Horacijus Drapakas, www.voruta.lt

„Vai, Mamyte, dantį, dantį,

Du spurgiukai dygsta anty“, –

Taip dainuodavo dažnai

Suvalkijoje bernai.

Bet nutolo greit jaunystė

Ir atėjo moterystė,

O su ja – rimta tikrovė,

Kaip priklauso nuo senovės.

Jaunystėle, tu žalioji,

Praeity likai brangioji.

Tavo neskamba dainelės,

Girdim jas tik iš plokštelės.

Tokie juk dabar laikai,

Suskaitmeninti paikai:

Virtualūs malonumai,

Liepsnos vietoj – aitrūs dūmai…

Negirdėt linksmų dainų,

Nebėra tikrų bernų.

Ištuštėjo senas kaimas

Ir nutilo gyvos dainos.