Asociatyvi nuotr.

Įprastas naujo verslo kūrimo modelis gana aiškus: idėjos autorius įsteigia įmonę, pritraukia investicijų ir pradeda samdyti darbuotojus. Vieni kuria produktą, kiti rūpinasi rinkodara, pardavimais ar finansais, tačiau svarbiausi sprendimai ir didžiausia rizika lieka steigėjui.

Lietuvoje pamažu ryškėja kitoks modelis. Naujiems projektams ieškoma ne tik samdomų vadovų, bet ir žmonių, pasirengusių tapti verslo partneriais. Jie gauna daugiau laisvės priimti sprendimus, tačiau kartu prisiima atsakomybę už visą rezultatą. Projektui pasiteisinus, toks žmogus gali tapti ir jo bendrasavininkiu. Tai nėra tiesiog naujas pareigų pavadinimas. Keičiasi pats santykis tarp žmogaus ir kuriamo verslo.

Kodėl samdomo vadovo ne visada pakanka?

Samdomas vadovas paprastai ateina į jau veikiančią organizaciją. Jam perduodama komanda, biudžetas, tikslai ir bent iš dalies apibrėžti procesai. Net jei suteikiama daug savarankiškumo, jis vis tiek įgyvendina įmonės savininkų nustatytą kryptį. Ankstyvos stadijos versle situacija kitokia. Čia dar gali nebūti nei galutinio produkto, nei aiškaus kliento, nei stabilaus pajamų modelio. Pirmąją strategiją po kelių savaičių gali tekti keisti, o kruopščiai kurtą funkciją – visai pašalinti, nes klientams jos nereikia.

Tokiam projektui reikia žmogaus, kuris ne tik administruotų darbus, bet ir pats formuotų verslo kryptį. Jo užduotis – patikrinti prielaidas, kalbėtis su klientais, sudėlioti komandą ir nuspręsti, kur riboti ištekliai sukurs daugiausia vertės. Darbuotojas vertinamas pagal tai, kaip atliko jam pavestą užduotį. Verslo partneris atsako už tai, ar užduotis apskritai buvo verta atlikti.

Lietuviai steigia daug įmonių, tačiau tikrasis iššūkis – jų augimas

Lietuva verslumo stoka skųstis negali. Eurostato duomenimis, 2023 metais naujų įmonių rodiklis Lietuvoje siekė 19,6 proc. ir buvo didžiausias Europos Sąjungoje. ES vidurkis tuo metu sudarė 10,5 proc. 

Didelis naujų įmonių skaičius parodo norą kurti, tačiau neatskleidžia, kiek projektų sugeba įsitvirtinti rinkoje ir išaugti į tarptautinius verslus. Įmonę įregistruoti galima greitai. Kur kas sunkiau rasti mokantį klientą, sukurti pakartojamą pardavimo modelį ir plėstis neauginant išlaidų greičiau už pajamas. Būtent šiame etape išryškėja skirtumas tarp administravimo ir verslo kūrimo. Ankstyvam projektui reikalingas žmogus, kuris matytų visumą ir būtų asmeniškai suinteresuotas ilgalaike jo verte.

Lietuvai tai ypač aktualu dėl nedidelės vidaus rinkos. Perspektyvus vietinis verslas gana anksti turi galvoti apie užsienio klientus, skirtingas kalbas, reguliavimą ir tarptautinę konkurenciją, todėl bendraįkūrėjui neužtenka palaikyti esamą veiklą. Reikia nuo pradžių projektuoti verslą, galintį veikti platesniu mastu.

Partnerystė tampa būdu pritraukti stiprius žmones

Augantis projektas ne visada gali konkuruoti su didelėmis įmonėmis atlyginimu, papildomomis naudomis ar stabilumu, tačiau jis gali pasiūlyti tai, ko sunkiau rasti tradicinėje organizacijoje: realią įtaką sprendimams ir galimybę turėti dalį kuriamo verslo.

Akcijos savaime nepakeičia atlygio ir nepašalina rizikos. Jų vertė priklauso nuo to, ar verslas apskritai taps sėkmingas. Vis dėlto nuosavybės dalis sukuria kitokį interesų santykį. Žmogus dirba ne tik dėl mėnesio rezultato, bet ir dėl ilgalaikės įmonės vertės. Toks modelis gali būti patrauklus patyrusiems produktų, rinkodaros, pardavimo ar operacijų vadovams, kurie samdomame darbe jau pasiekė profesinį stabilumą, tačiau nori kurti savarankiškiau.

Čia svarbu tiksliai apibrėžti vaidmenį. Co-founderis nėra pigesnis būdas pasamdyti aukšto lygio vadovą pažadant jam neaiškią naudą ateityje. Tikra partnerystė reiškia dalyvavimą strateginiuose sprendimuose, aiškiai sutartą atsakomybę ir skaidrias sąlygas, pagal kurias įgyjama nuosavybės dalis.

Europai trūksta ne vien idėjų ir pinigų

Europos verslo diskusijose ilgą laiką daugiausia dėmesio buvo skiriama finansavimui, tačiau šiandien vis dažniau kalbama ir apie kitus augimo barjerus – talentų trūkumą, ribotą prieigą prie infrastruktūros, sudėtingą reguliavimą ir suskaidytą bendrąją rinką.

2025 metais priimtoje Europos Sąjungos startuolių ir sparčiai augančių įmonių strategijoje talentų pritraukimas bei išlaikymas įvardijamas greta finansavimo, rinkų ir infrastruktūros. Tai rodo, kad kapitalas be tinkamų žmonių augimo problemos neišsprendžia.

Europos investicijų banko analizėje tarp priežasčių, dėl kurių inovatyvios Europos įmonės dalį veiklos perkelia į kitus regionus, taip pat minimi talentų trūkumas, finansavimo spragos ir prieiga prie didesnių rinkų.  Vadinasi, konkurencija vyksta ne tik dėl programuotojų ar pardavimo specialistų. Įmonėms reikia žmonių, gebančių sujungti atskiras kompetencijas ir paversti jas vienu veikiančiu verslu.

Naują projektą kurti galima ne nuo tuščio lapo

Dar viena Lietuvoje ryškėjanti kryptis – verslo vystymo platformos, suteikiančios naujam projektui jau veikiančią infrastruktūrą. Tokiu atveju bendraįkūrėjas neprivalo savarankiškai samdyti kiekvieno specialisto ir kurti visų procesų nuo nulio.

Pavyzdžiui, „Kilo“ verslo vystymo platformoje „Kiloverse“ projektų lyderiai gali naudotis IT, duomenų analitikos, rinkodaros, kūrybos, teisės, sveikatingumo ir kitų sričių komandų pagalba.  Lyderis gali pasiūlyti savo verslo idėją arba pasirinkti vieną iš platformoje vystomų krypčių. Jo užduotis – ne vykdyti iš anksto parengtą planą, o įrodyti, kad projektas gali veikti. Pasiekus finansinį gyvybingumą, atsiranda galimybė tapti verslo partneriu su akcijomis. Toks modelis yra tarpinė grandis tarp savarankiško startuolio ir darbo jau susiformavusioje įmonėje. Žmogus gauna erdvės kurti, tačiau nepradeda visiškoje nežinioje.

Nuosavybė reikalauja daugiau nei motyvacinio pažado

Partnerystės modelis veikia tik tada, kai abi pusės aiškiai supranta sąlygas. Dar prieš pradedant projektą svarbu susitarti, kaip bus dalijamos akcijos, per kokį laikotarpį jos įgyjamos, kas nutinka vienai pusei pasitraukus ir kas priima galutinius sprendimus. Taip pat būtina atskirti atsakomybę nuo neriboto darbo. Nuosavybės pažadas neturėtų tapti priežastimi neapibrėžti tikslų, atlygio ar tarpusavio lūkesčių.

Tinkamai sukurtas modelis gali būti naudingas abiem pusėms. Verslas gauna ne tik specialistą, bet ir ilgalaikį partnerį. Žmogus gauna ne vien pareigas, bet ir galimybę tiesiogiai dalyvauti kuriant vertę, kurios dalis gali priklausyti jam pačiam.

Lietuvoje naujų įmonių netrūksta. Kitas žingsnis – išmokti jas auginti. Todėl ateities verslo rinkoje vis svarbesnis gali tapti ne klausimas, kiek darbuotojų pavyko pasamdyti, o kiek žmonių buvo pasirengę prisiimti tikrą atsakomybę už bendrą rezultatą.