Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt

Akivaizdu, kad pošventinė Lietuva blaivosi lėtai. O tuo metu tas pagiriojantis ir aplinkoje nesiorientuojantis žmogelis priima keistus sprendimus. Šį kartą – ne apie dažniausiai linčiuojamą Seimą, kuris pagal įstatymus pavasario sesiją pradės tik kovo 10-ąją. Aš apie tuos mažus šaukštus deguto, kurie, kaip sakoma, gadina visa statinę.

Būkime biedni, bet teisingi: žmonių indėlis į žmonijos pažangą smarkiai skiriasi. Ką sukūrė koks Nobelio premijos laureatas ar žymus mąstytojas, neprilygs vietinio talento darbams. Tai štai eilinį kartą nustebino mūsų žiniasklaidos požiūris į svarbius šio meto įvykius. Antai, viena televizija savo žinių reportažuose kur kas daugiau vietos skyrė lietuviškojo stiliaus guru Agnės Jagelavičiūtės laidotuvėms negu Popiežiaus Benedikto XVI-ojo netekčiai. Atrodo, asmenybės ir jų indėlis skirtingas, bet plunksnos brolių dėmesys joms negali nestebinti, nes yra iškreiptas. Ar tuomet galime stebėtis, kai per svarbias valstybines šventes televizijos naujienų laidos pradedamos nuo kačiuko gelbėjimo iš medžio ar kriminalo?..

Jau kuris laikas Lietuva ūžia dėl dainininko Vaido Vyšniausko benefiso Baltarusijos Didžiajame operos ir baleto teatre Minske. Esą jį į kalėdinį koncertą, kuriame atliko Otelo ariją iš Giuseppe`ės Verdi operos, organizavo solisto scenos kolegė ir partnerė Oksana Volkova. Pirmiausia, verta pasidomėti, kaip šį garsų mecosopraną šlovino ir apdovanojo jos gerbėjas A. Lukašenka, globojantis šį valstybinį teatrą ir skiriantis jam didžiules biudžeto lėšas. Kita vertus, kruviną Putino režimą remiantis ir netiesiogiai kare prieš Ukrainą dalyvaujantis Minskas pelnytai sulaukia pasaulio pasmerkimo ir izoliacijos. Argi dramatinis tenoras V. Vyšniauskas (Kristian Benedikt) nė viena ausimi nebuvo girdėjęs, kad Lietuva nepritaria bet kokiems ryšiams su nusikalstamais režimais, nes tai yra karo prieš ukrainiečius palaikymas?

Klausimas retorinis, bet šis mūsų svarstymas krypsta į kitą detalę. Kaip ir reikėjo tikėtis, dainininkas šį skandalą išnaudoja ne tik savigynai, bet ir tolesnei politinei karjerai. Operos solistas pareiškė kandidatuosiąs į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą, kai šių metų kovo 5 d., t.y. lygiai po trijų mėnesių, bus surengtas pirmasis savivaldos organų rinkimų turas. Dainininkas yra įrašytas pirmuoju numeriu Petro Gražulio vadovaujamos Tautos ir teisingumo sąjungos kandidatų sąraše. Skaitykite, ką pasakė sąjungos vadovas ir Seimo narys: „Aš dėkoju pirmiausiai, kad jis apsisprendė tapti sąrašo lyderiu. Žmogus yra vertybinis, yra pastorius, solistas, žinomas žmogus, gerbtinas žmogus. Tik šitiems vadinamiems dabartiniams Lietuvos teisuoliams neįtinka. Manau, kad jis atitinka visas mūsų partijos vertybes“.

Kad dainininkas gavęs Vilniaus protestantų bažnyčios “Naujoji karta” pastoriaus pamokslininko titulą, mums, kaip sakoma, nei šilta, nei šalta. Tačiau įsijungimas pirmuoju numeriu į P. Gražulio rinkimų komandą yra daugiau negu simptomatiškas (čia simptomą suprantu taip pat ir mediciniškai). V. Vyšniauskas 2007 m. jau dalyvavo savivaldybių tarybų rinkimuose Lietuvos tautininkų sąjungos sąraše, bet tik 17-uoju numeriu. Klausimas atviras: ar ir jis pasuks A. Paleckio organizacijoje susitelkusių agresorių šlovinimo keliu?

Dabartinis skandalisto posūkį į politiką tarsi ir buvo galima prognozuoti. Tačiau persimetimas nuo Dievo žodžio skleidėjo, Biblijos aiškintojo, pamokslininko į Tautos ir teisingumo sąjungą (centristai, tautininkai), kuriai nuo 2022 m. rugsėjo pakartotinai vadovauja P. Gražulis (taip perėmęs centristų lyderio estafetę iš šviesios atminties LCP pirmininko Romualdo Ozolo), veda prie minties, kad šiai partijai priimtinas V. Vyšniausko reveransas Minskui.

“O tempora, o mores!“ („O, laikai, o, papročiai!“) sušuktų Markas Tulijus Ciceronas. Posakis iki šiol dažniausiai vartojamas, konstatuojant gyvenimo vertybių nuosmukį, pasmerkiant visą tuometinę kartą, pabrėžiant negirdėtą įvykio ar poelgio pobūdį. Jis tiktų ir šiam pošventiniam laikotarpiui, kuriam tikrosios vertybės yra antraeilis dėmuo.