Juozas Andrikonis, www.voruta.lt

Atvėsus aistroms po Seimo rinkimų atėjo geras metas partijoms persvarstyti savo padarytus žingsnius ir pradėti planuotis ateitį. Žvilgtelkim, ką nuveikė žmonės, atskilę nuo TS-LKD ir įkūrę Krikščionių sąjungą (KS). Visiškai neabejoju kilniais šių žmonių ketinimais, juolab, kad dalį pažįstu asmeniškai. Bandau vardinti tik faktus.

• Dar kūrimosi metu ir būdami oficialiai neišstoję iš TS-LKD šie žmonės aktyviai kritikavo ir veikė prieš I. Šimonytės kandidatūrą į Prezidentes. Dabar turime „krikščionišką“ Prezidentą, deja, tiksliau būtų pasakyti, kad neturime jokio. Iki pastarojo mėnesio bent jau akivaizdžiai nekenkė ir už tai jam ačiū.
• KS per šį neilgą laikotarpį nieko reikšmingesnio taip ir nesukūrė. Manau, tam didelės įtakos turėjo ir nepavykęs bandymas jungtis su V. Radžvilo Nacionaliniu susivienijimu. Kaip dažnai būna tokiais atvejais, ambicijos pakenkė tiek vieniems, tiek kitiems.
• Per Seimo rinkimus:
  • KS įnešė papildomą painiavą – dar viena pavadinime krikščionybę mininti partija. Ačiū Dievui, kad rinkėjai per smarkiai nesusipainiojo;
  • KS iš TS-LKD atėmė 0,75% balsų. Šiuose rinkimuose tai nedaug ką lėmė, bet per 2016 m. Seimo rinkimus tas skirtumas būtų esminis.
• KS susilpnino TS-LKD krikščioniškąjį sparną. Bendrojoje TS-LKD politikoje tapo sunkiau išlaikyti krikščioniškosios demokratijos kryptį.
• Yra ir teigiamų dalykų. Atsiskyrimo žingsnis paskatino TS-LKD vadovybę prisiminti, kad partijoje yra ir krikščioniškosios demokratijos šalininkų ir kad formuojant bendrąją politiką, reikia į jų nuomonę atsižvelgti.

Ką daryti? Ogi prisipažinti pasikarščiavus (tikriems krikščionims tai neturėtų būti sunku) ir grįžti. Manau kad ir TS-LKD vadovybė iš naujo permąsčiusi savo veiksmus nepuls vardinti skriaudų, bet pasistengs surasti visoms pusėms priimtiną sprendimą ir buvimo vieningoje partijoje formatą. O tų formatų gali būti pačių įvairiausių. Nemanau, kad trūktų tarpininkų pradinėms deryboms, bet jei kartais taip atsitiktų, galėčiau pasisiūlyti tokiu tarpininku pabūti:)

P.S.   Dar truputį vienybės tema. M. L. Kingo (beje, giliai tikinčio krikščionio) žodžiais tariant, „I have a dream!“. Tas mano „drymas“ – ne mažesnis nei M. L. Kingo. Lietuvoje gyvuoja viena labai ilgo pavadinimo partija. Laikui bėgant jos vadovai dėjo į partijos pavadinimą ir aplink jį visus galinčius kelti reitingą žodžius: ir „Polska“, ir „akcija“, ir „šeimos“, ir „samaja čestnają“, ir t.t. ir pnš. Negalėjo jie, aišku, palikti ir krikščionybės – prisikabino taip pat ir ją. Kadangi partijos vadovai savo veiksmais ne kartą įrodė, jog rūpinasi tik savo pačių (geriausiu atveju) reikalais ir yra abejingi (o dažnai ir kenkia) tiek Lietuvos, tiek Lenkijos, tiek ir pačios krikščionybės reikalams, kviesčiau eilinius dorus tos partijos narius ir rėmėjus prisiminti mielojo A. Mickevičiaus žodžius „Litwo! Ojczyzno moja!“ ir jungtis prie stiprios Lietuva besirūpinančios, Lenkijai draugiškos, krikščionybės vertybėmis besiremiančios TS-LKD. Taip sakant, „Zapraszamy!“:)