Česlovas Iškauskas. Prekybos morale kioskelis

Česlovas Iškauskas.  Prekybos morale kioskelis

Nuolat erzeliuojantis Seimas negali nurimti. Nustumdamas į šalį karą Ukrainoje ir iš jo iškylančias saugumo bei gynybos pamokas Lietuvai, pabėgėlių ir migrantų reikalus, nesulaikomai augančią infliaciją, parlamentas staiga panūdo galutinai susidoroti su Partnerystės įstatymu ir Vytauto Landsbergio kaip valstybės vadovo statuso įteisinimu.

Partnerystės įstatymą, kuris atveria žalią gatvę netradicinės šeimos sampratai, trūks pliš kuo greičiau nori priimti valdantieji, nes juos spaudžia galingos tarptautinės organizacijos, tokios kaip LGBT. Nuo to priklauso finansavimas. Į tai, kad šitai paskatins krikščioniškos tradicinės šeimos eroziją, išsėmus argumentus, atsakoma filosofiškai: juk visas pasaulis į tai eina…

Anksčiau buvo vartojamas terminas „sugyventiniai“, kuris, žinoma, reiškė žemesnę vyro ir moters sąjungą ir atitiko negatyvią kaimiško posakio „sumetė skudurus“ prasmę.

Štai ir verčiamasi per galvą, ieškant partnerystės pakaitalų, tokių kaip „civilinė sąjunga“, kurie neva būtų kompromisas ir padėtų prastumti šį teisės aktą. Anksčiau buvo vartojamas terminas „sugyventiniai“, kuris, žinoma, reiškė žemesnę vyro ir moters sąjungą ir atitiko negatyvią kaimiško posakio „sumetė skudurus“ prasmę. Teisus teisininkas Ramūnas Aušrotas, parašęs, kad visokie pakaitalai atitinka posakį „Ta pati mergelė, tik kita suknelė“.

Dar didesnę intrigą kelia prieš tris dešimtmečius buvęs prof. V. Landsbergio statusas. Jis kaip reikiant įaudrina ir skaldo visuomenę, nes apaugęs įvairiom insinuacijom. Aukščiausiame valdžios ešelone jos vis dar tiražuojamos, tarsi visi nuo tų ginčų ir svarstymų jaustų mazohistinį malonumą. Praėjusią savaitę Seime svarstymo stadiją įveikė projektas, kuriuo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. pripažįstamas Lietuvos valstybės vadovu.

Bet ne! „Valstiečiai“, kurie, kaip rašė politologas Mažvydas Jastramskis, taip nori pritraukti daugiau rinkėjų, jaučiančių nostalgiją sovietmečiui, stato viską ant kortos. Vienas iš šios partijos nuolatinių „kortuotojų“ Dainius Gaižauskas tėškė pagrindinį tūzą: jis pareiškė, kad jei bus teikiami tiedu teisės aktai svarstymui, „tada mes dar pakariausim“. Ką tai reiškia? Jo partijos bičiuliai patikslina: LVŽS pasitrauks iš partijų susitarimo dėl gynybos ir nacionalinio saugumo…

Taigi, prekybos morale kioskelis Seime pradėjo darbą. V. Landsbergio statuso klausimas prilyginamas šalies saugumui. Naujų grėsmių akivaizdoje rinkiminį fiasko patyrusi opozija ima spekuliuoti valstybinės reikšmės dalykais. Buvusio komisaro D. Gaižausko akibrokštą bandė sušvelninti bendrapartietis (nebūtų psichiatras!) Aurelijus Veryga, per televiziją teigęs, jog svarstyti anuodu projektus dar ne laikas, jog tai suskaldys mūsų vienybę, gyrė, kiek Ramūno Karbauskio partija nusipelniusi ir t.t. Tvirta it mūras jo kolegė Agnė Širinskienė žengė toliau. Ji priminė neva V. Landsbergio pasakytus žodžius „Kas meluoja, tas ir vagia“ ir pritaikė jam pačiam, kad jis „dabar anūko rankomis siekiantis ištaisyti istoriją pagal savo kurpalį ir apsiskelbti vienasmeniu valstybės vadovu.“

Ir dar – patarimas bergždžiai liežuviais malantiems Seimo politikams: uždarykite prekybos morale „kromelį“, nespekuliuokite tautos išlikimu, o imkitės realių darbų, pavyzdžiui, kaip bendromis jėgomis užkirsti kelią didžiausiai Europos Sąjungoje infliacijai. Už tai žmonės jums bus dėkingi.

Yra dalis tiesos, kad prieš šių politikų, liejančių pagiežą viskam, kas vadovavo pasipriešinimui sovietiniam režimui, prisideda visoke buvę ano metai veikėjai, jaučiantys nostalgiją savo klestėjimo laikams. Antai, tūlas Povilas Masilionis, buvęs LKP CK instruktorius, anuomet, jau įsisiūbavus Sąjūdžiui, viliojęs šių eilučių autorių studijuoti ideologinėje Visuomenės mokslų akademijoje ir atsisakius pagrasinęs visokiomis netektimis, dabar viename marginaliniame portale šlovina „sąžinės belaisvį“ Algirdą Paleckį ir niekina V. Landsbergį.

Akivaizdu, kad garbaus amžiaus sulaukusio faktinio valstybės vadovo nebejaudina kilęs eilinis „ermyderis“ dėl jo statuso. Juk privilegijų ir gėrybių į kapus nenusineši, o garbės ir nuopelnų profesoriui pakanka. Tik štai vienas niuansas: aiškus jo atsisakymas kaip nors svarstyti šį beprasmišką ir įrodymų nereikalaujantį klausimą, padėtų užbaigti bevaises diskusijas ir iš politinių triukšmadarių atimtų galimybę jį patį bei visą nepriklausomybės tapsmą dergti. Kaip žurnalistas būdamas šalia Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininko 1990 – 1991 m., turiu teisę tvirtinti, kad šio patyrusio valstybininko nuovokos bei blaivaus mąstymo nepraradusiam V. Landsbergiui tai nebūtų sudėtinga.

Ir dar – patarimas bergždžiai liežuviais malantiems Seimo politikams: uždarykite prekybos morale „kromelį“, nespekuliuokite tautos išlikimu, o imkitės realių darbų, pavyzdžiui, kaip bendromis jėgomis užkirsti kelią didžiausiai Europos Sąjungoje infliacijai. Už tai žmonės jums bus dėkingi.

www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt

Naujienos iš interneto