LR Seimo narys Jonas LIESYS, Vilnius

Lietuvos Respublikos konsulo Lenkijos Respublikoje Liudviko Milašiaus kvietimu, 2011 m. rugpjūčio 29 d. kartu su Seimo nariu Vytautu Krupuvesu buvau nuvykęs į Seinus ir Punską.

Šią išvyką paskatino tai, jog š. m. rugpjūčio 21–22 d. Punsko valsčiuje keturiolikoje vietovių dažais buvo apipaišytos lietuvių kalba parašytos vietovardžių lentelės bei paminklinis akmuo. Todėl man, kaip Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato narių asamblėjos delegacijos nariui buvo tikslinga detaliau pasikalbėti su lietuvių bendruomenės vadovais apie jų ir lietuvių bendruomenės Lenkijoje savijautą po šio incidento. Naudodamiesi proga aptarėme lietuvių švietimo problemas, kultūros būklę, kitus aktualius klausimus.

Lietuvos Respublikos konsulate Seinuose susitikime su mumis dalyvavo Punsko viršaitis Vytautas Liškauskas, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininko pavaduotojas Petras Maksimavičius, LLD pirmininkas Algirdas Vaicekauskas.

Viršaitis V. Liškauskas kalbėdamas apie incidentą dėl vietovardžių lentelių apipaišymo sakė, jog dar nėra surasti žmonės, kurie tai atliko. Kaip pažymėjo V. Liškauskas, lentelių apipaišymo klausimas yra ne pats svarbiausias. Žymiai daugiau rūpesčių kelia švietimo, kultūros klausimai. Jau yra aišku, jog dėl lėšų stygiaus reikės uždaryti dar dvi lietuviškas mokyklas.

Dar vienas liūdnas dalykas yra tas, jog yra uždaroma penkiolika metų transliuota televizijos laida, skirta lietuvių tautinei mažumai. Tad jos savijauta dėl visų šių dalykų yra tikrai pablogėjusi.

Tai gali turėti pasekmių ir tėvams, kurie renka mokyklą savo vaikams. Po tokių incidentų ne vienas tėvas susimąstys, ar verta leisti vaikus į lietuviškas mokyklas.

A. Vaicekauskas kalbėjo apie tai, jog apipaišytas paminklas yra Punsko lietuvių bendruomenės vizitinė kortelė, todėl į įvykį reaguojama itin jautriai. Šis incidentas yra pirmasis per pastaruosius dvidešimt metų. Todėl kartu su ukrainiečiais ruošiamas pareiškimas apie tai, jog minėtas įvykis yra Lenkijoje vykdomos politikos tautinių mažumų atžvilgiu pasekmė.

A. Vaicekausko nuomone, Lenkijos visuomenė dar nėra pribrendusi tautinių mažumų įstatymui ir jo tinkamam įgyvendinimui. Tai liudija ir ilgi bei karšti debatai Lenkijos Respublikos Seime svarstant šį įstatymą.

Kartu A. Vaicekauskas pastebėjo, jog šis incidentas turėjo ir teigiamų pasekmių. Jis padėjo mobilizuoti Lenkijoje gyvenančias tautines mažumas. Tos mobilizacijos išraiška bus kartu su ukrainiečių ir vokiečių tautinių mažumų atstovais rengiamas pareiškimas, kuriame bus išreikšta pozicija dėl to, jog tautinės mažumos Lenkijoje nesijaučia saugios. Pareiškimas bus pateiktas Liubline rugsėjo 14–16 dienomis vyksiančiai konferencijai tautinių mažumų klausimais.

Mes visi turime siekti, kad tautinės mažumos jaustųsi patogiai, turėtų galimybes plėtoti savo kultūrą, puoselėti tautiškumą ir, be abejo, turėtų garantuotą mokymąsi bei sėkmingą tolimesnę integraciją į darbo rinką.

Reaguodami į Lenkijos lietuvių bendruomenės susirūpinimą dėl padėties švietimo klausimu, siūlome kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą dėl lietuvių mokyklų Lenkijoje papildomo finansavimo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Mokyklų finansavimas iš Lietuvos biudžeto būtų ženklas, jog Lenkija neišlaiko tautinių mažumų mokyklų.

Po susitikimo Lietuvos konsulate Seinuose kartu su Punsko valsčiaus viršaičiu Punske apžiūrėjome apipaišytas lenteles ir paminklą.

Rimanto Stankevičiaus nuotr.

Nuotraukose:

1. Prie paminklinio akmens Punske. Iš kairės: LR Seimo narys Vytautas Kurpuvesas, Punsko viršaitis Vytautas Liškauskas, LR Seimo narys Jonas Liesys

2. Prie LR Konsulato Seiniuose. Iš kairės: V. Kurpuvesas, A. Vaicekauskas, V. Liškauskas, J. Liesys

3. LR Seimo narys V. Kurpuvesas (kairėje), LR Seimo narys J. Liesys prie apipaišytos vietovardžių lentos

4. LR Seimo narys V. Kurpuvesas (kairėje) ir LR Seimo narys J. Liesys prie apipaišytos vietovardžių lentos

Voruta. – 2011, spal. 8, nr. 19 (733), p. 6.