Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt

Politikai myli žiniasklaidą. O žiniasklaidai reikia išgyventi, todėl ji noriai priglobia valdiškus pinigus. Jeigu viskas vyksta pagal įstatymus – kokios problemos? Bet čia labai svarbus moralinis aspektas.

Savo praktikoje dar nesutikau nė vieno Seimo nario ar partijos veikėjo, kuris nepataikautų žurnalistams, vengtų jų arba pernelyg kuklintųsi. Daugelis jų sutikdavo pakalbėti į mikrofoną jau per pirmą telefono skambutį. Ypač ši meilė suliepsnodavo artėjant kokiems nors rinkimams. Tad  galiu pasiginčyti, kad, kaip sakoma, žiniasklaida yra ne ketvirtoji valdžia, o kur kas aukštesnė, na, neįžeidžiant Prezidento tarnybos, – antroji.

Bet kas tą meilę stimuliuoja? Ne paslaptis, kad tai galingas ir jautrus politikų G taškas – pinigai. Tokią išvadą patvirtino ir praėjusią savaitę paskelbtas LRT tyrimas, kaip Seimo nariai 2022 metais panaudojo parlamentinei veiklai (taip pat ir žiniasklaidai) skiriamas lėšas.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad kiekvieno Seimo nario parlamentinei veiklai praėjusiais metais buvo skirta iki 16,4 tūkst. eurų, o iš viso politikai jai išleido daugiau kaip 2 mln. eurų. Šias lėšas Seimo nariai galėjo skirti ir informacijos rengėjų paslaugoms apmokėti. Tokių pinigų, anot parlamentaro Bronislovo Matelio, pernai buvo išleista 105 tūkst. eurų.

O juk būta dar tokių lėšų, už kuriuos Seimo perkami suvenyrai įvairiomis progomis buvo dalijami jiems įtikusiems žurnalistams bei viešosios nuomonės formavimo įmonių vadovams. Ne vienas žurnalistas yra pamalonintas įtakingų Seimo narių įvairių švenčių ar renginių metu įteiktomis gana brangiomis dovanomis, kurių daugelis, pasirodo, visai nereikalingos. Seime yra tokių dovanų sandėlys, iš kurio parlamentaras savo reikmėms gali pasiimti kiek nori ir ką nori.

LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys parodė, kad kartais pinigai keliavo į parlamentarų giminaičių ir bendražygių valdomas žiniasklaidos priemones, leisti viešųjų ryšių konsultantams ir sveikinimams regionų leidiniuose. Pažymėti, kad tai daro už valdiškus pinigus, politikai nėra įpareigoti. Tokia jų pačių nustatyta šių lėšų leidimo tvarka. Visuomenė ar kontrolės organizacijos jai įtakos neturi ar nenori turėti.

Paaiškėjo, kad tas pats B. Matelis, kritikuojantis tokią tvarką, už viešosios informacijos rengėjų paslaugas pernai sumokėjo beveik 2 tūkst. eurų. Daugiau kaip 1200 eurų nukeliavo bendrovei „Panevėžio rytas“, leidžiančiai Panevėžio rajono laikraštį „Panevėžio kraštas“. Įdomu, kad iki tapdamas Seimo nariu šią bendrovę valdė pats B. Matelis, o dabar vienintelė leidinio savininkė ir vadovė yra jo sutuoktinė. „Viskas gerai, puikioji markize“, – sudainuotų tarnas savo poniai iš žinomo vodevilio. Ar iš tikrųjų?

Žiniasklaidai ir leidybai pernai daugiausiai išleido Seimo narys ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas – 5010 eurų. Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, išleidęs 3764 eurus, sako taip prisidedantis prie kilnaus tikslo – regioninių laikraščių finansavimo. Opozicinės partijos „Tauta ir teisingumas“ pirmininkas, Seime dirbantis Lietuvos regionų frakcijoje Petras Gražulis pernai už viešosios informacijos rengimą sumokėjo daugiau kaip 2,7 tūkst. eurų. Visi šie pinigai atiteko bendrovei „Pūkas“, valdančiai to paties pavadinimo televiziją, kurios vadovas – P. Gražulio buvęs bendrapartietis, skandalingai po priekabiavimo skandalo prieš penkerius metus palikęs Seimą, Kęstutis Pūkas.

Galimybe pirkti žiniasklaidos paslaugas pernai pasinaudojo 95 parlamentarai. Dažnai pinigai mokami buvusiam kolegai, giminaičiams, jų artimiems žmonėms, ir tai daroma visai neslepiant. Juk laisvai švaistyti šias lėšas leido pats Seimas.

Niekas nepamatavo, kokį efektą duoda taip leidžiami valdiški pinigai. Finansuoti regioninę žiniasklaidą nėra blogai. Ne paslaptis, kad ji verčiasi sunkiai, susiveržusi diržus. Bet pažymėti dokumentuose, kad paslaugą perka Seimo narys, nėra būtina. Vadinasi, jei popieriai tvarkoje, jokio nusižengimo nėra?

Bet išrinktieji turi pažvelgti, kokia šiandien yra Lietuva, kurioje penktadalis žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. Ar moralu neefektyviai švaistyti biudžeto lėšas, kurios taip reikalingos vargstantiems, alkstantiems, galų gale – atsidūrusiems prie išgyvenimo ribos ukrainiečiams. Pagaliau juk už jam suteikiamas asmenines paslaugas politikas gali reklamuotis iš savo nemažos pareiginės algos. Eilinio Seimo nario be įvairių priedų atlyginimas šiuo metu sudaro bemaž 4000 eurų… Beje, jiems atrodo, kad jis dar per mažas.

Nesu prieš racionalią ir efektyvią politikų paramą žiniasklaidai, ypač regioninei. Tačiau, kita vertus, lengvabūdiškas nevaržomas valstybės lėšų švaistymas, jų atsakomybės stoka, nebaudžiamumas ir savivalė leidžia tarpti korupcijai visuose valdžios sluoksniuose, taip pat ir žiniasklaidoje.

Pabaigai – vienas post scriptum: sprendžiant iš regioninės žiniasklaidos reakcijos tyrimą, LRT vertinimas nevienareikšmis. Vietos laikraščių vadovai skundžiasi, kad tas tyrimas vienpusiškas, kad juo norima mesti šešėlį ant rajonų spaudos leidinių, esą jie lengvai paperkami, gyvena tik iš politikų malonės, todėl žurnalistų darbas juose yra nevisavertis. Tuo tarpu realios pagalbos iš valdžios leidiniai negauna. Bet autorius nesiryžta tapti šių pozicijų teisėju ir publikaciją baigia daugtaškiu…