Pagrindinis puslapis Naujienos L. Kalėdienė. Lyg įstatymas būtų priimamas ne Lietuvos, o Lenkijos Seime
L. Kalėdienė. Lyg įstatymas būtų priimamas ne Lietuvos, o Lenkijos Seime

Laima Kalėdienė. Asmeninė nuotr.

Prof. dr. Laima Kalėdienė, www.alkas.lt

Ar galima bus vėl pasitikėti viešais rinkiminiais konservatorių pažadais? TS-LKD pagrindiniu uždaviniu visada laikė valstybingumo išsaugojimą ir įtvirtinimą.

Taip deklaravo ir 2020 m. rinkimų programoje, tačiau konkrečiai apie daugybę metų trunkančią diskusiją dėl asmenvardžių rašybos oficialiuose dokumentuose nieko neįrašė.

Vertinant šių dienų realijas išeitų, kad jie tylomis kardinaliai pakeitė savo 2016 m. programoje skelbtą itin nuosaikų požiūrį:

„Ilgai kurstyta pavardžių raidyno problema turi būti sprendžiama pagal Konstitucinio Teismo ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išaiškinimą. Konstitucinis Teismas yra nustatęs, kad tokiais klausimais Kalbos komisijos išaiškinimai yra ypatingos svarbos. Kalbos komisija yra pareiškusi, kad vardus ir pavardes su W lietuviškuose dokumentuose galima rašyti tada, kai asmuo santuokos keliu įgyja pavardę su W arba kai jis tampa piliečiu prieš tai turėdamas pavardę su W.“

Posūkis išryškėjo jau šioje Seimo kadencijoje konservatorių partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio ir kitų projekte Nr. XIIIP-535(2), kuriame pateikiama daug platesnė interpretacija, nes numatyta, kad originali asmenvardžių rašyba lotyniškos abėcėlės rašmenimis būtų galima, jeigu vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje ir dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė.

Jau atsiranda ir kiti, netgi detaliau neapibrėžiami, lotyniškos abėcėlės rašmenys, bet – svarbiausia – galimybė atkurti užrašymą „iš šaltinio“, pvz., dokumentų, išduotų okupacinės Lenkijos valdžios Vilnijoje ar Vokietijos – Klaipėdos krašte. Ar carinės Rusijos. Ar sovietų. Svarbiausia – kad tik ne Lietuvos valstybės.

Alternatyvus vadinamasis Audroniaus Ažubalio, irgi konservatoriaus, projektas Nr. XIIIP-471 buvo atmestas. Sausio 11 d. 35 konservatoriai balsavo už G. Landsbergio variantą ir tik 4 pasipriešino, vienas susilaikė. Konservatoriai A. Ažubalis ir V. Rakutis viešai pasiskelbė balsavę prieš.

Kažkada ir S. Šedbaras buvo teikęs priešingą nei dabartinis G. Landsbergio projektą, bet dabar nuomonę pakeitė. Projektą Nr. XIIIP-535 palaikė ne vien konservatorių dauguma, bet jam pritarė ir dauguma (7) Darbo partijos frakcijos narių, 9 frakcijos „Vardan Lietuvos“, 4 iš 7 Lietuvos regionų frakcijos, 5 Socialdemokratų partijos frakcijos nariai, nekalbant jau apie Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio frakcijas (po 11) – dauguma visų, išskyrus Valstiečių ir žaliųjų sąjungą (0 „už“, 16 „prieš“, 3 susilaikė, 1 registravosi, bet nebalsavo).

Dabar, prieš antrąjį balsavimą sausio 18 d., bandoma manipuliuoti, kad iš esmės šie du projektai tesiskyrę siūlymu, kur įrašyti nelietuviškais rašmenimis užrašytus asmenvardžius – pirmame ar antrame asmens tapatybę patvirtinančio dokumento puslapyje. Atseit net ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija pritarianti tokiam užrašymui, klausimas tik kur tai daryti.

Toli gražu ne taip. Tai rodo ir Seimo Teisės departamento po paskutinio balsavimo sausio 12 d. pateikta išvada dėl pirmuoju Seimo balsavimu patvirtinto projekto. Joje primenama Konstitucinio Teismo  2014 m. vasario 14 d. doktrina, kurioje nurodyta, kad Seimas negali neatsižvelgti į VLKK išvadas:

kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politkos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti <…>.    

VLKK jau trečiąkart 2021 m. lapkričio 5 d. (prieš tai – 2014 m. rugsėjo 5 d. ir 2015 m. birželio 18 d.) pateikė tas pačias imperatyvias ir nuoseklias išvadas, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus dvi išimtis, kai gali būti įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis pagal dokumento šaltinį (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami):

1) įgyjant ar atgaunant Lietuvos pilietybę pagal kitos valstybės išduotą asmens dokumentą;

2) Lietuvos Respublikos piliečiui sudarius su užsieniečiu santuoką ir paėmus jo pavardę, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško pagrindo rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.

Todėl Teisės departamentas daro išvadą, kad projekte Nr. XIIIP-535, t. y. tame, už kurį Seimas balsavo sausio 11 d., taip žymiai išplečiamas įgyjančių teisę rašyti savo vardus ir pavardes asmens dokumentuose nelietuviškais rašmenimis asmenų ratas, kad jau neatitinka Konstitucinio Teismo nurodymų dėl ribojimo.

Ir dar. Teisės departamento vertinime nurodoma, kad oficialaus asmenvardžių užrašymo įstatymo projekte nė neužsimenama apie skirtingos lyties asmenų pavardžių užrašymo taisykles. Nuo savęs galiu pridurti, kad turint omenyje, jog permanentiškai teikiamo jau konstituciniu tapusio valstybinės lietuvių kalbos įstatymo projekte asmenvardžių ketinama nereglamentuoti, nes tikimasi, kad tai jau bus aptarta atskirame dabar svarstomame įstatyme, todėl darytina išvada, kad stumiama lyčiai neutralios kalbos doktrina, t. y. įstatymo variantas, kuriame iš viso nebūtų kreipiama dėmesio ne tik į visas tas -ienes, -aites, -ytes, -utes, -ūtes, bet ir apskritai į vyriškų ir moteriškų pavardžių skirtumą, t. y. „žmoga“ tipo įstatymas.

Toliau skaitant Teisės departamento pastabas aiškėja, kad ketinamas prastumti labai neišbaigtas įstatymo projektas, kuriame juodu ant balto parašytas tik nelietuviškų ar nelietuviškai užrašytų pavardžių teisinis reglamentavimas. Visiškai nesirūpinama, kaip normaliai valstybiškai užrašyti vaikų pavardes – aptariami tik visokie valstybės reikalavimų nesilaikymo būdai.

Lyg įstatymas būtų priimamas ne Lietuvos, o Lenkijos Seime.

Tokį įspūdį sutvirtino prie mikrofono prišokęs socialdemokratas Julius Sabatauskas, prisipažinęs esantis laimingas įvykdęs seniai Lenkijos valdžiai duotą pažadą.

Tikrai ne geresnį įspūdį paliko ir konservatorius K. Masiulis, pasidžiaugęs, kad ir patriarcho J. Basanavičiaus antkapyje esanti nelemtoji lenkiškoji W – užuot Sausio 13-ąją vietoj darbo Seime pasirinkęs anūko priežiūrą, galėtų su tuo pačiu anūkėliu nueiti į Rasas ir įsitikinti, kad ant Basanavičiaus antkapio nėra W jo pavardėje, yra tik citatose iš senąja rašyba rašytų veikalų!

Viską vainikavo triumfuojanti Lenkų rinkiminė akcija – juk dar per žingsnį priartėta prie Pilsudskio svajonės. Seimo narė Rita Tamašunienė ne kartą viešai deklaravo atstovaujanti lenkų tautai, o Konstitucijoje jokiai kitai tautai išskyrus lietuvių tokios teisės nesuteikiamos. Tik tautinėms bendrijoms.

Ši Seimo narė renkama ne pirmą kadenciją, bet iki šiol nesuvokia, kam ji atstovauja. Politinei lietuvių tautai. O gal kaip tik labai gerai suvokia, kam atstovauja. Todėl ji ir B. Petkevič bei Č. Olševskis nusprendė nesikuklinti ir iškart įregistravo pataisą: litvinai, jeigu jau prarijot W, tai geriau nesipriešinkite ir įtvirtinkite oficialią lenkų rašybą. Ir šiukštu įstatyme neaptarinėkit įstatymo įgyvendinimo, nes viską sutvarkys kad ir nedaug mokyta, bet daug išplėšusi teisingumo ministrė E. Dobrovolska. Jos išsilavinimo lygis leidžia tvirtinti, kad Seimas aukščiau už Konstituciją. Jos buvusioje kontoroje iškabintas šūkis, kad asmenvardžiai nėra kalbos dalis (suprask, nėra ko kištis VLKK).

Bet svarbiausia – Registrų centras yra pavaldus Teisingumo ministerijai. Todėl neatsitiks taip, kaip atsitiko Lenkijoje: jau prieš keletą metų ten priimtas įstatymas, leidžiantis pavardes užrašyti ne tik lenkiškomis raidėmis, bet nežengtas ir tikriausiai neketinamas žengti nė mažiausias žingsnelis jį įgyvendinant.

Nei registrai, nei bankai Lenkijoje jokių nelenkiškų raidžių, o dar su diakritikais nepripažįsta. Todėl kad naudojamasi lenkiška klaviatūra, taigi kiekviena raidė turi savo lenkišką kodą, o ne, pvz., lietuvišką. Lietuvoje Dobrovolska jau yra įsipareigojusi paruošti registrus per pusantrų metų, iki 2023 m. vasaros. Nesvarbu, kiek tai kainuos. Nesvarbu, ar to dabar labiausiai reikia. Įgyvendins tikriausiai be jokios galimybių studijos.

Taigi norėdami surinkti nelietuviškai užrašytą, pvz., lenkišką pavardę, turėsite persijungti iš lietuviškos klaviatūros į lenkišką. O joje tada pamėginkite surasti jums reikalingas raides! Pamėginkit pamėginkit, Seimo nariai! Dobrovolska pertvarkys Registrų centrą, bet ką turės daryti eiliniai vartotojai, pvz., poliklinikos registratoriai, kai persikrikštijusieji kreipsis į juos? Kur reikės ieškoti tų lenkiškų raidžių? Pereiti prie svetimos kalbos klaviatūros? O bankuose? Viena raidelė ne taip – ir negausi savo pinigų.

Deja, matyti, kad išsilavinimo stinga ne tik ministrei. Daugeliui Seimo narių irgi. Ir vardan ko tai daroma? Vardan koalicijos! Vadinasi, vardan galimybės ilgiau išsilaikyti valdžioje. Bet per kitus rinkimus tai jau visi drauge smegsit skradžiai!

Autorė yra kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė, profesorė, VLKK Kalbos politikos pakomisės narė