Česlovas Iškauskas. Škac, infliacija!

Česlovas Iškauskas. Škac, infliacija!

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt

Drąsiai galima teigti, kad žodis „infliacija“ pasaulyje ir Lietuvoje yra baisesnis negu karas Ukrainoje. Tai ne kažkur skrajojantis baubas, o tikras mūsų gerovės duobkasys, kurio pražūtingą vėsą junta kiekvienas, nepertekęs turtu ir pinigais. O tokių, kurie atsidūrė už skurdo ribos, naujausiais tyrimų duomenimis, Lietuvoje yra daugiau kaip 21 procentas.

Ką čia ta vargšė Lietuva, jei Amerikoje – visuotinės gerovės valstybėje – infliacijos baubas labiausia kelia nerimą. Štai viena patikimiausių JAV apklausų bendrovių „Rasmussen Reports“ birželį skelbė, kad labiausiai JAV gyventojus dominantis politinis klausimas yra infliacija, o greta kaip labai svarbios išskirtos ir degalų kainos. Susirūpinę dėl infliacijos teigia esantys 87 procentai amerikiečių. Infliaciją išgyvena ne tik JAV, bet ir Europos šalys. Lietuva pagal kainų augimo tempus Europoje antra po Estijos. Tiesa, pastaruoju metu pagal šį rodiklį mus nežymiai lenkia Latvija. Tuo neseniai įsitikino ir šių eilučių autorius, pervažiavęs „braliukų“ šalį nuo Rygos iki Daugpilio.

Statistikos departamento pateikiami skaičiai rodo, kad infliacija šuoliuoja toliau. Komentuodama juos Finansų ministrė G. Skaistė patikslino, kad metinė infliacija birželį, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, padidėjo iki 20,5 proc., kai gegužę ji siekė 18,5 (eurozonoje – 8,1 proc.), o 2021 m. birželį – vos 3,5 proc. Beje, šį birželio mėnesį kainų augimas tesiekė 2,2 proc. Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas.

Metų pradžioje šalies ekonomistai prognozavo, kad mūsų laukia sunkūs metai. Štai prof. Rimantas Rudzkis sausį per Žinių radiją numatė, kad šie metai gali būti rekordinės ir ilgalaikės infliacijos laikotarpis. Įsisukusi ji vers bankus didinti palūkanų normas (praėjusią savaitę taip ir atsitiko, bankams pabranginus paskolas), tad pamatysime ekonomikos sąstingį ar net jos nuosmūkį.

Valdantieji tik skėsčioja rankomis: tai juk rinkos ekonomika. Ji nebent žada įvairias kompensacijas ir išmokas, pavyzdžiui, elektros ar dujų vartotojų daliai palengvinti. Bet tai lašas jūroje: parduotuvėje per pusmetį būtiniausių prekių krepšelis pabrango pusantro ar du kartus. Nemanau, kad Vyriausybė nesidomi kitų ES šalių patirtimi tramdant infliaciją. Pavyzdžiui, Prancūzijos, kurios infliacijos rodiklis birželį pasiekė 6,5 proc. Ją pirmąjį vasaros mėnesį lenkė tik Malta, nors dar gegužę abi valstybės turėjo tokį patį rodiklį, o metų pradžioje Maltos infliacija buvo 0,8 proc. didesnė.

IAE turėjo didžiausius pasaulyje reaktorius ir buvo įrašyta į Gineso rekordų knygą. Ji nebeveikia nuo 2010 m. pradžios. 2008-ųjų spalį įvyko referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo. Įdomu, kad dauguma (88,58 proc.) jame dalyvavusiųjų pasisakė už Ignalinos AE darbo pratęsimą.

Paryžius jokio dviračio neišrado, tik infliacijos šuolį numatė daug anksčiau. Portalo LRT.lt kalbinti ekspertai tvirtino, kad tarp Prancūzijos priimtų sprendimų – išmokų, pensijų peržiūrėjimas, lengvata degalams ir netgi pokyčiai mokant priedus darbuotojams. Vis dėlto daug svarbesnius sprendimus išskiria tuos, kuriuos Prancūzija priėmė daug anksčiau, – energetinė nepriklausomybė statant atomines elektrines ir išskirtinė situacija maisto produktų rinkoje. Ji daug anksčiau pritaikė 18 proc. nuolaidą litrui degalų ir įvedė kitus energijos kainų ribojimus. Tad „Eurostat“ duomenimis, pagal menką infliacijos lygį ši šalis nusileidžia tik Šveicarijai, Islandijai ir Norvegijai.

Kažkada „žaliųjų“ iniciatyva uždarę Ignalinos atominę elektrinę dabar graužiame nagus. IAE turėjo didžiausius pasaulyje reaktorius ir buvo įrašyta į Gineso rekordų knygą. Ji nebeveikia nuo 2010 m. pradžios. 2008-ųjų spalį įvyko referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo. Įdomu, kad dauguma (88,58 proc.) jame dalyvavusiųjų pasisakė už Ignalinos AE darbo pratęsimą. Bet dėl nepakankamo referendume dalyvavusių rinkėjų skaičiaus (48,43 proc.) jis buvo laikomas neįvykusiu. VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus tvirtina, kad su šiuo sprendimu mes padidinome energetinę priklausomybę nuo kitų šalių, labiausiai – nuo Rusijos, kuri šiandien tuo naudojasi. „Mes kaip prancūzai irgi neturėtume tokios problemos, jeigu tada, kai uždarinėjome Ignaliną, būtų priimtas sprendimas dirbti kartu su japonais, kurie buvo išreiškę ketinimą statyti naują atominę jėgainę“, – teigia A. Bartkus. Priminsiu, kad Japonijos kompanija „Hitachi“ 2012 – 2013 m. į naujos jėgainės statybą ketino investuoti iki 20 mlrd. dolerių, bet sutartis taip ir nebuvo pasirašyta…

Šiandien, kaip sakoma, yra kaip yra. Sėdime prie suskilusios geldos. Nemanau, kad nauja jėgainė būtų išgelbėjusi nuo recesijos. Europoje susidūrėme su kitais pavojais. Bet sakydami, kad daugiausiai energijos šaltiniai lemia gyvenimo brangimą, dramaturgo Sauliaus Šaltenio pjesės žodžiais išdidžiai tartume: škac, infliacija, visados škac!

Atsakyti

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas.