Horacijus Drapakas, www.voruta.lt

Jei į krepšį taikliai mėtai,

Gausi visą milijoną.

Jei žodžius rimuotus vėtai –

Krimski rupią sausą duoną.

Taip yra labai nuo seno

Graikų diskobolo –

Sočiai svaidantys gyveno,

Dainiams – nė iš tolo.

Ta mada ir mus pasiekė,

Tuos, ką kuriam meną, –

Melsti fondo ploną riekę,

Nes neišgyvenam

Iš vargingų honorarų

Išmaldos didumo,

Kai į neviltį įvaro

Toks valdžios „dosnumas“.

Kam norėsim, tam ir duodam,

Vaipos biurokratai,

Tie, kurie, kaip tuščias puodas,

Vien barškėt įpratę.

Patys nieko nepagimdę

Kas vertinga širdžiai,

Į šiltas vietas sulindę

Dedasi išminčiais.

Ne kiekvienas mėtyt gali,

Lyg taiklus Sabonis.

Dar mažiau – sukurt dainelę,

Kaip Geda, Maironis.

Ką patarti čia norėtų

Neramus Horacijus?

Et, neskriauskite poetų,

Žiedų brangiųjų nacijos.