Kas iš tikrųjų gina Trakų rajono mokinį?

Kas iš tikrųjų gina Trakų rajono mokinį?

Nuotraukoje: (iš kairės) Rajono savivaldybėje aktualius klausimus nagrinėjo Trakų rajono savivaldybės vicemeras Jonas Kietavičius,  Lenkijos Respublikos švietimo viceministras Tomasz Rzymkowski, Lietuvos Respublikos švietimo viceministras Ramūnas Skaudžius, Trakų rajono savivaldybės meras Andrius  Šatevičius

Andrius Šatevičius, Trakų rajono savivaldybės meras

Po susitikimo su Lenkijos Respublikos švietimo viceministru Tomasz Rzymkowski ir Lietuvos Respublikos švietimo viceministru Ramūnu Skaudžiumi su komanda jaučiamės išties dvejopai.

Viena vertus, pagaliau įvyko produktyvus tarpvalstybinio lygmens susitikimas, kurio metu tiek mes, tiek Lietuvos Respublikos ministerija aiškiai pateikėme savo objektyvius, teisės aktais paremtus argumentus, pasijutome išklausyti ir suprasti, kita vertus, po susitikimo pamatėme žiniasklaidoje žinutę, kad Lietuvos Respublikos viceministras kartu su Trakų rajono meru „apgavo“ Lenkijos Respublikos atstovą.

Kyla natūralus klausimas: kodėl ir kaip?

Lenkijos Respublikos švietimo viceministrui Tomasz Rzymkowski ne tik aiškiai išdėstėme mūsų sprendimų priežastis ir visus įmanomus pasiūlymus dėl Paluknio Longino Komolovskio gimnazijos situacijos, bet ir atsakėme į visus jo klausimus:

  • Kodėl Paluknio Longino Komolovskio gimnazija nebegali turėti gimnazijos statuso?

Trakų rajono Paluknio Longino Komolovskio gimnazijos III  klasėje yra 5, o IV gimnazijos klasėje – 2 mokiniai, todėl šių gimnazijos klasių komplektuoti neįmanoma.

  • Kodėl Trakų rajono savivaldybės taryba tik rugsėjo mėnesį (prasidėjus mokslo metams) nusprendė atsisakyti Paluknio Longino Komolovskio gimnazijos ir Paluknio „Medeinos“ gimnazijos bendrojo ugdymo plano?

Jau 2022 m. kovo 2 dieną vykusiame susitikime su abiejų gimnazijų bendruomenėmis  pristatėme LR Vyriausybės nutarimus ir paaiškinome situaciją. Bendruomenė pokyčiams buvo ruošiama iš anksto. Š. m. rugpjūčio mėnesį savivaldybė gavo Paluknio „Medeinos“ gimnazijos raštą dėl atsisakymo vykdyti bendrąjį ugdymo planą su Paluknio Longino Komolovskio gimnazija, kadangi turi pilnus klasės komplektus ir teisę gauti visą finansavimą. Rugpjūčio mėnesio Savivaldybės tarybos posėdyje Tarybos nariai ir bendruomenės buvo įspėti, kad bendrojo plano nebus ir kviesime neeilinį tarybos posėdį, todėl drąsiai teigiame, kad bendruomenės buvo informuotos ir paruoštos pokyčiams.

  • Paluknio Longino Komolovskio gimnazijos vadovė informavo, kad Paluknio „Medeinos“ gimnazijos tėvai pateikė Savivaldybei raštą, kuriame informuoja, kad sutinka vykdyti bendrąjį ugdymo planą su Paluknio Longino Komolovskio gimnazija. Kodėl į tai neatsižvelgiama?

Savivaldybė yra gavusi Paluknio „Medeinos“ gimnazijos tarybos ATSISAKYMĄ vykdyti bendrąjį ugdymo planą. O štai minėti parašai gauti iš bendruomenės „Dienmedis“. Tai nėra mokyklos tarybos sprendimas, bendruomenė neturi juridinių galimybių atstovauti gimnazijai. Minėtame rašte matome 52 Paluknio gyventojų, o ne mokyklos tėvų parašus. Yra duomenų, kad minėtą raštą pasirašė ne tik mokinių tėvai, bet ir mokiniai bei jų seneliai. Į šį klausimą vertėtų atsakyti klausimu: Savivaldybė turi vadovautis švietimo įstaigos tarybos oficialiu prašymu ar su mokykla faktiškai nesusijusios bendruomenės raštu?

  • Kodėl savivaldybė nesvarsto atsižvelgti į Paluknio Longino Komolovskio gimnazijos bendruomenės norą vykdyti bendrąjį ugdymo planą nepaisant Paluknio „Medeinos“ gimnazijos pozicijos?

Savivaldybė atstovauja VISOMS rajono švietimo įstaigoms ir turi priimti visiems optimaliausius ir saugiausius sprendimus. Kokiais principais vadovaujantis turėtume pasirinkti, kuriai įstaigai „palankesnį“ sprendimą priimti?

  • Kokį sprendimą susidariusiai situacijai spręsti pasiūlė savivaldybė ir kuo jis skiriasi nuo bendrojo ugdymo plano?

Siūlymai spręsti susiklosčiusią situaciją buvo net keli: svarstyti galimybę vaikams mokytis arčiau gyvenamosios vietos pakankamą mokinių skaičių turinčioje Paluknio „Medeinos“ gimnazijoje, kurioje būtų sudarytos sąlygos mokytis gimtosios kalbos arba, suderinus su ŠMSM, registruoti mokinius artimiausioje lenkiškoje (lenkų mokomąja kalba) Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazijoje. Mokiniai nepajustų pokyčių ir nepatirtų streso, nes registruojant mokinius Lentvario gimnazijoje būtų užtikrinta galimybė mokytis Paluknio Longino Komolovskio gimnazijos patalpose su savo mokytojais, kurie atitinkamai būtų įdarbinti Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazijoje. Gimnazistams, pasirinkusiems mokytis Lentvaryje, savivaldybė organizuotų patogų pavėžėjimą.

  • Kas atsakytų už vaikų saugumą, kai vaikai lankytų vieną mokyklą, o registruoti būtų visai kitoje?

Vėl atsakome klausimu į klausimą: kas už šių mokinių saugumą atsako dabar, kai jie lanko mokyklą nelegaliai? Šiandien, Mokinių registro duomenimis, Trakų rajono Paluknio Longino Komolovskio gimnazijos III gimnazijos ir IV gimnazijos klasių mokiniai nepriskirti klasėms, neregistruoti jokioje švietimo įstaigoje, nes minėtoje gimnazijoje negali būti formuojamos 11 ir 12 klasės, kadangi jose nėra LR Vyriausybės nutarimais nustatyto mokinių skaičiaus. Juridiškai mokiniai lanko mokyklą nelegaliai, neužtikrinant jų saugumo bei galimybės gauti atestatą. Gimnazijos administracijai piktybiškai nevykdant savivaldybės plano, mokytojai negauna darbo užmokesčio. Tuo metu abiems švietimo įstaigoms pasirašius bendradarbiavimo sutartį bei įdarbinus mokytojus, joje būtų aiškiai numatytos atsakomybių ribos ir užtikrintos galimybės mokytojams gauti darbo užmokestį.

  • Ar savivaldybės pasiūlytas modelis yra taikomas kitose įstaigose ar savivaldybėse?

Su analogiška situacija susidūrė ir Onuškio Donato Malinausko gimnazija, kurioje taip pat neformuojamos III ir IV gimnazijos klasės. Tačiau ten mokiniai dar iki mokslo metų pradžios sėkmingai pasirinko labiau nutolusią Aukštadvario gimnaziją, mokosi savo klasėse, Onuškio mokyklos patalpose ir didesnių konfliktų nekilo. LR švietimo ministerijos duomenimis, toks modelis yra taikomas dar trijose šalies savivaldybėse.

  • Paluknio Longino Komolovskio bendruomenė signalizuoja Lenkijos Respublikos vadovybei, kad jaučiasi diskriminuojama ir gąsdinama dėl savo priklausymo tautinei bendrijai. Kodėl savivaldybė atsisako geranoriškų sprendimų?

Ar tikrai savivaldybės sprendimai yra „negeranoriški“ ir ar neturėtų būti vertinami priešingai? Visai neseniai Trakų rajono savivaldybė iš savo biudžeto skyrė apie milijoną eurų lenkiškos Trakų gimnazijos remonto darbams. ,,Tūkstantmečio mokyklų“ programoje dalyvauja dvi tautinių mažumų mokyklos – Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazija ir Lentvario „Versmės“ gimnazija. Kur diskriminacija?

  • Lenkijos Respublikai itin svarbi gimnazijos Longino Komolovskio vardo simbolika. Kas nutiks, jei švietimo įstaiga taps kitos gimnazijos skyriumi ir kaip išspręsti šią problemą?

Ir čia neatitikimas – teismui nusprendus leisti vykdyti 2022 m. kovo 31 d. Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimą „Dėl Trakų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2022–2026 metų bendrojo plano patvirtinimo“, Savivaldybė paliktų skyriui Longino Komolovskio vardą.

Reziumuojant susitikimo su Lenkijos Respublikos viceministru turinį, labiausiai glumina faktas, kad gerbiamas viceministras taip ir neatsakė į klausimą  – koks pagrindinis vizito tikslas, apginti vaiką, kuris nori mokytis gimtąja kalba, ar išlaikyti oficialų gimnazijos statusą? O galbūt klausimas turėtų būti formuluojamas kitaip: kuri pusė iš tikrųjų gina mokinį?

Paaiškinome viceministrui, kad pasirinkus bendrąjį ugdymo planą, mokiniai visus dalykus mokytųsi valstybine kalba, išimtis būtų taikoma tik lenkų kalbos pamokoms. Jiems pasikeistų ne tik dėstomoji kalba, bet ir mokytojai, o tai sukeltų papildomą stresą. Tuo metu savivaldybė siūlo sprendimą, kurio faktiškai nepajustų mokiniai. Be to, 206 mokinius turinčiai Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazijai papildomai užregistruoti mokiniai užtikrintų pakankamus klasės komplektus dalyvavimui ,,Tūkstantmečio mokyklų“ programoje ir iš esmės sustiprintų gimnazijos mokinių skaičiaus rodiklius.

Galbūt verta atsižvelgti į susitikime dalyvavusios Lenkijos Respublikos ambasados Lietuvoje konsulės Irminos Szmalec pastabą, kad mokytis tik lietuvių kalba III ir IV gimnazijos klasėse naudinga ruošiantis brandos egzaminams?  Galbūt taip, tačiau tai turėtų nuspręsti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir lygiavertiškai taikyti visose Lietuvos tautinių bendrijų mokyklose, ypač Pietryčių Lietuvoje.

Atsakyti

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas.