalia čia eksponuojamos Sandomiere rastos karūnos kopijos. Eksponato apraše nurodyta, kad karūna priklausė Kazimierui Didžiajam. Originalas saugomas Vavelio katedros muziejuje, Krokuvoje Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis, www.voruta.lt Garsioji Sandomiero (Sandomierz, P. Lenkija) karūna šiandien saugoma Krokuvoje, Vavelio katedros muziejuje(1), o jos kopija – Sandomiero pilyje. Būtent dėl šios karūnos prieš...
Įrašas
Lietuvos baltarusių visuomeninių organizacijų kreipimasis dėl 1863-1864 m. sukilimo dalyvių palaikų perlaidojimo ir užrašų ant jų kapų Rasų kapinėse
Konstantinas Kalinauskas. Juozapo Achilo Bonoldžio fotoateljė, Vilnius, 1862–1863 m. ŠAM, Poz416_VIII-av www.voruta.lt LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei S.Daukanto a. 3, LT-01122 Vilnius LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui Gedimino pr. 11, LT-01103 Vilnius LR Užsienio reikalų Ministrui Linui Linkevičiui J.Tumo-Vaižganto g. 2, LT-01511 Vilnius LR Kultūros Ministrui...
Įrašas
Baltarusijos Pelesos vidurinei mokyklai lietuvių mokomąja kalba bus perduotas naujas mokyklinis autobusas
www.voruta.lt Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiais mokslo metais neatlygintinai perduos naują mokyklinį 19 vietų autobusą „VW Crafter“ Baltarusijos Pelesos vidurinei mokyklai lietuvių mokomąja kalba. Tokį nutarimą šiandien patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Pelesos vidurinėje mokykloje mokosi 111 lietuvių mokinių, jų skaičius ateinančiais mokslo metais nemažės. 87 vaikus mokyklai reikia atsivežti iš 19 gyvenviečių. Vaikams į...
Įrašas
Tarasas Ševčenka ir Vilnius
Paminklas Vilniuje ukrainiečių poetui Tarasui Ševčenkai. Zenekos nuotr. Dr. Aldona Vasiliauskienė, www.voruta.lt 1988 m. įsikūrusi Vilniaus ukrainiečių bendrija (pirmininkė Natalija Šertvytienė) tyrinėja ir Lietuvoje garsina žymių Ukrainos rašytojų bei poetų veiklą: Tarasą Ševčenką (1814-1861), Jakovą Golovackį (1814-1888), Lesią Ukrainką (1871-1913), Meletijų Smotrickį (1578-1633) ir kt. Primintina, kad apie Vilniaus ukrainiečių bendriją, jos 20-mečio veiklos jubiliejui...
Įrašas
Sigitas Birgelis. Balstogės skerdynės
Sigitas BIRGELIS, www.punskas.pl Netolerancija ir neapykanta kitos rasės, tautybės ar religijos žmonių atžvilgiu nėra tik mūsų dienų reiškiniai. Vartydamas senus Seinų „Šaltinio“ puslapius aptikau informaciją apie Balstogės skerdynes, kurios įvyko 1906 metais Balstogėje. Straipsnyje rašoma, kad per Devintines iš katalikų bažnyčios pajudėjo procesija. Jos viduryje nuaidėjo bombos sprogimas. Į procesiją pradėta šaudyti iš langų ir...
Įrašas
Apie baltarusio meilę Lietuvai
Janka Šutovičius. LMAVB RS www.voruta.lt 2019 m. sausio 22 – vasario 28 d. Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje veikia mažoji paroda „Mano vilnietiška biografija“, skirta baltarusių literatūrologo, leidėjo, visuomenės ir kultūros veikėjo Jankos Šutovičiaus 115–osioms gimimo metinėms paminėti. Parodą parengė LMA Vrublevskių biblioteka ir Gudų kultūros draugija Lietuvoje. XX a. II–III dešimtmečiais Vilnius buvo svarbus...
Įrašas
Neįkainojama Tautos Fondo parama Karaliaučiaus lietuvybei
S.Šamborskio nuotraukoje: Pilkalnio (Dobrovolsko) vaikų ir jaunimo lietuvių folkloro ansamblis „Malūnėlis“, vadovai Alma Balaikaitė Janvariova ir Jonas Asakavičius Sigitas ŠAMBORSKIS, VšĮ Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės vadovas, Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas exile, www.voruta.lt Tautos Fondas jau 25 metus remia Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities lietuviškas mokyklėles, vaikų ir jaunimo meno kolektyvus bei jų mokytojus ir vadovus....
Įrašas
Trečią kartą kuriama Vilniaus krašto autonomija
Jono Vaiškūno nuotr. Habil. dr. Kazimieras GARŠVA, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, www.voruta.lt 1920 m. Lenkijos įkurta „Vidurio Lietuva“ greitai buvo prijungta prie Lenkijos. Iki 1991 m. Vilniaus ir Šalčininkų „lenkų nacionaliniai rajonai“ buvo sujungti į teritorinę Vilniaus krašto autonomiją, kuri panaikino 1990 m. kovo 11 d. aktą ir prašė M. Gorbačiovą įvesti tiesioginį valdymą...
Įrašas
Česlovas Iškauskas. Kaip Lenkija pretendavo į Klaipėdos kraštą
Česlovas Iškauskas Česlovas IŠKAUSKAS, www.voruta.lt Manęs nė kiek nenustebino vieno radikaliai nusiteikusio lietuvių veikėjo pasakymas: Rusija mums priešiškumą demonstruoja atvirai, o Lenkija visais laikais mėgino įkąsti iš pasalų… Šiaip jau kaimyniškuose santykiuose pabrėžti vien negatyvias valstybių santykių aplinkybes nėra priimtina, tačiau ir nutylėti jų nevalia. Ypač dabartinėje geopolitinėje trintyje. Pradėsiu nuo to, kad lankiausi keliuose...
Įrašas
Į Kaliningradą vykęs lietuvis nustėro – sulaukė netikėto Rusijos valdžios kirčio
Gintaras Skamaročius. lrytas.lt nuotr. Loreta JUODZEVIČIENĖ, www.lrytas.lt Daugybę metų į Kaliningrado sritį darbo reikalais važinėjantis marijampolietis staiga tapo pavojingas Rusijai. Jam buvo uždrausta į šią šalį įvažiuoti 5 metus. Marijampolietis, prieš tris savaites pradėjęs aiškintis šio draudimo priežastis, kol kas negavo atsakymo, ar lietuvybės puoselėjimas Kaliningrado srityje kelia grėsmę Rusijos nacionaliniam saugumui. „Aš ne valdininkams...
Įrašas
Zigmas Tamakauskas. Audringų 1956 – ųjų Vėlinių prisiminimų gama…
Nuotraukų autorės: Justina Budžiūtė ir Aldona Grigaitienė Zigmas TAMAKAUSKAS, 1956 m. Vėlinių įvykių dalyvis, www.voruta.lt Šių metų mūsų sūkuringo gyvenimo ratas ryškiomis spalvomis stabtelėjęs prie surasto Vasario 16-osios Akto stendo, prie popiežiaus Pranciškaus aukotų šv. Mišių altoriaus, prie sovietinių budelių nužudyto partizanų vado Adolfo Ramanausko palaikų suradimo duobės ir jų iškilmingo palaidojimo dvasinės šventės, vėl...
Įrašas
A. Lapinskas. Lenkų ministras užsimiršo kur esąs…
A. Lapinskas. Asmeninė nuotr. Anatolijus LAPINSKAS, www.alkas.lt Lietuvoje skelbiama, kad Lietuvos Lenkijos santykiuose – auksinis ruduo, tie santykiai esą šilti, kaip ir pats ruduo. O juk dar pernai Lenkijos užsienio reikalų ministras Vitoldas Vaščykovskis (Witold Waszczykowski) trankėsi perkūnais Lietuvos adresu. „Nekartosime 1990-ųjų dešimtmečio klaidos, kai nesutvarkėme tam tikrų dalykų santykiuose su Lietuva. Turiu mintyje lenkų...
Įrašas
Punsko ir Seinų krašto savanorių likimai
Sigitas BIRGELIS, www.punskas.pl Apie mūsų krašto savanorių ir jų artimųjų likimus Punsko ir Seinų krašte žinome palyginti nedaug. Savam krašte jų laukė ne pažadėta žemė, medaliai ar pensija, bet persekiojimai, areštai, kalėjimas. Apie šiuos savanorius ir jų likimus yra rašęs Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, literatūros istorikas Mykolas Biržiška[1] bei kiti. „1920 m. liepos mėn. 9 d. Punsko...
Įrašas
Viešnagė pas Donelaitį
www.voruta.lt Gegužės 26 dieną Tolminkiemyje, literatūros klasiko Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje (Čistyje Prudy, Nesterovo rajonas) įvyko Kaliningrado srities vaikų kasmetinė tradicinė literatūros ir muzikos popietė, kurioje dalyvavo virš šimto krašto moksleivių, lankančių lietuvių kalbos bei etninės kultūros užsiėmimus. Skambėjo Lietuvos poetų eilės, liaudies ir šiuolaikinės dainos vaikams, kurias atliko vaikų folkloro ansambliai „Malūnėlis“, „Rūtelė“, „Nadruvėlė“...