Asociatyvi Freepik.com nuotr.

Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt

Bėgti mums iš pamokų

Būdavo labai smagu.

Kas – miškelin, kas – į kiną,

Kolei mokslai nekankina.

                      Tokia buvo mūs vaikystė,

                      Negalėjome praskysti,

                      Be smartfonų ir be riedžių

                      Augome guviais piliečiais.

O kai tapome seneliais,

Radosi nauji žaisleliai,

Su kuriais anūkai brangūs

Noriai lenda į žabangas.

                      Ekranėlių suvilioti

                      Ir prie jų lyg priklijuoti,

                      Toliau nosies jie nemato,

                      Tuščią galvą nykiai krato.

Ateitis jų bus miglota,

Išminties nepasiklota,

O tik nuogirdom kamšyta.

Kaip paprotint kartą šitą?

                      Susirūpinę valstybės,

                      Imasi jų vyriausybės

                      Draust socialinius tinklus

                      Kam dar amžius per kuklus.