2022 m. spalio 18 d. 17.00 val. Vytauto Didžiojo karo muziejuje (Donelaičio g. 64, Kaunas) bus pristatyta jūrų skauto, Klaipėdos universiteto profesoriaus bei vieno iš Lietuvos karo istorijos draugijos kūrėjų Valdo Rakučio knyga „Prieš panyrant į sutemas: Lietuva XVIII amžiuje: kai ir Lenkija, ir Varšuva buvo mūsų“ (leidykla Alma Littera). Susitikimo metu autorius pasidalins savo...
Kęstutis Masiulis, Seimo narys Paskutinį kartą Abiejų Tautų Respublika (Lenkija ir Lietuva) su Švedijos Karalyste (Švedija, kuri tuo metu valdė ir Suomiją) karinėje sąjungoje buvo Šiaurės karo metu 1706 m. Bendras priešas tada buvo Rusija ir jos valdovas Petras I, neseniai cituotas Vladimiro Putino. Praėjus daugiau nei 300 metų, vėl visos tų laikų sąjungininkės sudarys...
www.voruta.lt Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį, minint Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos 231-ąsias metines, lankėsi Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme. „Gegužės 3-iosios Konstitucija – pirmoji rašytinė Konstitucija Europoje – yra ne tik Lietuvos ir Lenkijos valstybių konstitucinės tradicijos kertinis akmuo, bet ir visam laisvajam pasauliui svarbus istorinis dokumentas. Šios Konstitucijos kūrėjai suformulavo pagrindinius, europinės...
Dr. Darius Vilimas, Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas, e-ausra.pl Prasidėjęs Rusijos karas su Ukraina sukėlė karštas mūsų politikų ir žurnalistų diskusijas. Didžiausi Rusijos oponentai prapliupo pranašiškomis tiradomis, maždaug – „o ką mes sakėme“, kiti bando rasti skirtumų tarp Rusijos vadovybės ir rusų tautos, treti kaltina ir tautą, ir jos valdžią. Bet ką mes pamatytume, jei...
Prof. dr. Dobilas Kirvelis, www.traku-zeme.lt Kas aš – rusas ar ukrainietis – šiandien žiauraus karo sąlygomis šią dilemą sprendžia daugybė Ukrainos piliečių. Kažkada anksčiau, istoriniais Abiejų Tautų Respublikos laikais ir dar vėliau, ukrainietis sprendė klausimą: kas jis – lenkas, rusas, ukrainietis ar net lietuvis? Pvz., žymiausio Osmanų imperijos sultono Suleimano Didžiojo (1494–1566 m.) numylėtinė, išskirtinė...
Lietuvos sienų sankirtų komisija prie „Prostken“ sienos ženklo. Autoriaus nuotr. Zenonas Kumetaitis, www.alkas.lt LDK valstybės siena Vakaruose Ji buvo nustatyta dar 1422 metų rugsėjo 27 dieną tarp Lietuvos, Lenkijos ir Kryžiuočių ordino Melno sutartimi. Įteisinta sienos padėtis beveik nepasikeitė ir pagrįstai laikoma viena iš seniausių ir stabiliausių sienų Europoje, keitėsi tik valstybių, esančių abipus sienos,...
www.voruta.lt Lapkričio 19 d. 17 val. kviečiame į Dr. Algimanto Bučio knygos „Lietuvos masonai ir 1791 m. gegužės 3- iosios konstitucijos įstatyminė pataisa“ pristatymą. Apie knygą diskutuos autorius Algimantas Bučys, Tomas Venclova, Arvydas Pacevičius. Moderatorius Arūnas Brazauskas. Dr. Algimanto Bučio studijoje analizuojama dviejų garsiausių XVIII a. pabaigos valstybinių dokumentų genezė ir jų tarpusavio įstatyminis santykis. Autorius...
Marijos Felicijos Pilar fon Pilchau iš Bielawskių antkapis Bernardinų kapinėse Dr. Irma Randakevičienė, Vilnius, www.voruta.lt Visai šalia Vilniaus Lavoriškių parapijoje stovėjo Mickūnų dvaras, XVII-XVIII a. priklausęs Vilniaus vyskupijos kapitulai. 1802 m. liepos 22 d. šiame dvare gimė buvusio Abiejų Tautų Respublikos karaliaus šambeliono Apolinaro Moravskio ir Marijonos Semaškaitės sūnus, gydytojas, rašytojas, filantropas Stanislovas Moravskis, vėliau...
J. Mateikos paveikslas „Liublino unija“ Prof. Aleksandras Vitkus, www.voruta.lt J. Mateikos paveiksle „Liublino unija“ vaizduojama lemtingas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės apsijungimas. Dvi savarankiškos gyvavusios valstybės, tik turinčios vieną tą patį valdovą, sutarė, kad Lietuvos valstybines institucijos taptų panašios į esamas Lenkijoje. Kad tam būtų palankus lietuvių didikai, Lietuvių ponų ir bajorų 47 šeimoms...
Suvalkų sutartis. istorineprezidentura.lt nuotr. Dr. hum. m. Bronius Makauskas, e-ausra.pl Šiemet sukanka 100 metų, kai buvo pasirašyta Suvalkų sutartis tarp Lietuvos ir Lenkijos, sulaukusi ir tebesulaukianti prieštaringų atgarsių ir vertinimų. Lenkija, išnaudodama savo geopolitinį, demografinį ir karinį pranašumą, klaidindama Santarvės nares, kad Lenkijos šiaurės ir pietryčių kaimynai nesubrendę valstybiniam gyvenimui, ir naudodamasi jų parama, stengėsi atkurti...
Vilniaus universiteto rūmai XIX a. wikipedia.org nuotr. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt Vilniaus nuotaikos 1830 m. rudenį ir žiemą XIX a. trečiasis dešimtmetis (1820-1830 m.) Europoje žinomas kaip įvairių bruzdėjimų ir revoliucijų metas: Rusijoje buvo demaskuoti dekabristai, Prancūzijoje valdžios neteko Burbonai, neramumai kilo ir kitose Europos valstybėse. Nepaisant to, tai buvo ir straipsnio...
Tomasz Makowski. 1600 m. graviūra su Gardino panorama. Senoji pilis yra į kairę nuo tilto per Nemuną. www.miestai.net nuotr. Jurgita ŽĄSINAITĖ – GEDMINIENĖ, www.voruta.lt 1793 m. birželio 17 d. Gardine[1] posėdžiauti pradėję paskutiniojo Abiejų Tautų Respublikos Seimo nariai įvairių tyrinėtojų dažnai vertinami neigiamai, nurodant, kad tai buvę ne itin žinomi to meto veikėjai, tesiekę asmeninės...
www.pogon.lt 1655 metų rugpjūčio 8-tą dieną ant dabar Žaliuoju vadinamo tilto Vilniuje visą dieną vyko įnirtingos kautynės su Vilnių pirmąsyk užėmusiomis Maskvos kunigaikštystės karinėmis pajėgomis ir prie jų prisijungusiais Ukrainos kazokų daliniais, kurie 1648 m. Ukrainoje, tuo metu buvusioje Abiejų Tautų Respublika (ATR) dabar vadinamos tuometinės mūsų Tėvynės dalimi, sukilo. Vakar klausiau istorijos mokslų daktaro...
Neseniai minėjome Lietuvai svarbaus mūšio pergalės jubiliejų – Abiejų Tautų Respublika nugalėjo švedų kariuomenę prie Salaspilio. Bet ar žinome, koks buvo šio mūšio kontekstas? Kokią įtaką pergalė padarė tuo metu Abiejų Tautų Respublikos (ATR) sudėtyje buvusiai Lietuvai? Apie tai kviečiame pasikalbėti spalio 6 dieną, 15:00 Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Renginio metu bus galima apžiūrėti neseniai...
Melancholy (1532, Lucas Cranach, the Elder: Oil on panel. 51 x 97 cm. Copenhaguen, Statens Museum for Kunst) Inga Berulienė, LRT Radijo laida „Gyvoji istorija“, LRT.lt Nacistinės Vokietijos politika kultūros vertybių srityje per Antrąjį pasaulinį karą buvo įforminta kaip valstybinė, todėl daug organizacijų užsiėmė kultūros vertybių grobimu arba naikinimu, sako istorikas Raimundas Klimavičius. „Dabar manoma,...
Šeštadienį, 2013 m. rugsėjo 14 d., nemažas būrys vilniečių turėjo progos dalyvauti išvykoje į Rūdninkus (kaimą ir girią), dedikuotoje 1863-ųjų m. sukilimo 150-mečiui. Tai žurnalistės Aurelijos Arlauskienės inicijuotas ir vadovautas renginys, įsiterpęs į šiemečių Europos paveldo dienų programą. Rūdninkų kaimo pakrašty, ant Merkio kranto prie 1975 m. pastatyto medinio paminklo, ženklinančio sukilėlių susidūrimą su caro...
2013 m. gegužės 16 d. darbą baigė Lenkijos-Lietuvos dvišalė ekspertų komisija dėl istorijos ir geografijos mokymo problemų nagrinėjimo. Komisija posėdžiavo Punsko savivaldybės svetainėje tris dienas. Apie ekspertų komisijos darbą ir jo rezultatus pasakoja jos pirmininkas dr. Rimantas Miknys. Pagrindinė tema buvo 1863 m. sukilimas. Skaityti trys pranešimai, skirti vadovėliams – kaip 1863 m. sukilimas aptariamas...
Zigmas VITKUS Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2013-aisiais sukanka 150 metų nuo 1863-ųjų metų sukilimo ir pažymėdamas istorinę bei kultūrinę šio sukilimo reikšmę lietuvių, baltarusių ir lenkų tautoms, nutarė paskelbti 2013-uosius 1863-ųjų sukilimo metais. Ką žinome apie šį sukilimą, kas tai buvo – nacionalinio išsivadavimo judėjimas, socialinis judėjimas, o gal kova už Lietuvos...
Astrida PETRAITYTĖ, Vilnius Prof. Vytautas Landsbergis, regis, mėgsta visuminį požiūrį į reiškinį, žmogų, gyvenimą. Štai, tarkim, išleido knygą „Visas Čiurlionis“ – ne manydamas, kad daugiau nėra nei ko pridurti, nei ko atrasti, bet – aprėpdamas šio mūsų genijaus įvairiausius gyvenimo ir kūrybos aspektus, kampus, komponentus bei pan. Garbinga sukaktis, Profesorių ištinkantį 2012 m. spalio 18-ąją,...
Nuo XIX a. pradžios intelektiniame lenkų gyvenime Lietuvos reikšmė vis didėjo. Ypač išaugo Vilniaus kaip vieno iš svarbiausių mokslo ir meno centrų reikšmė. Tuometinė inteligentija ėmė domėtis Lietuvos istorija ir kultūra, jos kalbomis ir tautosaka. Ši tendencija išsilaikė ilgai: vėlesniais dešimtmečiais pasirodė muzikos ir literatūros kūrinių, mokslo darbų, įkvėptų plačiai suvokto lietuviškumo. Kūrėjai pagal epochos dvasią...
Seniausias, siekiantis XIII a., lietuvių vaizdinys lenkų sąmonėje buvo aiškiai negatyvus. Toks jis susiformavo todėl, kad lietuviai nuolat puldinėjo lenkų žemes. Grėsmingi antpuoliai buvo prisimenami dar ir XVIII a., tai liudija tuo metu užrašytas posakis „lietuvių antpuolis“, reiškiantis netikėtą ir išdavikišką ataką. Keletas išlikusių viduramžių liudijimų vaizduoja lietuvius kaip puslaukinius, godžius ir žiaurius pagonis. Vėlesniais...
Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius 2012 m. kovo 15 d. Vilniaus universiteto Senato salėje istorikai ir intelektualai iš Lietuvos, Lenkijos bei Vokietijos ėmėsi nagrinėti istorinio filmo, kaip užsienio politikos priemonės, vaidmenį. Dėmesio centre – XVII a. pabaigos Kazokų Respublika ir XX a. pabaigos – XXI a. Ukraina Rusijos ir Lenkijos debatuose. Renginyje buvo apsiribota vienos medijos – istorinio...
Alvydas NIKŽENTAITIS Pastaruoju metu nemažai diskusijų Lietuvoje kelia santykio su lenkų tautine grupe, nacionalistų eitynių Kovo 11–ąją klausimai. Drįstu pastebėti, jog šiose diskusijose kalba sukasi apie pakankamai svarbų klausimą – lietuviškąją tapatybę šiandien ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Tokią mintį formuluoti leido prasidėjusi diskusija tarp politiko Eligijaus Masiulio ir istorikės, istorinių romanų autorės Ingos Baranauskienės. Į...
Gintautas EREMINAS Lietuvių bei kitų baltų genčių ir lenkų ryšiai mezgėsi dar ikivalstybiniu laikotarpiu. XIV a. Krokuvoje, Lenkijos karaliaus Jogailos dvare, apsigyveno Lietuvos didikų, iš Vilniaus atsivežtų dvariškių, dailininkų, medžiotojų. XV–XVIII amžiuje Krokuvoje Jogailos universitete mokėsi studentų iš LDK. XV–XVI amžiuje lietuviai ir lenkai ėmė kolonizuoti po karų ištuštėjusią jotvingių teritoriją (didelė jos dalis dabar priklauso...
Seimo narys Gintaras SONGAILA, Vilnius Po Europos Teisingumo teismo sprendimo, kuriame atmestos pretenzijos Lietuvai dėl jos piliečių vardų ir pavardžių rašymo valstybine kalba, dar aktualesnis tapo didesnio pasitikėjimo tarp Lietuvos ir Lenkijos atkūrimo klausimas. Tuo labiau, kad artėja 2014 m., kai baigiasi Lietuvos ir Lenkijos sutarties galiojimo ir automatiško pratęsimo laikas. Prieš mėnesį Lenkijos dienraštyje...