Asociatyvi Freepik.com nuotrauka

Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt

Kai nemiga slogi užplūsta

Ir truks ilga, nyki naktis,

Dėl to nekaltink savo būsto,

Gal ne jisai čia priežastis.

Aplink visi kaimynai ramūs,

Be amsinčių arti šunų.

Lyg šulinys tylus šis namas –

Reliktas praeities dienų.

O pats buvai judrus vertelga,

Darbų paniręs sūkury,

Dabar esi ramus, kaip belgas,

Nes verslo jau nebeturi.

Valstybė išmaldą tau moka

Garbingu pensijos vardu,

Nors ji atrodo ir mažoka,

Bet juk nemiršti dar badu.

Turi vaikų būrelį gražų,

Gali sulaukt jų paramos,

Tai laimę iš tiesų nemažą

Likimas tau padovanos.