Horacijus Drapakas, www.voruta.lt

Net ir nešalta žiema

Gali nusibosti,

Nekalta dėl to žmona,

Jeigu smarkiai kosti…

Kur pavasaris pradingo,

Kur anas užtruko?

Nesulaukiam, nelaimingi

Ir suirzę rūkom…

Vėl kamuoja ilgesys,

Kol žiedų nematome,

Jie kaip tyčia delsia vis

Grįžt į mūsų platumas.

Galime jus nuramint, –

Pumpurai tuoj sprogsią.

Tik neimkite širdin,

Jeigu kiek užtruksią.

Sužaliuos aplink laukai,

Sužydės vėl sodai.

Nei trumpai, nei per ilgai, –

Visada vienodai.