Ar meni, o mano miela,

Kada kėlėm „Dar po vieną“?

Degtinėlę siurbėm tokią,

Dar jauni, nesusivokę,

Kad padaugint – pavojinga

Ir labai neišmintinga.

Bėgo dienos, slinko metai,

O gyvenimo verpetai

Mus įtraukė sūkuringi.

Greit supratom: kas protingi,

Buteliukui saiką jaučia

Bei sveikatą turi jaučio.

Bet užgriuvo karantinas,

Namuose mus užrakino

Nuobodybėje tarp sienų…

Gal paimti „dar po vieną“?

Kilo kai kuriems idėja,

Vis daugiau įsinorėjo.

Kas charaterio netvirto.

Alkoholiui imlūs virto.

Kovidas viskuo čia kaltas,

Kinijoj turbūt sukeltas?

Aplinka, ne mes, kalta –

Teisinasi taip tauta.