Šalčininkai

Pagrindinis puslapis Šalčininkai
Įrašas

Aušra Virvičienė. Naujas Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ šimtmetis

Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt Prieš šimtą metų Vilniuje, Visų Šventųjų bažnyčios klebonijoje… Sausio 31-ąją, lygiai prieš 100 metų Vilniuje, Visų Šventųjų bažnyčios klebonijoje, įvyko pirmasis Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ steigiamasis susirinkimas. Valdybos pirmininku išrinktas kun. dr. Jonas Steponavičius. Švietimo draugija gavo teisę steigti ir laikyti pradedamąsias mokyklas, mokytojų seminarijas ir kitas mokymo įstaigas. Reikia priminti,...

Įrašas

Emilija Karčevska. Ar rastume tikrą Lietuvos patriotą Šalčininkuose?

    Asmeninio albumo nuotr. propatria.lt Kalbėti apie patriotizmą nėra lengva. Matyt klausimas, kada mūsų valstybė išugdys patriotiškai nusiteikusius žmones, visada liks aktualus. Dar sunkiau nagrinėti patriotizmo klausimą, kai gyveni Šalčininkuose. Ypatingai dėl mitų, kurie yra apipynę šį Lietuvos Babilonu, Lietuvos Šveicarija vadinamą miestelį. Gal įmanoma juos sugriauti ir pasvarstyti, ar įmanomas pilietinis ir patriotinis...

Įrašas

Sugrįžtantys dvarai. Šalčininkų Vagnerių dvaras – jaunimo menų meka

kpd.lt nuotr. Laisvės ir kūrybos dvasia apsigyveno Vagnerių dvare Šalčininkuose. Grafų Vagnerių šeimoje iš kartos į kartą buvo perduodamos anticarinės idėjos. Carinės Rusijos valdžios kalėjime ir tremtyje kalintas Karolis Vagneris įsikūrė Šalčininkų dvare, kuriame Vagnerių giminė šeimininkavo iki pat Antrojo pasaulinio karo. Dabar dvaro rūmuose veikia Šalčininkų Stanislavo Moniuškos meno mokykla, kuri ugdo jaunuosius talentus...

Įrašas

Julija Mackevič: Neatiduosime savo jaunimo politiniams spekuliantams

Vaikams ir jaunimui mokyklose ir universitetuose prasideda nauji mokslo metai, o tautinėms bendrijoms „atstovaujantiems“ LLRA politikams naujas politinis „teatro“ sezonas. Sezonas, matyt, bus karštas, nes vakar prie Užsienio reikalų ministerijos piketavo, o rytoj gąsdina, kad vaikai neišeis į mokyklas mokytis. Ir kam, gerbiamieji, jūs geriau darote? Vėl tas pats žaidimas jau dešimtmetį tęsiasi. Svarbiausia, visi...

Įrašas

Demokratiško valdymo pavyzdys Lietuvoje 18 amžiuje

Nors mūsų valstybės konstitucija prasideda nuo straipsnio, kuriame nedviprasmiškai sakoma, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika, bet realybėje susiduriame su „įsivaizduojama“ demokratija tiek valstybinio – savivaldybinio, tiek organizacinio valdymo lygmenyse. Galvodami apie demokratiją tik kaip apie gražų principą, o ne įvairiapusiškomis priemonėmis pagrįstą kasdieninį valdymą, kaip pasiteisinimą pateikiame argumentą, kad Lietuvos žmonių genofonde nėra...

Įrašas

A. Butkus. Reikia dar vieno esto?

Prof. Alvydas BUTKUS, Kaunas Ne taip seniai Estijos susisiekimo ministras J. Partsas, piktindamasis Lietuvos politikų norais keisti žaidimo taisykles vidury žaidimo, pasakęs, jog Lietuvos Vyriausybėje esama kvailių.  Lietuvos Vyriausybė, aišku, užsigavo. Premjeras net buvo pavedęs URM vadovui išsikviesti pasiaiškinti Estijos ambasadorių, tačiau netrukus minėtasis estų ministras atsiprašė. Pagrįstai atsiprašė, nes sumelavo – mat kvailių esama...

Įrašas

Mokslo, žinių ir laisvės diena Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje

Vidmantas ŽILIUS, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktorius Pirmąjį 2013-ųjų rudens sekmadienį Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje nuskambėjo Rugsėjo 1-osios skambutis – suklegėjo vaikiškais balsais, sumirgėjo gėlių puokštelėmis mažučiuose delnuose Rugsėjo pirmoji – šventė visiems – dideliems ir mažiems. Galėjome pasidžiaugti gausiu tėvelių ir vaikų būriu tiek šv. Mišiose bažnyčioje, tiek šventiškoje rikiuotėje gimnazijos kieme, tiek pirmojoje...

Įrašas

Antanas Tyla: Pasisakymas XIV Lietuvos Sąjūdžio suvažiavime

Lietuvių tautos tapatybė, orumas ir jo pažeidimai Gerbiamas Lietuvos sąjūdžio garbės pirmininke Vytautai Landsbergi, gerbiami Lietuvos sąjūdžio XIV suvažiavimo dalyviai. Mano pasisakymas bus skirtas mūsų tapatybės suvokimui ir stiprinimui Lietuvos sąjūdžio veiklos kontekste. Visą laiką stebiu lietuvių tautos raišką. Kaip jau ne kartą kalbėjau, lietuvių tauta per amžių kalnus ir pakalnes ėjo nepalikdama nuošalėje kelių...

Įrašas

Vilnius, Wilno, Вильна ar dar kaip?

Algis UZDILA, Punskas Istorijoje esame pratę matyti, kad mūsų valstybės teritorijoje nusistovėję tautos sukurti vietovardžiai yra visaip kraipomi. Tuos vietovardžius svetimose lūpose bandyta įsisavinti drauge su teritorija. Ir taip darėsi ne tiktai Lietuvoje. Lenkų sostinę Warszawa vokiečia iki šiandien yra linkę vadinti Warschau (beje, baltų sukurtas Varšuvos vardas lenkų iki šiandien išlaikytas sveikas, tik rašomas...

Įrašas

Šalčininkų kraštas ir Vasario 16-oji

Akad. prof. habil. dr. Antanas TYLA, Vilnius Mes pažymime ir švenčiame 95-ąsias Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo metines – Vasario 16-ąją. Minėdami šią ypač svarbią Lietuvos valstybei šventę, mes kiekvienas jos kontekste savaip randame ir save. Vasario 16-oji išdalino mums visiems bendrą gyvenimo ir vienybės krypties rodyklę. Trumpam sustokime ir apžvelkime keletą Vasario 16-osios Akto aplinkybių ir...

Įrašas

Knyga „Kova už Šalčininkų kraštą ir lietuvybės išsaugojimą“

Antanas LESYS, Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, Vilnius Knygą „Kova už Šalčininkų kraštą ir lietuvybės išsaugojimą“ išleido VšĮ „Versmės“ leidykla (www.versme.lt), Vilnius, 2012. (153 p. : iliustr. – ISBN 978-9955-589-40-2). Spausdino UAB „Petro ofsetas“ Knygos atsakingasis redaktorius Andrius Biziulevičius Kalbos redaktorius Violeta Baltušytė Maketuotoja Nijolė Juozapaitienė Viršelio dailininkas Rimantas Tumasonis Viršelyje panaudota Klaudijaus Driskiaus nuotrauka Antroji autorių knyga...

Įrašas

Kun. Justinas Saulius

Vytautas ČESNULIS, Vilnius Kunigas Justinas Saulius gimė 1912 m. sausio 8 d. Švenčionių rajone, Mėžionyse (buv. Cirkliškio apyl.), smulkaus ūkininko šeimoje. Tai – Pranciškaus ir Julijos Uzielaitės Saulių sūnus. Pasak 1932 m. spalio 3 d. rašytos autobiografijos (Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius, sutr. MAB, f. 318, b. 26144), eidamas vos trečius metus, vaikelis liko...

Įrašas

Bažnyčios riteris

Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, Vilnius Bažnyčios riteris: knyga skirta 625-osioms Lietuvos Krikšto metinėms, prisimenant kunigą Juozą Zdebskį (Vilnius: Petro ofsetas, 2012. – 240 p.: iliustr., faks. – ISBN 978 – 609 – 420 – 244 – 5) Ši istoriko Antano Lesio knyga yra apie kunigo Juozapo Antano Zdebskio gyvenimą, veiklą, jo nudeginimą ir žūtį, sovietinį ir dabartinį dvasininko...

Įrašas

Prieš 21-erius metus žuvo pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos pareigūnas G. Žagunis

2012 m. gegužės 19 d., šeštadienį, sukako 21-eri metai, kai pasienyje su Baltarusija esančiame Šalčininkų rajono Krakūnų kaime tarnybos metu buvo nužudytas beginklis Dieveniškių patrulių tarnybos baro pamainos viršininkas Gintaras Žagunis – pirmasis po Nepriklausomybės atkūrimo vykdydamas savo pareigas žuvęs pasienietis. Minint 21-ąsias pareigūno žūties metines šeštadienį buvo padėtos gėlės ant G. Žagunio kapo Antakalnio...

Įrašas

Įteikta 8-oji Stanislovo Rapolionio premija

Edita KOMAROVA, Lentvaris 2012 m. gegužės 11 diena Šalčininkų r. Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje buvo išties neeilinė. Šiame lietuviškos kultūros centre įvyko Stanislovo Rapolionio premijos įteikimo šventė. Iškilmes pradėjo gimnazijos direktorė Danuta Zuzo, pasveikinusi atvykusius svečius, mokytojus ir mokinius. O svečių būta tikrai garbingų, prasmingai dirbančių Lietuvai – tai Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) vyriausioji...

Įrašas

Eišiškių S. Rapolionio gimnazijoje – mokytojų Atvelykio šventė

Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius „Velykos – pavasario šventė, bet kuomet švenčiamas Atvelykis Eišiškių S. Rapolionio gimnazijoje, žinokite, jog pavasaris jau iš tiesų atėjo“, – taip juokavo gimnazijos mokytojai, į Atvelykį sukvietę visų Šalčininkų rajono lietuviškų mokyklų mokytojus. „Tokia iš širdies organizuojama šventė suteikia daug džiaugsmo“, – šiltų žodžių pedagogams negailėjo Švietimo ir mokslo ministerijos Regioninių mokyklų...

Įrašas

Lietuviškas žodis skamba Baltarusijos pašonėje

Ten, kur teka Verseka, ten, kur kur gimė Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto žmona Ona, ten, kur kelius išklampojęs vienas lietuviškojo žodžio pradininkų Stanislovas Rapolionis, eidamas Jono Pauliaus II gatve, būtinai pamatysi modernų pastatą, pažymėtą 26-uoju numeriu. Tai lietuviškoji Stanislovo Rapolionio gimnazija. 2006 m. gruodžio 28 d. Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos Sprendimu tokia ji tapo tik...

Įrašas

Pasėta lietuvybė augina vaisius Šalčininkų krašte

Vidmantas ŽILIUS, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktorius Vidmanto Žiliaus pasisakymas, nuskambėjęs 2011 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Iššūkiai valstybės vientisumui prieš dvidešimt metų ir šiandien“, skirtoje pietryčių Lietuvos problemoms aptarti. Praėjo 20 metų, kai buvo sukurta Valstybinė komisija Rytų Lietuvos problemoms nagrinėti, iškilus didelė grėsmei Lietuvos valstybei. Iš šio laiko nuotolio...

Įrašas

Kaip gyvensime dar po dvidešimties?

Jonas UŽURKA Šiandien, vis aršiau įsiplieskiant diskusijoms apie lenkų tautines mažumas, vis aktyviau ir akiplėšiškiau veikiant Vilniaus, Šalčininkų rajonuose įvairioms vadinamosioms lenkų ar kitokioms partinėms akcijoms, aš netyčia prisiminiau 1990-1991 metus, padėtį šame krašte, atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę. Tuo metu aš dirbau naujai įkurtame LR Krašto apsaugos departamente (KAD), buvau Vilniaus apskrities KAD štabo viršininkas, todėl...

Įrašas

Lenkijos politikų 1 000 zlotų pakiša

Gediminas VAGNORIUS Pasibaigus Lenkijoje parlamento rinkimų kampanijai, kur, deja, nevengta ir nacionalistinės kortos, tinkamas metas atsigręžti į lietuvių padėtį Lietuvos lenkiškosiose savivaldybėse. Skirtingai nuo Lenkijos lietuvių, pietryčių Lietuvoje yra ujami ne lenkai, o lietuviai, nors ir gyvena savo Tėvynėje. Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose jie patiria vienpartiniu tautiniu pagrindu įsitvirtinusių vietos politikų kurstomą persekiojimą vien dėl...

Įrašas

Semeliškės Lietuvos ir kitų kraštų žemėlapiuose

Vytautas ŽEIMANTAS, Vilnius Kryžiuočių žvalgų žemėlapiuose Semeliškės pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose minimos 1377 m., kai jas nusiaubė kryžiuočiai. Gyvenvietė sena, spėjama, kad ji buvo įkurta apie 1276–1283 m., kai didysis kunigaikštis Traidenis čia leido apsigyventi nuo kryžiuočių pabėgusiems prūsams ir vakariniams lietuviams. Semeliškės buvo tarp Kryžiuočių ordino ir stambiausių Lietuvos miestų – Trakų ir Vilniaus....

Įrašas

Rezoliucija dėl Rytų Lietuvos kultūros ir švietimo

Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimo REZOLIUCIJA Vilnius, 2011 m. birželio 4 d. Dėl Rytų Lietuvos kultūros ir švietimo Lietuvos Sąjūdis, padėjęs atkurti Lietuvos Respubliką ir Valstybinės lietuvių kalbos įstatymą, palaiko Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumą ir nedalomumą, Konstitucijos ir įstatymų įgyvendinimą, Valstybinės kalbos, Švietimo ir kitų įstatymų laikymąsi, autentiškų Lietuvos vietovardžių išsaugojimą ir jų rašymą bendrine valstybine kalba,...

Įrašas

Suvokti, kas esame, reikia laiko

Raimonda RAMELIENĖ Dvi kadencijas Seime dirbęs Ryšardas Maceikianecas įsitikinęs, kad Lietuvos lenkų protus užvaldžiusi viena politinė grupuotė. Balta varna, kurios kalbos ir poelgiai nervina tiek savus, tiek svetimus. Tokia etiketė puikiai limpa R. Maceikianecui, labdaros ir paramos fondo „Vilniaus klodai“ vadovui bei ką tik įsteigtos draugijos „Pogon“ („Vytis“) nariui. Buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, vienas...

Įrašas

Ar dėl baimės prieš Lenkiją nesilaikome pariteto ir skriaudžiame Šalčininkų lietuviškas mokyklas?

„Vilnijos“ draugija konstatuoja, kad „veidrodinio principas“ skirstant mokinio krepšelio lėšas šiuo metu yra toks, kad abiejose veidrodžio pusėse (Šalčininkuose ir Punske) faktiškai daugiau gauna lenkiškos mokyklos moksleivis. Punsko bendruomenės tarybos nario Klemenso Jurkūno rašte „Vspolnota Polska“ pirmininkui (išversta Lietuvos Seime) yra rašoma, kad Punsko valsčiuje vieno moksleivio mokymosi išlaidos mokyklose lietuvių dėstomąja kalba tokios: pagrindinėje...

Įrašas

Valstybės šventė – su kartėlio prieskoniu

Vladas KASPERAVIČIUS, Šalčininkai Švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, 2011 m. Vasario 16-ąją, Šalčininkų visuomenė pirmą kartą ryškiai pajuto tradicijų laužymo ir priešpriešos demonstravimą. Šįmet tradicinė, jau keliolika metų rengiama sukarintos rikiuotės eisena per Šalčininkus, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šventei, vyko kiek kitaip. Stiprus ir netikėtas vasario šaltukas, o gal ir priešrinkiminiai reikalai pakoregavo tradicinį Vasario...