Edita Barauskienė. Asmeninė nuotr.

Edita Barauskienė, rašytoja, pedagogė, visuomenininkė, www.voruta.lt

Heraldikos komisijos taryba ne vienerius metus vienbalsiai teigė, kad ,,briedis” neturi būti pagrindiniu simboliu Mažosios Lietuvos herbe. Tam pritarė Lietuvos istorijos instituto, Šiaulių ir Vilniaus universiteto istorikai, Mažosios Lietuvos istorikas prof. Domas Kaunas, Mažosios Lietuvos architektūros ir kapinių tyrėjas architektas Martynas Purvinas, buvęs ML tarybos pirmininkas Vytautas Šilas, Donelaičio, Vydūno  bendrijos. Heraldikos komisija siūlė akcentuoti Mažosios Lietuvos svarbą lietuvių raštijai, kultūros ir kalbos raidai.

Kodėl buvo atmestas ML tarybos siūlytas ,,knygos” simbolis su Mažvydo žodžiais ,,Imkit mane ir skaitykit”? Heraldikos komisijos atsakymas buvo: dėl to, kad jie buvo parašyti ne Klaipėdoje. Toks atsakymas nepakankamas. Vydūno žodžiai, esantys dailininko Každailio sukurtame herbe, buvo parašyti Tilžėje. Vadovaujantis komisijos argumentais, Vydūno žodžiai taipogi neturėtų teisės būti herbe. Tuokart imkite Simonaitytės žodžius: ,,Viena tauta, viena kalba, viena valstybė”.  Jie parašyti Klaipėdoje. Nežudykite Mažosios Lietuvos dvasios, nes, einant tokiu keliu, galime prarasti ir kūną.

Mes turime apsispręsti, kam skiriamas Mažosios Lietuvos herbas. Ar jis skirtas pastarojo šimtmečio ir šių dienų Mažosios Lietuvos etnografiniam regionui su tęstine jos kultūra nuo Mažvydo laikų? Ar jis skirtas prieš šimtą metų egzistavusiam Rytprūsių- Ostpreusen regionui, kurį nukariavę septynetą šimtmečių valdė vokiečiai? Vokiečių laikraštyje ,,Memeller Damfboot” prieš porą metų buvo straipsnis apie Mažosios Lietuvos herbą ir nuotrauka: pievoje gulintis briedis, skaitantis knygą. Gaila, briedis ML herbe išliko, o knygos nebeliko.

Klaipėdos universiteto istorikė Silva Pocytė ir etnokultūros tarybos pirmininkė Vilma Griškevičienė BNS teigė, kad ,,briedžio” simbolis tinka ne tik vietos, bet ir Vokietijoje gyvenantiems žmonėms.  Tikrai ne visiems vietiniams, ir tokių yra dauguma, kurie tuo domisi,  tinka briedis, savo kanopomis trypiantis Vydūno žodžius po savo kojomis.

,,Briedžio “ simbolio pateikėjai yra Klaipėdos universiteto dr. Arūnas Baublys ir istorikė Silva Pocytė, Kai lietuvininkų bendrija Etnokultūros centre minėdavo Tilžės Akto metines, Silva Pocytė trisdešimt metų kartojo: ,,Mes istorikai turime savo nuomonę: jokio Tilžės Akto nebuvo”.  Pagaliau Tilžės Aktas buvo atrastas.

Remiantis istoriko autoritetu, Mažosios Lietuvos etnokultūros tarybos nariams  buvo formuojama nuomonė, kad  briedis buvo ir bus vienintelė versija, tinkama Mažosios Lietuvos herbui ir kad jie nenurims, kol nepasieks pergalės savo ,,briedžiui”. Iš pradžių tas ,,briedis” buvo su riteriu, kuris ne vieną šimtmetį liejo prūsų , lietuvių ir kuršių kraują. Argi gali riteris, kuris žudė prūsų, o tuo pačiu ir Mažosios Lietuvos žmones, būti Mažosios Lietuvos regiono  herbe? Be to, nereikėtų kopijuoti  ,,briedžio” iš prieškarinių Rytprūsių miestelių herbų.

2023 metus Lietuvos  Seimas buvo paskelbęs Klaipėdos krašto metais ryšium su tuo, kad deramai paminėtume Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susivienijimo šimtmetį. Ar Mažosios Lietuvos šakninių gyventojų indėlis į krašto suvienijimą buvo atspindėtas pakankamai?

Prof. Domas Kaunas yra parašęs  išsamų mokslinį veikalą ,,Martynas Jankus: tautos vienytojas ir lietuvių spaudos kūrėjas”, kuriame atsispindi visa Mažosios Lietuvos istorija, paremta dokumentais. Iš visų pateiktų dokumentų aiškiai matosi lietuvininkų ir Martyno Jankaus indėlis į Klaipėdos Krašto suvienijimą su Lietuva. Prof. Domas Kaunas Klaipėdos miesto savivaldybei šimtmečio proga siūlė pastatyti paminklą Martynui Jankui Klaipėdoje. Ir vėl buvo pasiremta Klaipėdos istorikų  autoritetu, kad nereikia jokių paminklų ar kitokių kultūros artefaktų  nei Martynui Jankui, nei Sukilimo vadui Budriui, nei M.L. politiniam vadui Erdmonui Simonaičiui. Tais pačiais metais Klaipėdos riterių pilies rekonstrukcijai Klaipėdos savivaldybė buvo numačiusi skirti tris milijonus eurų.

Kodėl Mažosios Lietuvos Enokultūros taryba Klaipėdoje drauge su istorike Silva Pocyte nepasiūlė kito tinkamesnio simbolio? Kai Heraldikos komisija atmetė jų siūlytą variantą ,,Briedį su šarvuotu riteriu ir ginklu rankose” tuomet Silva Pocytė viešai pareiškė: ,,Dabar mes važiuosime pas prezidentą”. Po kelių metų vėl: ,,Dabar mes eisime per komisijos narį dailininką Arvydą Každailį”. Ir nuėjo.

Ar tokie vieši pareiškimai dera? Kodėl ,,briedis” stumiamas net atbulas? Ar nepataikaujama kitiems, gyvenantiems užsienyje? Lietuviai, nepaminkite savo orumo. ML taryba siūlė ,,Knygos” simbolį su Mažvydo žodžiais ,,Imkite mane ir skaitykit”. Tai būtų tas simbolis , kuris neštų aiškią žinią visai Lietuvai, kuo garsi Mažoji Lietuva. Neištrinkite atminimo tų, kurie vien dėl idėjos susivienyti su Lietuva paaukojo savo gyvybes kalėjimuose ir konclageriuose. Nenaikinkime Mažosios Lietuvos dvasios savomis rankomis. Tai niekam  nedaro garbės.

Dailininkas Arvydas Každailis, sukūręs ,,Senąją Prūsą” – ,,Alte Preusesen” yra gerai susipažinęs su prūsų genčių likimu – jos buvo nukariautos vokiečių kryžiuočių. Mažoji arba Prūsų Lietuva, buvusi Prūsų kunigaikštystės dalimi, taipogi buvo nukariauta. Klaipėdos pilies riteriai praliejo ne tik vietinių kuršių bei lietuvių , bet ir Vytauto karių kraują.

Iš dailininko sukurto herbo peršasi mintis, kad jis sukurtas ne Mažajai Lietuvai, kuri po Pirmojo karo atsiskyrė nuo Vokietijos ir pareiškė norą jungtis prie Lietuvos, o vokiečių pergalei įamžinti- piestu stovinti ,,briedį su ietimi” ir pergalingai trypiantį  Mažosios Lietuvos dvasios reiškėjo Vydūno  žodžius: ,,Spindulys esmi begalinės šviesos”. Kodėl po nuožmių kautynių prieš ,,Knygos” ir kitus siūlytus simbolius, ,,briedis”, pamynęs Vydūno žodžius po savo kojomis, pergalingai iškėlęs galvą išėjo nugalėtoju?

Gaila, kad herbo kūrėjas dailininkas Arvydas Každailis pasidavė istorikės Silvos Pocytės vieninteliam  siūlymui- ,,briedžiui”, o kiti heraldikos komisijos nariai galų gale palūžo ir tam pritarė. Klausimas, kodėl Klaipėdos istorikai ir Mažosios Lietuvos etnokultūros taryba Heraldikos komisijai siūlė tik vienintelę herbui skirtą versiją  ,,briedį” ir kodėl taip įnirtingai kovėsi dėl jo, lieka neatsakytas.

Juk ,,briedis”  ant savo ragų neatnešė Mažosios Lietuvos šiaurinio kraštelio nuo Rambyno iki Bajorų drauge su Klaipėda ir Kuršių Nerija į Lietuvos glėbį. Tai buvo žmonės, kurie išsaugojo Lietuvių kalbą šiame nukariautame krašte, kuris šimtmečiais buvo valdomas vokiečių. Jei visi būtų nutautėję, joks susijungimas ar prijungimas nebūtų įmanomas. Kodėl istorikai jokios reikšmės neteikia kalbos išsaugojimui, kuris yra pagrindinis dėmuo tautos ir valstybės suvienijime?

P.S. Tuo metu, kai vyko  ginčai dėl M.L. herbo, aš Mažosios Lietuvos etnokultūros taryboje (Klaipėdos)  atstovavau Lietuvininkų bendriją ,,Mažoji Lietuva” ir savo akimis viską mačiau ir savo ausimis viską girdėjau.