Debatų dėl rezoliucijos momentas. Kalba europarlamentaras Petras Auštrevičius. Ekrano nuotr. Europarlamentarai įspėja, kad dalis Europos partijų ir išrinktų politikų tarnauja Maskvos interesams, kenkia ES vienybei ir demokratijai. Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje (433 balsai už, 56 prieš, 18 susilaikius) Europos Parlamentas griežtai pasipiktino dėl nuolatinių Rusijos pastangų įvairiomis kišimosi ir dezinformacijos formomis pakenkti Europos demokratijai. Kremliui siekiant...
Latvijos parlamentarė Tatjana Ždanoka. fr.wikipedia.org nuotr. Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė vakar kalbėdama plenarinėje sesijoje Strasbūre dėl Europos Parlamento narės Tatjanos Ždanokos, kuri įtariama bendradarbiavimu su Rusijos federaline saugumo tarnyba, pažymėjo: „Tatjanos Ždanokos niekada nevadinkite Latvijos europarlamentare. Ji yra Kremliaus atstovė čia. Deja. Latviai – mano sesės ir broliai – yra garbinga Europos tauta, o...
Karostos vandens bokšto menininkų rezidencija. Gunta Lantė. KarlisVolkovskis nuotr. Liepojos Karuostos vandens bokšte įsikūrusi menininkų rezidencija savo duris lankytojams atveria jau ketvirtąjį vasaros sezoną paeiliui. Tai puiki galimybė ne tik pasigrožėti istorine vandens bokšto architektūra ir įspūdingu vidaus interjeru, bet ir pajusti kūrybinę aurą, palaikomą kasdienio iškilių menininkų darbo. Kiekvienais metais šis Liepojos objektas virsta...
Nuotraukoje „Palangos išliuosuotojai 1919 m. 23/XI.“ užfiksuoti 22 kovotojai, iš kurių viena moteris. Pirmas iš kairės sėdi Kretingos 1 (Darbėnų) nuovados viršininkas Fabijonas Kungys (1892–1973). Nuotr. iš Dariaus Raupelio kolekcijos Doc. dr. Tomas Petreikis, Vilniaus universitetas, www.voruta.lt Šiais metais minime Palangos atgavimo 100 metų jubiliejų. Pastaruoju metu straipsniuose plačiai aprašoma 1918–1921 m. sudėtinga tarptautinė politinė...
Vaizdas į aukščiausią Europoje Rygos televizijos bokštą. Autorės nuotraukos Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, Ryga, Latvija, www.voruta.lt Atidžiau paskaitę lietuviškas patarles, priežodžius, posakius, įsitikinsime, kad juose vienas iš dažniausiai minimų svečių šalių miestų yra Ryga. Tūlas lietuvis ir piktuoju, ir gražiuoju minėjo Rygą: rengiasi kaip į Rygą; už kapeiką utėlę Rygon nuvarytų; ant tokio peilio boba į Rygą...
Avydas Juozaitis su bendražygiais sveikino 100-metį švenčiančią Latviją | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr. Viktoras Avuotinis (Viktors Avotiņš), „Neatkarīgā“, www.alkas.lt Pakeliui į Estiją mūsų namuose su šeima lankėsi lietuvių filosofas, rašytojas ir publicistas, vienas iš Sąjūdžio įkūrėjų ir lyderių Arvydas Juozaitis. Nuo 2009 iki 2012 m. Arvydas gyveno Rygoje, išmoko latvių kalbą, būdavo su rygiečiais per...
Autorės nuotraukos Ona GAIDAMAVIČIŪTĖ, www.voruta.lt Pastarieji dveji metai – 2017-ieji ir šie – 2018-ieji – itin svarbūs lietuvių tautinio ir apskritai baltų kostiumo populiarinimui pirmiausia parodomis, taip pat moksliniais tyrinėjimais, konferencijomis, knygomis. Šie metai svarbūs Baltijos šalims – ir Latvijai, ir Lietuvai – valstybių šimtmečio renginiais. Reikia tikėtis, kad tautinio kostiumo svarba bei tyrinėjimai nepraras...
Didžiausioje Latvijoje Agluonos bazilikoje šį sekmadienį – rugsėjo 20 d. – bus atidengtas paminklas karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai. Jis žymės Lietuvos karaliaus mirties vietą. Mindaugas su latgalių kilmės žmona Morta ir jų vaikais primena bendras lietuvių ir latvių šaknis. Paminklo atidengimas – tai vienas iš Baltų vienybės dienos (rugsėjo 22-osios), kuriai bus skirtas šis...
Prof. Alvydas BUTKUS, Kaunas Dviejų asimetriškų valstybių – Lietuvos ir Lenkijos – santykiai vertinami labai nevienodai. Mat Lenkija partnerystę su Lietuva įsivaizduoja kaip savo interesų besąlygišką įgyvendinimą Lietuvoje. Dalis Lietuvos politikų Lenkijos ultimatumus, deja, traktuoja kaip teisėtus, o Lenkijos priekaištus priima per smurtautojo nuskriaustos moters savivoką: „gal aš tikrai kalta?“ Šiuo nepagrįstu kaltės jausmu tie...
Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Baltistikos mokslas atsirado už Lietuvos ribų. Tai buvo susiję su lyginamosios indoeuropiečių kalbotyros iškilimu devyniolikto amžiaus pirmojoje pusėje. Tos kalbotyros specialistai išaiškino, kad lietuvių kalba išlaikė daugiau senovės už kitas gyvąsias indoeuropiečių kalbas, kad ji tebeturi sveikiausią senąją fleksiją, kurią kitos gyvosios kalbos pakeitė, liko tik jos likučiai...
Kaimyninėje Latvijoje, kurioje šiuo metu vienintelė valstybinė kalba yra latvių, ateinantį mėnesį vyks referendumas, kuriame piliečiams bus pateiktas klausimas, ar rusų kalbą reikia pripažinti antrąja valstybine. 2,2 mln. gyventojų turinčioje Latvijoje rusų kalba gimtoji yra daugiau nei trečdaliui jų. Rusų kalbos pripažinimo valstybine aktyvistai surinko 187 tūkst. (12 proc. rinkėjų) parašų ir pagal Latvijos konstituciją...