Česlovas Iškauskas. Derybos, kurios niekur neveda

Česlovas Iškauskas. Derybos, kurios niekur neveda

Freepik nuotr.

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt

Dar net nepasibaigus trijų šalių deryboms Ženevoje, pasigirdo nuomonių, kad jos iškart atsidūrė aklavietėje. Priežastis ne tik ta, kad jų stebėti nebuvo įleisti žurnalistai, kad tiesiogiai jose dalyvauti negalėjo į šį Šveicarijos miestą atvykusių keturių Europos šalių atstovai. Leidinys „Axios“ skelbia, jog pirmą dieną šešias valandas trukusios derybos įstrigo dėl naujojo Rusijos vyriausiojo derybininko Vladimiro Medinskio pozicijos.

 

Nors detalių nepranešama, tampa aišku, kad iš pat pradžių V. Medinskis pakartojo Putino pagrindinę nuostatą: Kyjivas turi pasitraukti iš visų keturių Ukrainos sričių teritorijų, o ne tik skelbti paliaubas ties dabartine fronto linija. Būtent su šia pozicija galėtų „iš bėdos“ sutikti Ukrainos delegacija. Rusija akcentuoja reikalavimą laikytis dar 2022 m. pavasarį Stambule priimtų sąlygų, kurios iš tikrųjų reikštų Ukrainos kapituliaciją. Kyjivas jau dukart atsisakė vykdyti šias drakoniškas sąlygas, ir tai Maskvą itin nervina.

„Axios“ tvirtina, kad teoriškai Volodymyras Zelenskis sutiktų atitraukti savo pajėgas iš Donbaso, bet tik tuo atveju, jei iš užgrobtų teritorijų taip pat savo kariuomenę atitrauks ir Rusija. Putinas, kaip sakoma, „kad ir kraujas iš nosies“, nesutinka su šia sąlyga… Nors JAV atstovai įtikinėja, kad Maskva pasirengusi taikiai išspręsti konfliktą (nors Donaldas Trumpas tik ką papriekaištavo Kyjivui, esą, jis nenori sėsti už derybų stalo), tačiau realių žingsnių nežengia. Vietoj to – net ir derybų Ženevoje metu – siunčia savo raketų ir dronų spiečius į Ukrainos žemę…

V. Zelenskis yra gana lankstus. Jis neatsisako surengti referendumo dėl fronto linijos įšaldymo ir mano, kad ukrainiečiai pritartų dabartinės padėties fiksavimui, jei Rusija duotų garantijas, kad ir ji nepažeis šios sąlygos. Ukrainos vadovas taip pat tikina, kad pasirengęs svarstyti savo kariuomenės atitraukimą ir tam tikrų Donbaso vietovių, jeigu tai padarys ir Rusijos pusė. Jis ragina Putiną susitikti tuojau pat ir netgi pavedė savo komandai ruoštis tokiam susitikimui Ženevoje. Tik ne Maskvoje ar Minske…

Derybų Abu Dabyje ir Ženevoje metu netenka kalbėti apie pasitikėjimą tarp šalių, kurio nėra, bet reikia išryškinti Maskvos taktiką: vilkindama derybas ir kokių nors sprendimų priėmimą kompromisų pagrindu, ji vis dar puoselėja pasiekti savo prieš 4 metus užsibrėžtą ir vargu ar pasiekiamą tikslą – sunaikinti Ukrainos valstybę. Visi suvokia, kad Putinui trukdo ne tik didvyriška ukrainiečių kova ir atsparumas, bet ir jo santykiai su D. Trumpu. Diktatorius bando tūpčioti prieš kito diktatoriaus bruožų turintį lyderį, nes šis vilioja Putiną greitu suklestėjimu, pagerinęs santykius su Rusija. Tai būtų naudinga Putinui ir jo partijai „Vieningoji Rusija“ prieš rudenį vyksiančius Dūmos rinkimus bei D. Trumpui – prieš tarpinius rinkimus lapkričio 6 d.

Gaila ir apmaudu, kad Ukrainos tragedija ir jos kaltininkas lieka antrame plane.

Derybos Ženevoje, kurios net ir nepasibaigusios, tik patvirtina: Ukraina, o kartu ir visa Europa, karo problemą turi spręsti pati ir nelaukti nei Putino malonės, nei „dėdės Semo“ ryžtingų veiksmų.

Atsakyti

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas.

Naujienos iš interneto