Vidutinis biuro darbuotojas kasdien maždaug aštuonias valandas praleidžia sėdėdamas prie rašomojo stalo ar kompiuterio. Net ir atsiradus ergonomiškoms kėdėms bei pakeliamiems ir prisitaikantiems stalams, ilgas sėdėjimas ar ilgas intensyvus darbas prie kompiuterio nėra naudingas sveikatai.

Ilgalaikis sėdėjimas blogina kraujotaką ir didina riziką susirgti lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, širdies ligomis, diabetu ir nutukimu. Vienas iš paprasčiausių būdų šiuos rizikos veiksnius sumažinti – sėdėjimą keisti stovėjimu, dažniau judėti, daryti pertraukėles ir mankšta. Jei didžiąją darbo dienos dalį praleidžiate prie rašomojo stalo ar kėdės, itin mažai judėdami, jums gali grėsti sėdimo darbo sindromas – būklė, kuri gali neigiamai paveikti jūsų sveikatą ilgesnėje perspektyvoje. Laimei, sėdimą darbą sumažinti arba panaikinti yra lengviau, nei manote, ir tai gali duoti tiesioginės naudos tiek jums, tiek jūsų įmonei, nereikalaujant papildomų investicijų į įrangą ar baldus.

Kas yra sėdimas darbas?

Sėdimas darbas yra veikla, kurioje darbuotojas ilgą laiką praleidžia sėdint – atlieka kompiuterinius, administracinius ar kitokius darbus. Tai gali apimti darbus, susijusius su rašymu, skaitymu, kompiuterio naudojimu, telefono skambučių ir susitikimų vedimu. Sėdimas darbas taip pat gali apimti darbus, susijusius su mašinų valdymu arba darbus, kurie reikalauja ilgai stovėti vienoje pozicijoje. Tai gali būti darbas viešbučių, restoranų, parduotuvių ar kasų darbuotojai, konsultantai, administraciniai darbuotojai, rašytojai, inžinieriai ir kt.

Sėdimas darbas yra tada, kai žmogus didžiąją dienos dalį, t.y. daugiau nei pusę viso darbui skirto laiko, praleidžia mažai judėdamas arba nejudėdamas visai. Kuo daugiau sėdite, tuo didesnė tikimybė, kad turėsite su sėdėjimu susijusių sveikatos problemų. Darbuotojai, kurie kasdien daugiau nei šešias valandas praleidžia sėdėdami, turi didesnę tikimybę susirgti tokiomis sveikatos problemomis, kaip širdies ligos ir antro tipo diabetas. Taip yra todėl, kad kuo daugiau sėdite, tuo mažiau organizmas gali optimaliai funkcionuoti, visos organizmo funkcijos tarsi užmiega, organai ir ląstelės pradeda lėtėti ir dėl to gali atsirasti neigiamų pasekmių bendrai organizmo būklei.

Kokį poveikį ir rizikas gali kelti sėdimas darbas?

Sėdimas darbas gali kelti keletą sveikatos rizikų, įskaitant:

• Svorio padidėjimą ir nutukimą: sėdintis darbas riboja fizinį aktyvumą, todėl yra didesnė rizika susirgti nutukimu, nes nejudrumas skatina riebalų kaupimąsi organizme.

• Sąnarių ir raumenų skausmus: ilgalaikis sėdėjimas gali sukelti skausmus nugaroje, kakle, pečių juostoje ir keliuose, taip pat tokias ligas, kaip spondilozė, artrozė, osteochondrozė ir t.t.

• Kardiovaskulinius sutrikimus: sėdintis darbas yra susijęs su didesne rizika susirgti širdies ligomis ir diabetu.

• Psichologinius sutrikimus: ilgalaikis sėdimojo darbo gali sukelti depresiją, nuovargį ir stresą.

• Kraujo spaudimo sutrikimus: mažai judrumo gali sukelti problemas su kraujotaka ir venų apytaka, taip pat didina hipertenzijos ir trombozės riziką, nes gali paveikti kraujo krešėjimo procesus.

• Problemas su metabolizmu, nes ilgalaikis sėdėjimas, mažina viso organizmo aktyvumą, ko pasekoje didėja svoris, o tai didina riziką susirgti cukriniu diabetu.

Svarbu atkreipti dėmesį į šias rizikas ir imtis priemonių joms sumažinti, pavyzdžiui, reguliariai keisti poziciją, atlikti nedidelius pratimus ir bent kelias minutes pailsėti kas valandą, darant nedideles pertraukėles atsitraukiant nuo kompiuterio arba, pavyzdžiui, pasivaikščiojant gryname ore, taip pat galima atlikti lengvus tempimo ir mankštos pratimus namuose ar biure.

Žingsniai, kaip sumažinti sėdimą darbą arba jo išvengti

• Keiskite poziciją kas kelias minutes: kuo dažniau keisite poziciją, tuo mažiau laiko praleisite vienoje pozicijoje, taigi sumažinsite sėdimojo darbo riziką.

• Pakeiskite darbo padėtį: jei įmanoma, pakeiskite darbo padėtį iš sėdimosios į stovimą ar atlikite kitokius pratimus.

• Pratimai: reguliariai atliekant nedidelius pratimus, pavyzdžiui, nugaros ar kelių sukimą, prajudinsite smulkiuosius audinius ir junginius.

• Pailsėkite kiekvieną valandą: kiekvieną valandą atsitraukite nuo darbo ir pailsėkite kelias minutes, tai padės išvengti nuovargio ir susijusių sveikatos problemų.

• Pasivaikščiokite: pasivaikščiokite po darbo vietą arba pertraukos metu, tai padeda išlaikyti gerą kraujotaką ir sumažinti sėdimojo darbo riziką.

• Monitoriaus aukštis: patikrinkite, ar jūsų monitorius yra teisingai nustatytas, kad išvengtumėte kaklo ir nugaros skausmų.

• Ergonomiška kėdė: pasirinkite ergonomiškas kėdes, kurios palaiko natūralią kūno padėtį ir sumažina apkrovą sėdimojo darbo metu.

• Atitinkama apšvietimas: patikrinkite, ar darbo vieta yra gerai apšviesta, kad išvengtumėte regos sutrikimų.

• Laikykitės darbo ir poilsio režimo: svarbu laikytis darbo ir poilsio režimo, kad išvengtumėte su tuo susijusių sveikatos problemų.

• Pakeiskite darbo metodus: jei įmanoma, pakeiskite darbo metodus, pavyzdžiui, naudokite skaitytuvus ar garso knygas, kad sumažintumėte laiko, praleisto sėdint.

• Dėvėkite išmaniuosius laikrodžius ar apyrankes: tai gali atrodyti smulkmena, tačiau nuolatiniai priminimai atsistoti ir pailsėti arba prasimankštinti gali suteikti jums įprotį tai daryti nuolatos ir taip apsaugoti save ir savo organizmą nuo galimų problemų ir sutrikimų.

Sėdimo darbo atsisakymas arba sumažinimas gali būti labai naudingas svorio metimui ir bendrai sveikatai. Per didelis svoris yra kenksmingas dėl kelių priežasčių:

Per didelis svoris padidina riziką susirgti įvairiomis ligomis, tokias kaip širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas, kepenų ir inkstų ligos, osteoartritas, piktybiniai navikai ir kt.

Psichologiniai sutrikimai: Svarbaus svorio netekimas arba jo neįgaliavimas gali sukelti psichologinių problemų, tokias kaip depresija, nerimas, sumažėjusi savivertė ir kt

Judėjimo sutrikimai: Per didelis svoris gali sukelti judėjimo sutrikimus, padidinti riziką susižeisti, sukelti nugaros skausmus ir kt.

Sutrikęs miegas: Per didelis svoris gali sukelti sutrikusį miegą, apnėją, kurio metu dėl užkimšusio kvėpavimo takų, žmogus gali susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ar diabetu.

Dėl šių priežasčių rekomenduojama stebėti savo svorį, laikytis sveikos gyvensenos, aktyviai judėti, valgyti sveikai ir išvengti perteklinio maisto vartojimo. Jei praktikuosite sveiką gyvenseną, neteks galvoti, kaip numesti nepageidaujamo svorio, pirkti tam skirtus maisto papildus. Tokių papildų galite rasti Rawpowders.lt.  Jei turite problemų su svoriu ar sveikata, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.

Pašalinus arba gerokai sumažinus sėdėjimo laiko iš bendro dienos laiko, galima gerokai sumažinti traumų ir raumenų bei kaulų sistemos sutrikimų, tokių kaip apatinės nugaros dalies skausmas ir riešo kanalo sindromas, riziką. Ir, žinoma, tai taip pat gali padėti gerokai sutaupyti darbuotojams, darbdaviams ir juos įdarbinusioms įmonėms, nes sumažėja tokių sveikatos sutrikimų, kaip antro tipo diabetas ir širdies ligos, rizika. Gera žinia ta, kad sumažinti sėdimą darbą arba jo visai atsisakyti galima atlikus keletą paprastų pakeitimų savo darbotvarkėje ir rutinoje bei atlikus tam tikrus pokyčius savo elgsenoje darbo dienos metu. Tiesiog stebėkite savo vaikščiojimo / stovėjimo laiką, palaipsniui mažindami sėdėjimo laiką per dieną ir ilgindami vaikščiojimo, stovėjimo ar kitokio judėjimo laiką. Vizualizuokite perėjimus tarp stovėjimo / vaikščiojimo ir sėdėjimo, į savo kelionės į darbą laiką įtraukite daugiau stovėjimo ir pan. Be to, pasistenkite į savo dienotvarkę įtraukti daugiau aktyvumo: į darbą ir iš darbo eikite pėsčiomis, vietoj lifto naudokitės laiptais, apsipirkdami maisto produktus lipkite laiptais ir t. t.

PR