Kanados katalikių moterų draugijos žurnalas „Moteris“. 1956 m., nr. 4/5

Viktorija Jenciūtė, istorijos žurnalas „Voruta”, nr. 4, 2025

Įžanga

Lietuvos katalikių (toliau – LK) moterų draugija buvo aktyvi organizacija Pirmojoje Lietuvos respublikoje. Sovietinės okupacijos metais buvo panaikinta.  Organizacijos aktyvistės ištremtos į Sibirą arba uždarytos į kalėjimą.[1] Okupantams ši organizacija nebuvo palanki, nes propagavo bendražmogiškas vertybes, pasisakė už tautiškumą ir tikėjimą.

Negalėdamos tęsti savo veiklos okupuotoje tėvynėje organizacija ėmė steigti savo skyrius šalyse, kur galėjo tęsti veiklą, kurią pradėjo dar laisvoje Lietuvoje. Toronto Prisikėlimo parapija pasirinkta tirti, nes yra mažai tyrinėta, o Torontas buvo svarbus lietuvių centras pokario metais.

Dėl mažo dėmesio šiai organizacijai ir nutarta apžvelgti jos veiklą šiame straipsnyje. Buvo išleista knyga „Tiesos ir meilės keliu“[2], kurioje apžvelgiama Lietuvos katalikių moterų draugijos istorija Lietuvoje ir išeivijoje (minimaliai apie užsienyje buvusius skyrius). Taip pat Aldonos Vasiliauskienės straipsnyje Lietuvių katalikų moterų veiklos išeivijoje fragmentai.2. LKMS – 110[3] ji apžvelgė užsienio skyrių veiklą. Žinios apie parapijos moterų veiklą yra fragmentiškos. Straipsnis remiasi žiniomis apie Prisikėlimo parapijos veiklą Kanadoje, Toronte. Penkerių metų laikotarpis pasirinktas tirti siekiant parodyti organizacijos skyriaus aktyvumą per gan trumpą laikotarpį – penkerius metus. Tyrimui buvo naudotas Kanados katalikių moterų draugijos leidžiamas žurnalas „Moteris“.

Draugijos skyriaus įkūrimas

Kanadoje veikė 7 skyriai, o vienas iš jų ir buvo Toronto Prisikėlimo parapijos.[4] LK moterų draugijos skyrius susikūrė Toronte, Prisikėlimo parapijoje 1957-11-18. Skyriaus vadovu buvo paskirtas tėvas Placidas, OFM (OFM lotyniškas trumpinys reiškiantis Orda Fratrum Minoro, tai yra  Pranciškonų ordino santrumpa). Taip pat minima, jog į draugijos veiklą įsitraukė ir Bažnyčiai remti moterų būrelis, kuris buvo Toronto, Prisikėlimo parapijoje.[5]

R. Kulienės straipsnyje „Liet. Kat. Moterų Draugijos veikla Kanadoje“ apie Prisikėlimo parapijos skyrių rašoma, kad steigiamasis susirinkimas 1957 m. Iš pradžių būta 46 narių, o vėliau skaičius auga ir aprašomuoju laikotarpiu narių yra virš 100. [6] 1958m. skyrius turėjo 115 aktyvias nares[7], o 1959 m. – jau 120 minint, 3-jų metų Draugijos veiklos sukaktį. [8]

Veikla Toronto Prisikėlimo parapijoje

Moterų organizacija pradėjo savo veiklą ir iš karto ėmėsi įvairių darbų. Steigiamajame susirinkime buvo priimta, kad veikla turi būti naši ir sisteminga. Tam nuspręsta įkurti sekcijas (socialinių, kultūrinių, kursų ir laisvalaikio bei parapijos parengimo sekcijas).[9]

Nepilni skyriaus veiklos metai buvo pažymėti šiomis veiklomis: skyrius sušaukė 4 visuotinius susirinkimus, surengė 3 agapes, surengtos Užgavėnės, virimo-kepimo kursai (už geriausius valgius kursantėms buvo parūpinti prizai, kursus lankė ~60–70 kursančių). Sėkmingai baigus pirmą semestrą, buvo pradėtas ir antrasis.[10]

Prisikėlimo parapijos skyriaus moterys aktyviai lankydavo sergančiuosius (ligoninės, sanatorijos). Chroniškomis ligomis sergantys ligoniai būdavo lankomi nuolatos, o per tokias šventes, kaip šv. Kalėdos ar šv. Velykos, lankomiems ligoniams lietuviams, kurie vargsta, buvo nunešama dovanėlių.[11]

Bendruomenė aktyviai dalyvavo rengiant parapijoje koncertus ir atėjusius paklausyti koncerto vaišindavo kava, gamindavo maistą ir pan. Jos taip pat rėmė jaunimo stovyklas. Kiekviena organizacijos narė taip pat buvo remiama: gaudavo dovaną, jei susilaukdavo vaikelio, jei narė susirgdavo, tai ji būdavo lankoma, o už mirusią – užperkamos mišios.[12]

Moterų draugija organizavo mokymus, kad narės įgautų praktinių žinių gyvenime. Geras to pavyzdys yra siuvimo kursai, kurie leido moterims užsidirbti pinigų siuvant. Taip pat reikia paminėti, jog buvo organizuojamos įvairios šventės, pobūviai, loterijos ir koncertai. Pranešime minima, jog per Motinos dieną susirinko net per 200 svečių, o lektorės buvo apdovanotos. Minima, kad socialinių veiklų sekcija rinko aukas ir lankė ligonius. Moterys taip pat rinkdavosi į susirinkimus-agapes, kurių metu aptardavo įvairiausias temas (pvz., vaikų auklėjimo problemas).[13]

Iš pranešimo spaudai apie Kanados lietuvių katalikių moterų suvažiavimą, kuris vyko Toronte 1957 m., sužinome, jog ten pasisakė ir Toronto Prisikėlimo parapijos skyriaus pirmininkė A. Kuolienė. Ji parengė pranešimą apie skyriaus veiklą. Minima, kad skyrius šalpai ir kultūrai yra paskyręs virš 900 JAV dolerių, t. y., įvairioms jaunimo stovykloms, mokymams ir pan.[14]

Kitame pranešime spaudai rašoma, jog Prisikėlimo parapijos moterys neužmiršta savo bažnyčios. 100 JAV dolerių buvo paskirta naujiems bažnyčios indams ir tokia pat suma naujiems vargonams įsigyti.

1961 m. buvo minima penktoji sukaktis nuo to, kai įsikūrė Prisikėlimo parapijos moterų skyrius. Pranešime spaudai buvo minima, kad vieni iš svarbiausių veiklų tais metais buvo vesti siuvimo kursai, išleista jaunimui dėl seksualinio auklėjimo knyga „Atviras žodis“[15] (remiantis Romos katalikų bažnyčios mokymu).

A. Vasiliauskienė straipsnyje „Lietuvių katalikių moterų veiklos išeivijoje fragmentai.2. LKMS – 110“ rašo, kad pagrindinės veiklos kryptys buvo jau anksčiau minėti dalykai, kaip labdara, senelių lankymas, taip pat labdaros teikimas Kanados lietuvių organizacijoms, jaunimo auklėjimui. Dažniausiai lėšos buvo renkamos per vakarienes, parodas, koncertus ir t. t. Kasmet buvo rengiamas išpardavimas, arba kaip tuo metu vadinta – bazaras.[16]

Apibendrinant galima teigti, jog nepaisant sunkumų, kuriuos per karus ir okupacijas patyrė Lietuvos katalikų moterų draugija, jos veikla nenutrūko. Po šalies okupacijos katalikės kūrėsi Vakarų valstybėse, kur susiburdavo lietuvių katalikių bendruomenės, pradėdavo veikti atskiri skyriai miestuose, kur jos būdavo aktyvios. Vienas iš tokių miestų buvo Torontas Kanadoje. Ten veikė Toronto Prisikėlimo parapijos skyrius. Jis aktyviai dalyvavo lietuvių visuomeniniame gyvenime Kanadoje, taip pat ir okupuotoje Lietuvoje. Aktyviai prisidėjo ir prie moterų švietimo, tautiškumo puoselėjimo per tradicinių švenčių rengimą, religijos išsaugojimo per Katalikų bažnyčios palaikymą Toronte. Prisikėlimo parapijos moterų skyriaus veikla buvo aktyvi ir pelninga.

Literatūra ir šaltiniai

[1] Krupavičius, Mykolas, „Lietuvių katalikių moterų organizacijų sąjunga“, in: Tiesos ir meilės keliu, Kaunas: Diemedis, 1995, p. 44.

[2] Kaukėnas, Danas, Tiesos ir meilės keliu, Kaunas: Diemedis, 1995.

[3] Vasiliauskienė, Aldona, „Lietuvių katalikų moterų veiklos išeivijoje fragmentai.2. LKMS – 110“, in: Gimtasis kraštas, 2019.

[4] Šlepetytė-Janačienė, Aldona, „Lietuvių katalikių moterų veikla išeivijoje“, in: Tiesos ir meilės keliu, Kaunas: Diemedis, 1995, p. 104.

[5] Skyriaus valdyba. Apžvalga. Moteris. Nr. 1 (6) (1957) P.22

[6] R. Kulienė, „Liet. Kat. Moterų Draugijos veikla Kanadoje“, in: Moteris, 1957, Nr. 4 (9), p.30.

[7] Rickienė, Z., „LKM Draugijos skyrių veikla“, in: Moteris, 1958, Nr. 4 (13), p. 25

[8] D.S., „LKM Draugijos skyrių veikla“, in: Moteris, 1959,  Nr. 2 (15), p. 24

[9] Kulienė R., „Liet. Kat. Moterų Draugijos veikla Kanadoje“, in Moteris, 1957,  Nr. 4 (9), p. 30.

[10] Ten pat, 30.

[11] Ten pat, p.31.

[12] Ten pat, p. 31.

[13] Koresp, „LKM Draugijos skyrių veikla“, in: Moteris, 1958,  Nr. 3 (12), p. 22.

[14]K-tė, „LKM Draugijos skyrių veikla“, in: Moteris, 1959,  Nr. 4 (17), p. 25.

[15] Įvairūs autoriai, „Liet. Kat. Moterų Dr-jos veikla“, in: Moteris, 1961, Nr. 2 (23), p. 34.

[16] Vasiliauskienė, Aldona, „Lietuvių katalikų moterų veiklos išeivijoje fragmentai.2. LKMS – 110“, in: Gimtasis kraštas, 2019,T.17, p. 38.