Fejerverkai. Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com 

PR

Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiais daugybė žmonių Naujųjų metų naktį išmušus dvyliktai valandai suskubs išeiti po atviru dangumi ir į jį paleis tūkstančius pačių įvairiausių fejerverkų, tokiu būdu paminint praėjusius metus ir įprasminant Naujų metų pradžią. Ir, žinoma, tai tikrai nėra vienintelė kasmetinė šventė, kurios metu yra pasitelkiami fejerverkai.

Fejerverkai jau ištisus šimtmečius stebina viso pasaulio žmones, o su kiekvienais naujais metais fejerverkai dar labiau patobulėja ir siūlo jų stebėtojams dar gražesnius ir labiau nepakartojamus reginius. Todėl belaukiant švenčių, kurių metu norėsite naktinį dangų nuspalvinti gražiausiais fejerverkais, siūlome susipažinti su fejerverkų istorija ir ne vienu galbūt daugeliui iš jūsų dar negirdėtu faktu.

Fejerverkai anuomet Kinijoje buvo naudojami atbaidyti kalnų žmones

Turbūt jau buvo girdėję, kad fejerverkai pirmiausia atsirado Kinijoje? Ir taip, šis faktas iš tikrųjų yra puikiai žinomas daugeliui žmonių (nepaisant to, ar jie mėgsta leisti fejerverkus), tačiau tik retas žmogus žino, koks buvo fejerverkų atsiradimo „procesas“ ir kam fejerverkai pradžioje buvo naudojami.

Visų pirma, visa tai įvyko 200 m. pr. Kr. Tuo laikotarpiu kinai rašydavo ant žalių bambukinių stiebų ir siekdami juos išdžiovinti kaitindavo ant karštų anglių. Kartais bambukiniai stiebai būdavo paliekami kaisti pernelyg ilgai, todėl mediena išsiplėsdavo ir netgi susprogdavo, neabejotinai sukuriant labai didžiulį trenksmą.

Remiantis „Scientific American“ pateikiama informacija, kinų mokslininkai pastebėjo, kad tokie triukšmingi garsai lengvai atbaidydavo ir išgąsdindavo labai didžiulius kalnų žmones, todėl visa tai pradėta naudoti reguliariai. Būtent taip ir atsirado fejerverkai, kuriuos šiandien mes naudojame pramogai. Kita vertus, galima atrasti ir tokių istorinių šaltinių, kuriuose teigiama, kad fejerverkai pradžioje buvo naudojami ir siekiant išgąsdinti bei atbaidyti piktąsias dvasias. Taigi, bet kuriuo atveju fejerverkų atsiradimo pradžioje kinai juos naudojo tikrai ne pramogoms.

Fejerverkų sukūrimas nulėmė ir ginklų su paraku atsiradimą

Kai kurie žmonės iki šiol mano, kad ginklai su paraku atsirado pirmiau ir tik kiek vėliau dėka pastarojo atradimo buvo sukurti fejerverkai. Tačiau iš tikrųjų viskas įvyko priešingai ir ginklų su paraku atsiradimą nulėmė būtent fejerverkų sukūrimas. Maždaug tarp 600 – 900 m. kinų alchemikai visiškai netyčia sumaišė salietrą (arba kitaip dar vadinamą kalio nitratą) su siera ir medžio anglimis. Nereikia nė sakyti, kad būtent tokiu būdu kinai atrado ir parako „receptą“. Kita vertus, iki šiol manoma, kad iš tikrųjų tuo metu kinai neturėjo tikslo sukurti pirotechninius ginklus ir vietoje to jie eksperimentavo bandydami atrasti nemirtingumo eliksyrą! Ir nepaisant to, kokia bebūtų tikroji tiesa, fejerverkai tapo pirotechninių ginklų kūrimo pradžia.

Tuo metu Kinijoje tai buvo vadinama „huo yao“ ir visa tai labai greitai tapo neatsiejama įvairių švenčių dalimi Kinijoje. Į jau minėtų bambukinių lazdelių vidų būdavo įdedama parako, tokiu būdu sukuriant savotiškas kibirkštis. Žinoma, nereikėjo ilgai, kol Kinijoje karo inžinieriai šį sprogstamąją galią turintį cheminį atradimą panaudojo savo naudai. Pirmasis užfiksuotas ginklų su paraku panaudojimas Kinijoje buvo 1046 m. Tuo metu tai buvo paprasčiausia parako katapulta. Be to, kinai taip pat tradicinius bambukinius kibirkščiuojančius vamzdelius prikabindavo prie strėlių tam, kad jos „lytų“ ant priešų. Kai kuriuose šaltiniuose yra minimas ir dar labiau neįprastas fejerverkų panaudojimas, kuomet viduramžių karuose fejerverkai būdavo pririšami prie žiurkių.

Kas iš tikrųjų fejerverkus atgabeno į Europą

Labai ilgą laiką buvo manoma, kad Marko Polo į Europą atgabeno fejerverkus, tačiau nors jis iš tikrųjų iš Kinijos grįžo 1295 m. su savimi turėdamas fejerverkų, kai kurie istorikai yra įsitikinę, kad europiečiai per kryžiaus žygius su ginkluotei naudojamu paraku buvo susipažinę kiek anksčiau.

IX a. Kinija pradėjo kontroliuoti ginklams skirto parako eksportą į kaimynines šalis, tokiu būdu tikėdamiesi išsaugoti savo turėtą karinį pranašumą, jei vis dėlto jiems tektų ateityje susidurti su priešiškai jų atžvilgiu nusiteikusiomis jėgomis. Toks technologinis pranašumas jiems būtų galėjęs reikšmingai pagelbėti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad per kryžiaus žygius arabai naudojo įvairių rūšių ginklus su paraku, ginklams skirtams parakas greičiausiai per intervencinį laikotarpį pasklido į Artimuosius Rytus palei Šilko kelią – nepaisant to, kad Kinijos valdžia stengėsi tam užkirsti kelią.

Amerikiečiai savo nepriklausomybę su fejerverkais švenčia dar nuo 1777 m.

Net kai kurios pirmosios Nepriklausomybės dienos šventės Amerikoje buvo susijusios su fejerverkais. Kaip pažymi Amerikos universiteto istorikas Jamesas R. Heintze, 1777 m. liepos 4 d. Filadelfijoje buvo surengta ypatinga šventė. Surengtoje šventėje buvo 13 patrankų, paradas, įmantri vakarienė, skrebučiai, muzika, sveikinimai ir, žinoma, fejerverkai. Nuo to laiko fejerverkai tapo tikrų tikriausia amerikiečių tradicija. Kita vertus, fejerverkai ne vieną šimtmetį yra ir daugelio kitų šalių kultūromis dalimi, todėl nenuostabu, kad fejerverkų šou yra rengiami įvairių kasmetinių ir nacionalinių švenčių metu.

Visi fejerverkai yra tik cheminės reakcijos

Kiekvienam fejerverkui pagaminti reikia trijų pagrindinių komponentų, kurie yra oksidatorius, kuras ir cheminis mišinys, padedantis išgauti norimą spalvą. Oksidatorius nutraukia chemines kuro jungtis, išlaisvindamas visą tose jungtyse sukauptą energiją. Tam, kad būtų uždegta ši cheminė reakcija, viskas, ko reikia, tai yra šiek tiek ugnies, saugiklio arba tiesioginės ugnies pavidalu. Kaip britų mokslininkas Rogeris Beikonas išsiaiškino 1200-ųjų pradžioje, ankstyvųjų fejerverkų atveju salietra buvo oksiduojantis ingredientas, kuris paskatindavo šią reakciją. Tačiau labai įdomu tai, kad R. Beikonas šiuos savo atradimus laikė paslaptyje ir rašydavo apie visą tai naudodamas kodą, tokiu būdu apsisaugodamas, jei jo užrašai kada nors patektų į blogas rankas.