Česlovas Iškauskas. Jie kūrė Balbieriškio kraštą…

Česlovas Iškauskas. Jie kūrė Balbieriškio kraštą…

 

Sumanymas išleisti knygą apie žymiausius Balbieriškio krašto žmones – nuo sielių perrišimo stotelės prieš penkis šimtmečius iki šiuolaikinio savo tradicijas, verslus ir kūrybines ambicijas puoselėjančio miestelio – brendo jau seniai. Dar nebuvo užgydytos 2013 m. rugpjūtį sudegusios parapijos bažnyčios žaizdos, kai kraštietis politikas Algis Marcinkevičius prasitarė: reikia leidinio apie iškiliausius Balbieriškio krašto žmones.

O per naujos Rožinio Švč. Mergelės Marijos bažnyčios konsekravimo iškilmes 2018 m. kovo pradžioje kraštiečiams buvo pažadėta į vieną leidinį sudėti iškiliausių krašto žmonių pasakojimus, dar kartą apžvelgti jį kūrusiųjų istoriją, paminėti svarbiausias įstaigas, pažangiausius verslus, be abejo, iliustruojant visa tai senosiomis ir šiuolaikinėmis nuotraukomis.

Taigi, tuo metu panašią patirtį mes jau kaupėme: netrukus, 2020-aisiais, tuometinio klebono Remigijaus Veprausko iniciatyva buvo išleistas puikus albumas „Balbieriškio parapijai ir bažnyčiai – 500“. Rūpesčių ir darbo buvo daug, juo labiau, kad į talką pakviesti iškilūs mokslininkai turėjo visai kitokius knygos paskirties tikslus…

Šį kartą sumanyta, kad tai bus tarsi mažoji krašto enciklopedija, kuri gali atsidurti dažno kraštiečio namuose. Svarbiausia – jo žmonės, kurie garsino ir tebegarsina savo gimtinę, kurie kūrė ir savo iškiliais darbais tebekuria tėviškę. Beje, tie keliasdešimt žmonių nebūtinai gimę Balbieriškyje ar jo apylinkėse, tačiau turėjo būti atidavę nemažai jėgų jo puoselėjimui. Daugelio jų jau nebėra, bet, pavyzdžiui, negalima buvo apeiti tokių asmenybių kaip garsus valstybininkas Mykolas Krupavičius ar sielovados galiūnas Juozapas Rudaitis.

Išsiuntinėjome klausimyną, į kurį atsiliepė 29 žmonės. Kai kurie jų jau iškeliavę Anapilin, tad informaciją teko rinkti patiems. Apie kitus daug žinių bei nuotraukų pateikė vaikai, anūkai, giminaičiai. Padėjo ir visas būrys talkininkų, įstaigų vadovų, muziejai, privatūs archyvai.

Žinoma, ne visos žmonių istorijos tilpo į knygą. Jos neliko pamirštos. Bent dalis jų paminėtos knygoje, ir jos toliau pildo mūsų nuostabaus krašto būtį.

Žinoma, pradėjome nuo miestelio ištakų, kai 1502 m. balandžio 25 d. Lietuvos Didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras gydytojui vokiečiui Hanusui Sudormanui padovanojo žemę ir žmones prie Ringio, Peršėkės ir Nemuno upių. Per šiuos penkis amžius kraštą vystė daugybė didikų, dvarponių, meistrų, dvasininkų, visuomenės veikėjų, įvairių tautų atstovų. Apie pastaruosius daug duomenų surinko istorikas Vitas Rymantas Sidaravičius. Knygoje nepamirštos ir pagrindinės miestelio įstaigos – mokyklos, įmonės, tarnybos, centrai, suminėti svarbiausi verslai ir jų iniciatoriai.

A. Marcinkevičius pasirūpino gausiomis nuotraukomis bei iliustracijomis. Daug naudingų patarimų teikė ir kruopščiai leidinį spaudai parengė Kazimiero Matačiūno vadovaujama leidybos įmonė „Kriventa“.

Išgirsti, kaip buvo kuriama knyga, pasidalinti mintimis apie krašto žmonių gyvenimą, jų likimus ir patirtis kviečiame per Balbieriškio vasaros šventę (ji vyks liepos 17 – 19 d.), liepos 18 d., šeštadienį, 15 val., Kultūros ir laisvalaikio centre.

Atsakyti

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas.

Naujienos iš interneto