Horacijus Drapakas. Per vėlai

Horacijus Drapakas. Per vėlai

Nuvažiavęs į Alytų,

Ponas pirko krūvą plytų,

Susimūrijo namus

Ir gyveno sau ramus.

Bet revizoriai atėjo,

Pono turtą apžiūrėjo

Ir nustatė, kad jisai

Tai neteisėtas visai.

Liepė jie nugriaut tą namą.

Ponui atėmė net amą:

Kaip išlipti iš bėdos,

Neprarasti šios naudos?

Ponui būtinai reikėjo

Įtakingų užtarėjų.

Kur jų galima surasti,

Liūdnas ponas niūriai mąstė.

Gal nueit pas advokatą,

Tas tegul gerai pamato,

Kaip pagelbėti klientui,

Aišku, kad labai neveltui.

Gal nukakti pas seimūną,

Kartais jie naudingi būna?

Tiktai ponas nesuprato,

Kaip prieit prie deputato.

Bandė ponas šį ir tą

Bet atėjo nelemta

Jam žinia iš teismo aukšto

Reikia griaut. Po pietų šaukštai.

Ir labai nuliūdo ponas,

Pasidarė net raudonas.

Jis suprato per vėlai,

Kad geriau gyvent dorai.

Naujienos iš interneto