Gardinas

Apie Gardino seniūno Antano Tyzenhauzo nesutarimus su Elžbieta Poniatovska-Branicka, antityzenhauzinę koaliciją ir žlugusius planus
Įrašas

Apie Gardino seniūno Antano Tyzenhauzo nesutarimus su Elžbieta Poniatovska-Branicka, antityzenhauzinę koaliciją ir žlugusius planus

Elžbieta Poniatovska Branicka. httpsamp.lt.freejournal nuotr. Dr. Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, www.voruta.lt Su Gardino seniūno, karališkųjų ekonomijų administratoriaus, karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio (1732–1798) bičiulio Antano Tyzenhauzo (1733–1785) vardu yra susiję daug XVIII a. antros pusės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įvykių ir įvairių istorijų. Tapęs Gardino seniūnu, A. Tyzenhauzas ėmėsi naujų, neretai skeptiškai vertintų veiklų. Jis rėmėsi novatoriška populiaraus škotų...

Įrašas

Jurga Žąsinaitė-Gedminienė. Antano Tyzenhauzo įrašai Gardine ‒ Šventojo Huberto mieste

  Šv. Boriso ir Glebo (Koložos) cerkvė (Gardine, 2016). J. Žąsinaitės-Gedminienės nuotr. Jurga ŽĄSINAITĖ – GEDMINIENĖ, www.voruta.lt Tiriant Gardino ‒ svarbaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centro kultūrinį gyvenimą XVIII a. antroje pusėje[1], ne kartą teko šiame mieste lankytis ir girdėti, kaip vietos šviesuoliai, patriotiškai nusiteikę garbingos praeities tyrinėtojai dabar jau Baltarusijai priklausantį miestą vadina Šventojo Huberto...

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai Druckiai-Liubeckiai Gardine ir „didysis XX a. pradžios detektyvas“
Įrašas

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai Druckiai-Liubeckiai Gardine ir „didysis XX a. pradžios detektyvas“

Pranciškus Ksaveras Druckis-Liubeckis (http://belsmi.by/archive/article/20838) Dr. Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, www.voruta.lt Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai Druckiai-Liubeckiai[1] apytikriai XIX a. viduryje šiaurės rytinėje Gardino miesto dalyje, Stanislovavo priemiestyje įsigijo XVIII a. 7-8 dešimtmečiais statytą karališkąją Stanislovo Augusto Poniatovskio (1732–1798) užmiesčio rezidenciją. Dvaro sodyba dar buvo vadinama Stanislovavo vardu. Rezidenciją karaliui pagal garsaus architekto Giuseppe de Sacco iš Veronos projektą...

Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė. Iš nuožmiausių epidemijų istorijos: 1709–1710 m. maro protrūkis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mieste Gardine
Įrašas

Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė. Iš nuožmiausių epidemijų istorijos: 1709–1710 m. maro protrūkis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mieste Gardine

Maro mergelės atvaizdas. Asmeninis autorės archyvas Dr. Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, www.voruta.lt Apie didžiuoju maru[1] (lot. pestis) vadinamą 1708–1711 m. ligos protrūkį, išnaikinusį kone trečdalį visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų[2], yra išlikę nemažai pasakojimų, atsiminimų, įvairių vertinimų. Nurodomos konkrečios priežastys, sukėlusios epidemiją: nuo 1700 m. Abiejų Tautų Respubliką niokojęs Šiaurės karas, 1706–1708 m. kaimyninėje Prūsijoje užderėjęs itin...

Vladas Turčinavičius. Žvelgiant į Lietuvos istoriją per kaimynų agresyvų imperinį elgesį
Įrašas

Vladas Turčinavičius. Žvelgiant į Lietuvos istoriją per kaimynų agresyvų imperinį elgesį

Abiejų Tautų Respublika (ATR) Vladas TURČINAVIČIUS, www.voruta.lt Lietuvos likimas XVIII – XIX a. buvo sprendžiamas imperinio mąstymo ir elgesio kaimynių: Rusijos, Prūsijos ir Austrijos.  Europos Sąjunga sukurta sutarties pagrindu, kaip ir 1569 m. Liublino sutartyje buvo sukurta dviejų valstybių Lenkijos ir Lietuvos sąjunga. Kaip ES, taip ir ATR buvo bendras Seimas, atskiri administracinio valdymo organai,...

Jurga Žąsinaitė: „Man Gardinas pirmiausiai yra Antano Tyzenhauzo Gardinas“
Įrašas

Jurga Žąsinaitė: „Man Gardinas pirmiausiai yra Antano Tyzenhauzo Gardinas“

Jurga Žąsinaitė. A.Virvičienės nuotr. Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt Istorijos žurnalas „Voruta“ pristato Jurgą Žąsinaitę – rašytoją, humanitarinių mokslų daktarę, senosios lietuvių literatūros tyrinėtoją ir trečiąjį jos romaną – Memento Grodno. Dingusi Lietuvos Gardino istorija. J. Žąsinaitė skaitytojus su naująja  knyga pirmiausiai supažindino tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje. Be šio, naujausio romano, rašytoja yra išleidusi dvi knygas...

Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė. Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę menantis Naujasis pasaulis – Skansenas Gardine
Įrašas

Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė. Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę menantis Naujasis pasaulis – Skansenas Gardine

Gardino Naujasis pasaulis. Autorės nuotr. Jurgita ŽĄSINAITĖ-GEDMINIENĖ, www.voruta.lt Kasmet savo šimtametį veidą keičiančiame Gardine įsikūręs dar seniūno Antano Tyzenhauzo (1733-1785) laikais pradėtas statyti Naujasis pasaulis. Tai – vienas unikaliausių miesto rajonų, esantis vos per kelius žingsnius nuo centro (tarp M. Gorkio ir E. Ožeškovos gatvių), jame glaudžiasi XVIII, XIX, XX a. statiniai, pastabiai akiai regimi čia...

Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė. Gardine planuojama įkurti Krokuvos požemiams prilygstantį muziejų
Įrašas

Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė. Gardine planuojama įkurti Krokuvos požemiams prilygstantį muziejų

Garsusis Krokuvos muziejus po Turgaus aikšte Jurgita ŽĄSINAITĖ-GEDMINIENĖ, www.voruta.lt Krokuvos centre po Turgaus aikšte įrengtas požeminis muziejus yra viena lankomiausių Lenkijos istorinės sostinės vietų. 2005 m. archeologinių kasinėjimų metu buvo rasti požeminiai tuneliai, kuriuose 2010 m. buvo atidarytas 4000 kv. m. užimantis, vienu metu iki 300 lankytojų talpinantis muziejus. Jame eksponuojami viduramžių gyvenviečių pastatų fragmentai,...

Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė. Kelionė į šiandieninį Gardiną ‒ rekonstruojamos atminties, meilės ir vaiduoklių miestą
Įrašas

Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė. Kelionė į šiandieninį Gardiną ‒ rekonstruojamos atminties, meilės ir vaiduoklių miestą

Meilės laiptai Gardine. Autorės nuotraukos Jurgita ŽĄSINAITĖ-GEDMINIENĖ, Gardinas, Baltarusija, www.voruta.lt Vytauto Didžiojo, Stepono Batoro, seimų miestu vadinamas Gardinas pastaruoju metu sulaukia vis daugiau keliautojų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų istoriją mylinčių ir norinčių ją nuodugniau pažinti Europos kraštų. Paskata aplankyti Baltarusijai priklausantį miestą-muziejų, matyt, nėra sietina vien tik su beviziu įvažiavimu ‒...

Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė. XVIII a. antros pusės Gardinas svetimšalių atsiminimuose
Įrašas

Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė. XVIII a. antros pusės Gardinas svetimšalių atsiminimuose

Vyrų gimnazija Gardine XIX a. Gardino istorijos ir archeologijos muziejus Dr. Jurga ŽĄSINAITĖ-GEDMINIENĖ, www.voruta.lt Stanislovo Augusto Poniatovskio (1732-1798) laikais Gardinas, vadintas karališkuoju, Jo Didenybės miestu, tituluotas antrąja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostine, tuo metu po kraštą keliavusių svečių šalių memuaristų buvo lyginamas su klestinčiais Vakarų Europos centrais. Aprašytas precedento neturįs, 15 metų (1765‒1780) šlovės laikotarpis, sietinas...

Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atstovų 1793 m. Gardino Seime patriotiniai liudijimai
Įrašas

Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atstovų 1793 m. Gardino Seime patriotiniai liudijimai

Tomasz Makowski. 1600 m. graviūra su Gardino panorama. Senoji pilis yra į kairę nuo tilto per Nemuną. www.miestai.net nuotr. Jurgita ŽĄSINAITĖ – GEDMINIENĖ, www.voruta.lt 1793 m. birželio 17 d. Gardine[1] posėdžiauti pradėję paskutiniojo Abiejų Tautų Respublikos Seimo nariai įvairių tyrinėtojų dažnai vertinami neigiamai, nurodant, kad tai buvę ne itin žinomi to meto veikėjai, tesiekę asmeninės...

Įrašas

Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė. Sentikių raštų leidyba ir platinimas XVIII a. antros pusės Gardine

Книга о вере, Гродно: в типографии Гроденской, 1785 (НББ, ОФХ-12РК28714К). Jurgita ŽĄSINAITĖ-GEDMINIENĖ, www.voruta.lt XVIII a. antroje pusėje išskirtinę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės seimų miesto Gardino gyventojų dalį sudarė iš Rusijos dėl religinių persekiojimų ir socialinės priespaudos pabėgę sentikiai. Jų emigracija į LDK žemes prasidėjo dar XVII a. paskutiniais dešimtmečiais, po to, kai patriarchas Nikonas (1605-1685) ir...

Įrašas

Jurga Žąsinaitė-Gedminienė. Įvairiatautė miestietija XVIII a. antros pusės Gardine: žydų bendruomenė

Gardinas. Jurga ŽĄSINAITĖ-GEDMINIENĖ, Gardinas, Baltarusija, www.voruta.lt Lietuvos kultūros istorijos tyrimuose ženklią vietą užima Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų gyvenimo ekonominės ir socialinės raidos svarstymai. Žinia, didžiausias dėmesys skiriamas Vilniui ir Kaunui. Šie du miestai, lietuviškoje istoriografinėje tradicijoje funkcionuojantys kaip tam tikri epicentrai, į istorinius-geografinius paribius nustūmė kitas, ne mažiau LDK istorijai svarbias vietoves. Taip yra nutikę...

Įrašas

Mokslininkė: XVIII a. antrosios pusės Gardiną galima vadinti antrąja LDK kultūros sostine

Indrė Urbaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Amžininkai Gardiną lygino su klestinčiais Vakarų Europos centrais, tokiais kaip Paryžius, Londonas, sako apie XVIII a. antrosios pusės Gardiną disertaciją parašiusi dr. Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė. „Nelabai žinomame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės užkampyje buvo skaitomi Denis Diderot, Voltaire`as. A. Tyzenhauzas susirašinėjo su Rousseau ir diskutavo apie tinkamą respublikos valdymą. Įsteigta...

Įrašas

Knyga apie garsią istoriko Teodoro Narbuto šeimą

Vytautas ŽEIMANTAS, Baltarusijos rašytojų sąjungos narys, Vilnius 2012 metais vykusiame Baltarusijos rašytojų sąjungos suvažiavime susipažinau su rašytoju ir poetu Uladzimiru Ruliu (Уладзiмiр Руль). Rašytojas gyvena ir kuria Gardino srityje, Varanavo rajone, dabar esančiame visai šalia Lietuvos. Čia ir dabar gyvena lietuvių, yra lietuviška mokykla Pelesoje. U. Rulis padovanojo neseniai Gardine baltarusių kalba išleistą savo knygą...