Kazimieras Garšva Habil. dr. Kazimieras Garšva, www.voruta.lt Archeologų duomenimis baltų kultūrinės grupės susidarė 2500-2000 m. prieš Kr., kai dėl kultūros, substrato, gamtos sąlygų išsiskyrė trys svarbiausi jų plotai: 1) Rytų Pabaltijo, 2) Dniepro aukštupio ir 3) Okos-Volgos aukštupio. Rytų baltų kalbomis laikomos gyvosios lietuvių, latvių kalbos ir mirusios žiemgalių, sėlių, Dniepro-Okos plotų kalbos. Tyrimo...
Dr. Aliaksandras Adamkavičius. Asmeninė nuotr. Dr. Aleksandras Adamkavičius, Vilnius, istorijos žurnalas „Voruta”, Nr.1 (887), 2025 Seniausieji baltų ir slavų kalbų santykiai – viena svarbiausių ir sudėtingiausių indoeuropeistikos problemų. Dėl duomenų stokos, skirtingos metodologijos, medžiagos, patirties baltų ir slavų rytinės ribos tyrinėtojų pravedamos nevienodai. Duomenys iš onomastikos gali padėti išspręsti šią problemą. Remiantis šiais duomenimis, galima...
Nuotrauka iš wikimapia.org Habil dr. Kazimieras Garšva, Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos bendraautoris, www.voruta.lt Lietuvos Respublikoje ir jos paribiuose daugelis gyvenamųjų vietų vardų (oikonimų) yra tradiciniai lietuviški vietovardžiai (plg. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai.Vilnius, VLKK, 2002). Tokie yra ir Vilniaus rajono Ažulaukės, Bieliškių kaimų pavadinimai. Šių kaimų autentiškus (tradicinius) pavadinimus 1939 metų pabaigoje ir 1940 metais nustatė Lietuvos...
Habil. dr. Kazimieras Garšva, www.voruta.lt Šiuo straipsniu baigiamas autoriaus mokslinių straipsnių ciklas apie Lietuvos Respublikos rytinės dalies gyvenamųjų vietų vardų (oikonimų) kilmę, darybą, reikšmę (žr. Voruta 2020 Nr. 3, 2021 Nr. 4, 2022 Nr. 4, 2023 Nr. 1). Išnagrinėtos tradicinių lietuviškų gyvenamųjų vietų vardų ypatybės rodo, kad lietuvių kalbos ypatybės gausėja einant nuo Šalčininkų, Vilniaus...
Kazimieras Garšva. Vlado Braziūno nuotr. Habil dr. Kazimieras Garšva, www.voruta.lt Minint 700 metų Vilniaus rašytinę sukaktį bus vėl skelbiama, kad spaudos draudimo laikais per nepakankamai objektyvų gyventojų surašymą Vilniuje rasta tik apie 2 procentus lietuvių. Bet XVI-XIX a. atsiradę Vilniaus apylinkių kaimų lietuviški pavadinimai (oikonimai) rodo, kad tada čia buvo lietuviškai kalbančių asmenų dauguma. Šis...
Kazimieras Garšva ©Vladas Braziūnas nuotr. Habil. dr. Kazimieras Garšva, Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos bendraautoris, Vilnius, www.voruta.lt Trakų miesto vardas kilęs iš lietuviško žodžio trãkas „iškirsta ar išdegusi miško vieta ir pan.“ Gyvenamųjų vietų, kirčiuojamų Trãkai arba Traka, Lietuvoje yra apie 30, dar bent 6 oikonimai su šaknimi trak- yra lietuvių etninėse žemėse dabartinėje Gudijoje. Net ten vardas...