Česlovas Iškauskas. J. Vaiškūno nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Sausio pabaigoje Pilietinės visuomenės institutas pristatė „Lietuvos visuomenės pilietinės galios indekso 2022 m. tyrimą“ (http://www.civitas.lt/time-line/pilietines-galios-indeksas-2022-m/). Remdamiesi bendrovės „Vilmorus“ spalio 11 – 16 d. atlikta apklausa, mokslininkai padarė nerimą keliančią išvadą: žmonės, matydami realią dėl Rusijos karo Ukrainoje kilusią karinę grėsmę, situaciją ima vertinti realistiškiau, nes...
Molotovo-Ribentropo paktas
Ursula von der Leyen. Šiemet V. Putinas sugrąžino į Europą karo baisumus
Ursula von der Leyen© Shutterstock Europos Komisijos Pirmininkės Ursulos von der Leyen pareiškimas minint Europos visų totalitarinių ir autoritarinių režimų aukų atminimo dieną Minint Europos visų totalitarinių ir autoritarinių režimų aukų atminimo dieną, Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė pareiškimą: „Rugpjūčio 23 d. pagerbiame totalitarinių ir autoritarinių režimų aukų atminimą Europoje ir už jos...
Apie nufilmuotą Ribentropo pirmąjį vizitą Maskvoje ir istorijos politikos aktualijas
Vokietijos delegacijos atvykimo į Maskvą ir sutikimo aerouoste 1939 m. rugpjūčio 23 d. filmuota medžiaga. Kino kronikos originalas saugomas Rusijos valstybiniame kino ir foto dokumentų archyve (РГАКФД. Арх. № 16332). Prieiga per internetą prie skaitmeninės kopijos: 1. YouTube kanale. 2. B. N. Jelcino vardo prezidentinės bibliotekos skaitmeniniuose ištekliuose: Прибытие в Москву министра иностранных дел Германии И. фон...
Vytautas Landsbergis. „Molotovo-Ribbentropo paktas 1939-1989-2020“
Molotovo-Ribentropo paktas. Vikipedijos nuotr. Vytautas Landsbergis, www.voruta.lt Kalba konferencijoje-diskusijoje „Molotovo-Ribbentropo paktas 1939-1989-2020“ Vilnius, 2020-12-15 Gerbiami klausytojai ir žiūrovai, Paktą sudaro dvi sutartys ir šūsnis papildomųjų slaptųjų protokolų. Impulsą 1939 m. Maskvos paktui davė J. Stalinas savo kalboje VKP(b) konferencijoje, kai pasakė, kad dabartinėje situacijoje santykiai su Vokietija (ligtoliniai įtempti konkurenciniai) gali būti...
A. Anušauskas. Maskva-Berlynas. 1939-ųjų slaptieji susitarimai prieš Lietuvą
Arvydas ANUŠAUSKAS, www.voruta.lt Prieš 75 metus, 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašyto Molotovo-Ribentropo pakto slaptasis protokolas nubrėžė Vidurio ir Rytų Europos valstybių padalijimo liniją. Tai ir sukūrė Antrojo pasaulinio karo prielaidas, ir nulėmė Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Suomijos valstybių likimus bei pasirinkimus. 1979 m. rugpjūčio 23 d. keturiasdešimt penki pabaltijiečiai pasirašė atsišaukimą, kuriuo...
Lietuvos okupacija ir aneksija 1940 metais
RAUDONOSIOS ARMIJOS DALINIAI PERŽENGIA LIETUVOS RESPUBLIKOS SIENĄ. 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-45730. www.voruta.lt 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą ir įjungė ją į savo sudėtį. Prasidėjo sovietinės okupacijos laikotarpis, per kurį Lietuvos žmonės įvairiais būdais priešinosi režimui ir kovojo dėl šalies laisvės. Po beveik 50 sovietinės okupacijos...
Dr. Martynas Purvinas. Apie nutylėtus istorijos puslapius
Dr. Martynas Purvinas. ve.lt nuotr. Dr. Martynas PURVINAS, Kaunas, www.voruta.lt Rusijoje rengiamasi (dėl koronaviruso pandemijos karinis paradas yra atšauktas – red. pastaba) pompastiškai paminėti Antrojo pasaulinio karo (ten vadinamo Didžiuoju tėvynės karu) pabaigą Europoje, šlovinant nenugalimąją Raudonąją armiją, išmintingąjį sovietinį režimą ir jo vadą J. Staliną. Vėl bus nutylimi ar ginčyjami dabartiniams vadams nepatogūs momentai...
Europos istorijos iškraipymas. Smerkiamas V. Putino bandymas pateisinti Molotovo-Ribentropo paktą
SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutarties (vadinamojo Ribentropo–Molotovo pakto) pasirašymas. Pirmas iš kairės J. Ribentropas, dešinėje J. Stalinas ir V. Molotovas. Kremlius, 1939 m. rugpjūčio 23 d., leidyklos „Briedis“ nuotr. www.voruta.lt Trečiadienį Europos Parlamente (EP) surengta diskusija apie Europos istorijos iškraipymą ir Antrojo pasaulinio karo atminimą. Joje kalbėjusieji pasmerkė V. Putino išsakytus tikrovės neatitinkančius teiginius. Prieš...
Živilė Gurauskienė. Prie Buckingham fontano Čikagoje skambėjo Baltijos kelio himnas
Grant parke rankomis susikibo per 1000 į renginį atvykusių dalyvių. Živilės Gurauskienės nuotr. Živilė GURAUSKIENĖ, Čikaga, JAV, www.voruta.lt Rugpjūčio 25 dieną Čikagoje, Grant parke, prie legendinio Buckingham fontano, rankomis susikibo per 1000 į renginį atvykusių lietuvių, latvių ir estų prisiminti prieš 80 metų, 1939 m. rugpjūčio 23 dieną, Vokietijos ir Sovietų Sąjungos atstovams, vykdant Hitlerio ir...
Islandija sveikina Lietuvą Baltijos kelio 30-mečio proga
www.voruta.lt Islandijos Respublikos Prezidentas Guðnis Th. Jóhannessonas pasveikino Lietuvą Baltijos kelio 30-mečio proga. Islandijos vadovas oficialiame laiške akcentavo draugišką bendradarbiavimą su Lietuva ir priminė apie prieš 80 metų pasirašytą Molotovo–Ribentropo paktą, kuriuo iš suverenių valstybių buvo atimta jų nepriklausomybė ir laisvė, panaudota ekstremali jėga prieš teisę tarptautiniuose santykiuose. „Prisimenant šį tragišką mūsų bendros istorijos epizodą,...
Okupacinės kariuomenės išvedimas – išmokta pamoka?
Jurga DIRKSTYTĖ, Vilnius Ką tik sukako 20 metų, kai Lietuva galutinai įtvirtino savo nepriklausomybę – 1993 m. rugpjūčio 31 d. paskutiniai okupacinės Sovietų Sąjungos kariuomenės daliniai paliko Lietuvos valstybę. Šia proga penktadienį, 2013 m. rugpjūčio 30 d., Seime įvyko forumas-minėjimas „1992 metai: Lietuvos ir Rusijos susitarimai dėl kariuomenės išvedimo“. Forumas pradėtas dienraščio „Lietuvos žinios“ fotografo...
Rygoje įmontuota atminimo plytelė su simbolinio Baltijos kelio dalyvio pėdsakais
Penktadienį, 2013 m. rugpjūčio 30 d., centrinėje Rygos aikštėje priešais Laisvės paminklą (28 Kalku iela) įmontuota atminimo plytelė su simbolinio Baltijos kelio dalyvio pėdsakais. Tokia pat plytelė šių metų gegužės 24-ąją buvo įmontuota Vilniaus Katedros aikštėje, o rugpjūčio 20 d. – Talino mieste, po plytelėmis užkastos atminimo kapsulės su tekstu ateinančioms kartoms. Ceremonijoje dalyvavo ir...
Reikia prisiminti ne tik atgautą Vilnių, bet ir prarastus Suvalkus
Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS Lenkijos tarpukario politika Lietuvos atžvilgiu palengvino Berlynui ir Maskvai Europos pasidalijimo užduotį. Lygiai prieš 20 metų iki sovietams su hitlerininkais sudarant Molotovo-Ribbentropo paktą, sunaikinusį Baltijos šalių ir Lenkijos valstybingumą, Lenkija, pasinaudojusi tuo, kad Lietuva kovėsi su rusų bolševikais, atsiplėšė istorinį baltišką Suvalkų kraštą. Rugpjūčio 23 d. Lietuvoje minima Juodojo kaspino diena, primenanti šaliai ...
Ar pasikartos Molotovo-Ribentropo paktas?
Bronius NAINYS Molotov-Ribbentrop pakto vardu žinomas, 1939 m. rugpjūčio 23 d. jų pasirašytas ir šiandien Juodojo kaspino dieną minimas dokumentas iš tikrųjų yra Stalino Sovietų Sąjungos – Hitlerio nacių Vokietijos sutartis dėl Baltijos jūros rytinio pakraščio pasidalinimo. Taigi, nors ir neužrašytas, bet savaime suprastas šio pakraščio okupavimas ir nepriklausomų valstybių – Estijos, Latvijos, Lietuvos –...
Eitynės „Daugiau niekada!“ Kaune
2012 m. rugpjūčio 23-čiąją – Juodojo kaspino dieną – ketvirtadienį 19.00 val. eitynės „Daugiau niekada!“ vyks Kaune, nuo Soboro (Nepriklausomybės a. 14). Kauno Tautininkai kviečia Tautą susitelkti ir prisiminti Baltijos kelią! Eitynių tikslas – paminėti gėdingą Molotovo-Ribentropo paktą ir ištarti: „Daugiau niekada!“ Daugiau niekada Lietuva nebus dalinama bei parduodama, tai ištarsim aiškiai bei garsiai, kad šiuos...
Šv. Mikalojaus bažnyčioje bus aukojamos Mišios už Lietuvą
1987 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje, prie poeto Adomo Mickevičiaus paminklo, vyko pirmasis Lietuvos Laisvės Lygos organizuotas mitingas, pasmerkęs nusikalstamą Molotovo-Ribentropo paktą. Būtent čia viešai susirinkę drąsūs laisvos valios žmonės pareiškė ryžtingą siekį išsivaduoti iš sovietinės okupacijos. Po 25-erių metų – vėl susirinkime viltingos pradžios paminėjimui… Tai mūsų kovos už savo nepriklausomą Valstybę pradžia. Maloniai...
Raudonasis žaibo karas
Artėja rugpjūčio 23-čioji – Juodojo kaspino – diena. Tą dieną, 1939 m., Joachimas von Ribentropas ir Viačeslavas Molotovas pasirašė nelemtąją nepuolimo sutartį ir papildomus slaptuosius protokolus, kuriais remdamosi nacistinė Vokietija ir SSRS įtakos zonomis pasidalijo Rytų Europą. Ši agresorių sutartis įskėlė didžiausio bei baisiausio žmonijos istorijoje Antrojo pasaulinio karo žiežirbą. Per karą žuvo dešimtys milijonų žmonių,...
Romas Kalanta – vienybės ar priešiškumo ženklas?
Monika KARENIAUSKAITĖ, Lietuvos gyventojų genocido ir tyrimo centro darbuotoja, Vilnius 2012-ieji – metai, gausūs sukakčių, žyminčių ne vieną Vėlyvuoju Sovietmečiu Lietuvos SSR vykusios neginkluotosios antisovietinės rezistencijos, arba, pilietinio pasipriešinimo aspektą. Kovą minėjome lietuviškosios periodinės saviraidos pradžios – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ keturiasdešimtmetį, gegužę – Romo Kalantos susideginimą Kaune ir „Kalantines“, rugpjūtį laukia pirmojo viešo mitingo...
Reakcija į žalos atlyginimo klausimą: Lietuva turėtų grąžinti Vilniaus kraštą
Šarūnas ČERNIAUSKAS Lietuva 1939 m. kartu su Hitlerio ir Stalino režimais dalyvavo Lenkijos valstybės padalijime ir jeigu nori okupacijos žalos atlyginimo iš Rusijos – turėtų grąžinti lenkams Vilnių, tvirtina rusų laikraštis „Moskovskije novosti“. Parlamentaras, istorikas Arvydas Anušauskas teigia, kad tai absurdiškas, bet ne netikėtas išpuolis. Savo pareiškimais apie agresiją prieš Lenkiją ir Vilniaus krašto grąžinimą...
Č. Iškauskas. Slaptieji protokolai: o gal jų esama ir šiandien?
Česlovas IŠKAUSKAS Pagrindiniai valstybės ar tautos istorijos posūkiai primenami ne tam, kad godotume godas dėl praeities, griežtume dantimis ant buvusių ir menamų priešų, o kad patys mokytumės iš tos istorijos nedaryti lemtingų klaidų ir neleisti savo likimu manipuliuoti kitiems. Kitaip sakant – mokytis išlikti. Sienų neliečiamumas ir teritorijų nedalomumas nuo žilos senovės buvo neįgyvendinama kiekvienos...
T. Baranauskas. Istorinė tiesa – ne visiems lygiai maloni
Tomas BARANAUSKAS, Vilnius Rugpjūčio 23-oji – Juodojo kaspino diena – nėra paprasta atminties diena. Iki šiol dar daug kam ji skausminga. Jau vien dėl to, kad prastai dera su supaprastinta Antrojo pasaulinio karo istorijos versija. Ypač sunkiai ji suderinama su šiuolaikinės Rusijos tapatybei svarbiu Didžiojo Tėvynės karo mitu. Tai mito apie Gėrio kovą su Blogiu...
Ar įmanoma interpretuoti karą, pamiršus prieškarį?
Astrida PETRAITYTĖ, Vilnius Šiais metais pažymime skaudžius 70-mečius: tremties, karo pradžios, sukilimo, mėginusio, prasiveržus tarp okupacinių Scilės ir Charibdės, tautą išvesti į Lietuvos valstybę, holokausto… Dar taip neseniai Istorijos mokęsi iš sovietinių vadovėlių, savąją perduodami nelyg tautosaką iš lūpų į lūpas, šiandien, suprantama, galime jaustis kiek sutrikę: kur tikroji tiesa, kur – mums primestos ar...