Debatų dėl rezoliucijos momentas. Kalba europarlamentaras Petras Auštrevičius. Ekrano nuotr.

Europarlamentarai įspėja, kad dalis Europos partijų ir išrinktų politikų tarnauja Maskvos interesams, kenkia ES vienybei ir demokratijai.

Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje (433 balsai už, 56 prieš, 18 susilaikius) Europos Parlamentas griežtai pasipiktino dėl nuolatinių Rusijos pastangų įvairiomis kišimosi ir dezinformacijos formomis pakenkti Europos demokratijai. Kremliui siekiant pakurstyti Europos piliečių susiskaldymą, rezoliucijoje atkreipiamas dėmesys, kaip Maskva sėkmingai verbuoja EP narius tapti „įtakos agentais“ ir, pasitelkiant finansus, sugeba užmegzti ryšius su kai kuriomis Europos politinėmis partijomis, kurios vėliau platina Rusijos propagandą ir tarnauja Rusijos interesams.

Sunerimę dėl pastaruoju metu žiniasklaidoje paviešintų įtarimų, kad europarlamentarė iš Latvijos Tatjana Ždanoka bendradarbiavo su Rusijos saugumo tarnyba FSB, EP nariai pabrėžia, kad tiek Europos Parlamentas, tiek Latvija, turi atlikti nuodugnų tyrimą, kuris leistų apsispręsti dėl tinkamų sankcijų ir baudžiamojo proceso pritaikymo.

Rezoliucijoje europarlamentarai taip pat atkreipia dėmesį, kad be T. Ždanokos yra ir daugiau žinomų Rusijos interesus atstovaujančių europarlamentarų, kurie dalyvavo suklastotų rinkimų Rusijos okupuotose teritorijose stebėjimo misijose. Be to, kiti EP nariai kartu su T. Ždanoka „vyko į Lietuvą dalyvauti demonstracijose siekiant palaikyti Algirdą Paleckį – Lietuvos pilietį ir buvusį diplomatą bei politiką, nuteistą už šnipinėjimą Rusijai“, teigiama rezoliucijoje.

Europarlamentarai pasipiktinę, kad Rusija, siekdama kištis ir daryti įtaką demokratiniams procesams bei dažnai pažeisdama įstatymus, randa būdų svariai finansiškai paremti bankų paskolomis ar verslo susitarimais demokratinių valstybių politines partijas, politikus, tarnautojus ir visuomeninius judėjimus. Rezoliucijoje atskleidžiami naujausi Rusijos mėginimai kištis į ES valstybių demokratinius procesus, pavyzdžiui, parama radikalios dešinės partijų pareiškimams Vokietijoje ir Prancūzijoje, skatinant mažinti palaikymą Ukrainai.

EP nariai kartu yra sunerimę dėl galimų Katalonijos separatistų, įskaitant ir EP nario Carleso Puigdemonto, ryšių su Rusijos administracija. Jie ragina ragina atitinkamų EP narių iš Katalonijos bylas perduoti Patariamajam Parlamento narių elgesio klausimais komitetui. Pasitvirtinus šiems įtarimams, Rusijos kišimasis atitiktų jos platesnę strategiją manipuliuoti politine praktika Europoje, siekiant destabilizavimo ir ES vienybės išardymo. Europos Parlamentas ragina atitinkamas teisėsaugos institucija ištirti tariamai su Kremliumi susijusių europarlamentarų ryšius.

Daugiau informacijos:

EP rezoliucijos dėl Rusijos kišimosi į Europos Sąjungos demokratinius procesus įtarimų projektas

Diskusijų EP plenarinėje sesijoje vaizdo įrašas (2024-02-06)

europarl.europa.eu inform.