www.voruta.lt
Tautinės mažumos
Nuo rugsėjo – daugiau valandų lietuvių kalbai mokyti tautinių mažumų vaikus
www.voruta.lt Nuo rugsėjo 1 d. ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams, ugdomiems daželiuose ir mokyklose tautinės mažumos kalba, turės būti skiriamos ne mažiau kaip 5 valandos per savaitę ugdymui lietuvių kalba. Ikimokyklinio amžiaus vaikams iki tol tokia nuostata nebuvo taikoma, o priešmokyklinėms grupėms prisidės dar 1 valanda prie dabar skiriamų 4 valandų. „Visiems vaikams turi būti...
LR Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų. 1938 m. kovo 17 d. ir 1940 m. birželio 14 d. ultimatumų Lietuvai mutacija
Liudvikas Narcizas Rasimas. propatria.lt nuotr. Liudvikas Narcizas Rasimas, Nepriklausomybės Akto signataras, LR Konstitucijos kūrėjas, www.zurnalasmiskai.lt Taip jau atsitiko, kad lietuvių istorinių-etninių žemių dalis su ten gyvenančiais lietuviais atsidūrė kitų kaimyninių valstybių jurisdikcijoje. Etninės tautų žemės – vienas iš pagrindinių reikalavimų pripažįstant ten gyvenančius tautinėmis mažumomis. Dar tik pradėjus praktikoje įgyvendinti Tautų apsisprendimo teisę jos tėvas...
Seimas atmetė socialdemokratų siūlymą dėl vardų ir pavardžių rašymo nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis
www.alkas.lt Seimas po pateikimo atmetė Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narių teikiamą „Lietuvos respublikos Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose“ (Nr. XIVP-86) įstatymo projektą, pagal kurį Lietuvos piliečiai ir užsieniečiai nelietuviškus vardus ir pavardes galėtų rašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis. Už projektą balsavo 43 Seimo nariai, prieš 41, o 26 – susilaikė. Įstatymo projekte buvo siūloma įtvirtinti principą – vardai...
Diskusijoje bus svarstoma, kaip tautinės mažumos suvokia ryšį su Lietuva
www.voruta.lt Lietuvių kalbos institutas lapkričio 26 d., 16 val., kviečia nuotoliniu būdu stebėti diskusiją „Kaip Lietuvos tautinės mažumos suvokia lietuvišką identitetą?“. Jos metu kartu su visuomenės veikėjais, žurnalistais analizuosime tautinę savivoką, multikultūriškumo sampratą, lietuviško identiteto supratimą ir kultūrų bei kalbų ryšį. Pamąstykime, kaip savo tapatybę supranta tautinių mažumų atstovai, gyvenantys ir dirbantys Lietuvoje jau daug...
Interaktyvi svetainė leis iš arti pažinti Lietuvos tautines mažumas ir laimėti prizus
www.voruta.lt Tautinių mažumų departamentas, kviesdamas iš arti susipažinti su Lietuvoje gyvenančių tautinių bendruomenių gyvenimu, jų puoselėjamomis vertybėmis bei įnašu į Lietuvos valstybės formavimą, kviečia leistis į kelionę Lietuvos istorijos, kultūros ir paveldo keliais bei pristato interaktyvų žaidimą „Atrask tautines mažumas“ https://zaidimas.kuriame-kartu.lt, kuris ne tik praplės jūsų akiratį, leisdamas susipažinti su Lietuvoje amžiais gyvenančiomis tautinėmis mažumomis,...
Jūratė Laučiūtė. Lietuviška dilema: Lietuva ir Lenkija Europoje, ar Lenkija Lietuvoje?
Jūratė Laučiūtė, www.propatria.lt nuotr. Jūratė LAUČIŪTĖ, www.slaptai.lt Vasario 16-sios Aktu atkurtosios Lietuvos valstybės šimtmečio jubiliejiniai renginiai bent kuriam laikui prislopino dirbtinai sureikšminamų smulkių skandaliukų bruzdesį ir paskatino, nusukus nosį nuo savo virtuvėse verdamų košių smarvės, iškišti ją į platųjį pasaulį. Juolab, kad tas pasaulis įvairių aukštų ir dar aukštesnių svečių pavidalu pats apsireiškė Lietuvoje. Ilgiausiai...
Algimantas Zolubas. Vedžiojimas aplink pirštą, kurio nėra
Algimantas Zolubas Algimantas ZOLUBAS, www.voruta.lt Lietuvos politinė partija, pasivadinusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) skelbiasi atstovaujanti tautinių mažumų interesams, todėl pretenzingai kišasi į LR Tautinių mažumų įstatymo pakeitimą. Tokią galimybę jai suteikia įstatymo leidėjo klaidingai ir klaidinamai traktuojamos sąvokos ir toliau su Lenkija pasirašomi įvairūs dvišaliai susitarimai tautinių mažumų klausimu. Paskelbtame Lietuvos Respublikos tautinių mažumų...
Algimantas Zolubas. Miežio grūdo sindromas
Algimantas ZOLUBAS, www.voruta.lt Rapolas iš kitų aludės lankytojų išsiskyrė tuo, kad joje lankydavosi dažniau nei kiti alaus mėgėjai ir alaus išgerdavo daugiau nei kiti. Dėl pastarosios priežasties Rapolą sugėrovai iš pradžių praminė Miežio grūdu, o vėliau – tiesiog Miežiu. Tas vardas, žinoma, prasismelkė iš aludės į viešumą, todėl tikrasis jo vardas buvo pamirštas. Maža kas...
Julija Mackevič: Neatiduosime savo jaunimo politiniams spekuliantams
Vaikams ir jaunimui mokyklose ir universitetuose prasideda nauji mokslo metai, o tautinėms bendrijoms „atstovaujantiems“ LLRA politikams naujas politinis „teatro“ sezonas. Sezonas, matyt, bus karštas, nes vakar prie Užsienio reikalų ministerijos piketavo, o rytoj gąsdina, kad vaikai neišeis į mokyklas mokytis. Ir kam, gerbiamieji, jūs geriau darote? Vėl tas pats žaidimas jau dešimtmetį tęsiasi. Svarbiausia, visi...
Mokyklose – naujos galimybės gimtajai kalbai mokytis ne lietuvių tautybės mokiniams
Švietimo ir mokslo ministerija planuoja plėsti mokinių pasirenkamuosius dalykus ir sudaryti daugiau galimybių mokiniams, kurių gimtoji kalba ne lietuvių, mokytis gimtosios kalbos. Per šiuos mokslo metus planuojama parengti bendrųjų programų projektus pasirenkamiesiems gimtųjų kalbų dalykams. Numatoma, kad jau nuo 2016 m. rugsėjo II–X klasių mokiniai, kurie mokosi mokyklose lietuvių mokomąja kalba, turės galimybę mokytis lenkų,...
K. Garšva. Kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus geresni?
Hum. m. dr. Kazimieras GARŠVA Mes gerbiame lenkus, linkime geriausios sėkmės Lenkijai ir laukiame, kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus iš tikro geri. Kad taip būtų, reikia padaryti nelabai daug – laikytis Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties, pasirašytos prieš 20 metų, balandžio 26 dieną. Pagal Sutarties 1 straipsnį...
Virginijus Savukynas. Ar nacionalistai sukurs Krymo variantą Lietuvoje?
Politologai perspėja, kad po Ukrainos Kremlius imsis Baltijos šalių. Ko jam labiausiai reikia Lietuvoje? Ogi konflikto, regioninio ir dar tautiniu pagrindu. Kaip pagal užsakymą tai ir vyksta. Turiu omenyje vis aštrėjančius santykius tarp Lietuvos lenkų ir Lietuvos lietuvių. Už viso to slypi baimė, kad Vilniaus kraštas paskelbs autonomiją. Tie, kurie kovoja prieš dvigubus gatvių užrašus,...
Sutapimai: už A. Paleckį moka Maskva, už B. Daškevičių – Varšuva?
Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Apklausos rodo, kad prieš Europos Parlamento rinkimus Lenkų rinkimų akcijos (LLRA) reitingai gerokai kritę, į Lietuvos parlamentą ji nepatektų. Galbūt todėl ši partija toliau eskaluoja tautinių mažumų konflikto idėją, reikalauja priimti jos sukurtą Tautinių mažumų įstatymą, kuris iš esmės atitinka galiojusį sovietmečiu. Negana to, iš Lenkijos parlamento išsikvietė...
R. Ozolas. Kada nustosit tyčiotis iš Lietuvos?
Romualdas OZOLAS, Vilnius Kas darosi mūsų valstybėje? Net tarptautinės institucijos pripažįsta, kad Lietuvos lenkų bendruomenės sąlygos Lietuvoje – geriausios pasaulyje: išsilavinimą gimtąja kalba kiekvienas Lietuvos lenkas gali gauti nuo pradžios mokyklos, netgi nuo vaikų darželio, iki pat aukštosios mokyklos. Švietimo lenkų kalba išlaidas, kaip ir visiems Lietuvos piliečiams, Lietuvos lenkams skiria Lietuvos valstybė. Švietimo...
Dar apie tautinių mažumų įstatymų projektus
Gediminas PAVIRŽIS, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys Ilgai ruoštas tautinių mažumų įstatymo projektas sunkiai randa kelią galutiniam svarstymui. Ir tai nenuostabu. Tokio lygio jautrus Lietuvos piliečiams dokumentas turėtų būti ruošiamas nešališkų, visuomenėje žinomų ir gerbiamų žmonių, gerai įsigilinant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau-Konstitucija) nuostatas, išlaikant lygsvarą tarp visų tautybių Lietuvoje, tarp jų ir lietuvių. Jokiu...
Ž. Makauskienė: Gyvenimas paminklų šešėlyje
Živilė MAKAUSKIENĖ „Kiek Seinų gyventojų turi lietuviškas šaknis? Beveik visi“, – pusiau juokais, pusiau rimtai atsako Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos direktorius Algirdas Vaicekauskas. Tačiau kilmė šiuo atveju niekaip neatspindi dabartinės gyventojų tautinės sudėties – per paskutinį gyventojų surašymą iš beveik septynių tūkstančių gyventojų lietuvių tautybę deklaravo vos keli šimtai seiniškių. Žymiai daugiau lietuvių gyvena aplinkiniuose...
Lyg raudonai baltos kumelės sapnas
Linas V. MEDELIS Ne naujiena, kad pasitaiko ganėtinai keistų (negražu būtų sakyti – kvailų) įstatymų. Pavyzdžiui: JAV Oklahomos valstijoje šunys, norintys burtis į didesnę nei trijų gaują, privalo gauti raštišką miesto mero sutikimą; Viskonsino valstijoje vyrui, mylintis su partnere, draudžiama šaudyti pistoletu ar kitu šaunamuoju ginklu; Džordžijoje įstatymas draudžia rišti žirafą prie telefono stulpo arba...
„Paminklams – ne, kapams – taip“
Petras MAKSIMAVIČIUS Neseniai „Aušra“ rašė apie Berznyko kapines ir ten vykdomą neįprastą istorinės atminties žadinimo politiką. Daug kas sako, kad tokiu būdu ir tokioje vietoje jokios politikos vykdyti nederėtų. Kapinės ir mirusiųjų pagerbimas užima svarbią vietą Europos (o gal reikėtų sakyti – mūsų įsivaizduojamo civilizuoto pasaulio) kultūroje. Dėl Berznyke vykdomos istorinės atminties politikos girdėjome įvairių...
Kalba pasako, koks esi
Živilė MAKAUSKIENĖ Scenoje deklamuojame eiles apie meilę gimtajai kalbai, dainuojame apie tai, kokia graži, nepakartojama, sena mūsų protėvių ir tėvų kalba. Bet namuose, gatvėje ar mokykloje lietuvių kalbą darkome, o kartais net ir niekiname tuos, kurie kalba taisyklingai, be slavizmų ir kitokių barbarizmų, taigi „normalnie“, kaip sakoma Punske. Laikome save patriotais – o juk patriotizmas...
Senas sąskaitas lenkai suvedinėja ir kapinėse
Audrė SRĖBALIENĖ Mirusieji ramiai ilsėtųsi, jei jiems tai leistų gyvieji. Bet Lenkijoje, Seinų valsčiuje, esančios Berznyko kapinės pastaruoju metu tapo vieta, kur kurstomos tautinės nuoskaudos, net iškraipoma istorija. Vosyliškės – 1920-ųjų rugsėjo 27-oji. Druskininkai – 1920-ųjų rugsėjo 23-ioji. Lyda – 1920-ųjų rugsėjo 27-oji. Tai – lenkų mūšių datos, iškaltos akmeninėse plokštėse, kurios visai neseniai atsirado...
A. Lapinskas. Kol lenkai skųsis, gerų santykių nebus. Lenkai skundžiasi
Anatolijus LAPINSKAS 2013 m. vasaros pradžioje Kėdainiuose įvyko jau vienuoliktas lenkų kultūros festivalis „Znad Issy“ (galėtume versti „Nuo Nevėžio krantų“). Toks pavadinimas susijęs su dabartiniame Kėdainių rajone, Šetenių kaime daugiau kaip prieš 100 metų gimusiu žymiu lietuvių kilmės lenkų rašytoju, literatūros mokslininku Czesławu Miłoszu (Česlovu Milošu), savo autobiografinio pobūdžio romane „Isos slėnis“ vadinusiu Nevėžio upę...
Lietuvai kenkia ne lenkų lenkiškumas, o autonomininkų priešvalstybinė veikla
Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) kursto tautinę nesantaiką, nors Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija reikalauja, kad tautinei mažumai priklausantys asmenys, naudodamiesi šios Konvencijos teisėmis ir laisvėmis, gerbtų „nacionalinius teisės aktus ir kitų žmonių teises, visų pirma asmenų, kurie priklauso tautinei daugumai arba kitoms tautinėms mažumoms“ (20 str.). Šios Konvencijos 21 straipsnis pabrėžia: „Jokia šios pagrindų...
STRATEGIJA (2014–2020) – lietuviai bus raginami padainuoti, baltarusiai pašokti
Palenkės vaivadijoje vyksta diskusija, kuriomis kryptimis iki 2020 metų turėtų rutuliotis šis regionas. Jis turįs specifinių bruožų, kuriais išsiskiria iš daugelio Lenkijos regionų: atsilikęs ekonominiu požiūriu, ribojasi su Lietuva ir Baltarusija, jo gražus, dar mažai sudarkytas gamtovaizdis, per šią teritoriją ES institucijos nubrėžė europinės reikšmės kelius, politikai giriasi tautinių mažumų ir įvairių kultūrų gausa. Svarstant...
„Mes ne patriotai, mes nacionalistai“
Petras MAKSIMAVIČIUS Romano Dmovskio (Roman Dmowski, 1864–1939) idėjos sugrįžta. Tiems, kas nesidomi politika ar istorija, priminsiu, kad šis asmuo vaidino svarbų vaidmenį formuojant tarpukario Lenkijos vidaus ir užsienio politiką. Pagarsėjo radikaliomis idėjomis. Laikomas pagrindiniu lenkų nacionalizmo ideologu. Lietuviai 1918 m., anot Dmovskio, buvo visai nesubrendę savarankiškam valstybingumui, todėl jis siekė Lietuvą prijungti prie Lenkijos, siūlė...
Teismas: egzamino užduotys tautinių mažumų moksleiviams palengvintos nepagrįstai
www.alkas.lt Birželio 18 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nusprendė, kad Švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl palengvinto lietuvių kalbos egzamino tautinių mažumų mokyklų abiturientams prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygybės principui. Sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Ministrui tinkamai nepagrindus skirtingų egzamino užduočių tautinių mažumų kalba ir lietuvių kalba besimokantiems mokiniams nustatymo, bylą nagrinėjusi LVAT išplėstinė teisėjų...
Privati lietuvybė
Živilė MAKAUSKIENĖ Su diskriminacijos apraiškomis asmeniškai nesusidūrė 73 procentai Lietuvos lenkų ir 86 proc. Lenkijos lietuvių – atskleidė pernai atlikta apklausa. Tyrimą „Lietuvių ir lenkų santykiai: tiesos, pramanai, interpretacijos“ Lenkijos viešųjų reikalų instituto užsakymu pernai atliko bendrovė TNS Polska, Lietuvoje – bendrovė TNS LT. Susimąstyti dėl lietuvybės ir su ja tapatinamų vertybių hierarchijos suvokimo verčia...
Tautinės mažumos ar tautinės bendrijos Lietuvoje?
Petras ŠIDAGIS, pedagogas, Vilnius Dažnai čia, kaip pavyzdys, lyginama lietuvių tautinė mažuma Lenkijoje Seinų-Punsko krašte su Lietuvos – Vilnijoje susiformavusiu daugumos lenkų, rusų tautiniu dariniu. Taigi, ar šių tautinių darinių situacijos Lietuvoje ir Lenkijoje yra panašios iš abiejų pusių, ir ar galima sakyti, kad turime jas ir spręsti veidrodiškai? Jei atkreipsime dėmesį į miestų ir...
Š. Birutis atsisakė pasirašyti Tautinių mažumų įstatymo projektą
Kultūros ministras Šarūnas Birutis atsisakė pasirašyti darbo grupės parengtą Tautinių mažumų įstatymo projektą, kad jis galėtų būti svarstomas Vyriausybėje, trečiadienį, 2013 m. gegužės 8 d., patvirtino ministro atstovė. „Projektas nėra iki galo išdiskutuotas, jame esama spragų, kad ministras galėtų po juo dėti parašą“, – BNS sakė kultūros ministro atstovė spaudai Dalia Vencevičienė. Pasak jos, „darbietis“ Š....
Irena Gasperavičiūtė. Lenkijos lietuviai pavargo vieni kovoti už išlikimą
Dažnai diskutuodami apie Lietuvos ir Lenkijos santykius bei gindamiesi kaltinimų dėl neva diskriminuojamos lenkų tautinės mažumos Lietuvoje, nepelnytai pamirštame čia pat už sienos etninėse lietuvių žemėse gyvenančią lietuvių bendruomenę. Apie Lenkijos lietuvių padėtį, kylančias problemas ir vietos valdžios požiūrį į lietuviškumo išsaugojimą kalbėjomės su Lenkijos lietuvių žurnalo „Aušra“ vyriausiąja redaktore, buvusia Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininke...