Apytalaukio, Lančiūnavos ir Šventybrasčio apylinkės – naujame keliautojo žinyne

Apytalaukio, Lančiūnavos ir Šventybrasčio apylinkės – naujame keliautojo žinyne

Kunigas Vincentas Švambaris su parapijiečiais Šventybrasčio kapinėse. Apie 1930 m. Fotografija iš Vitalijos Vaitkevičienės rinkinio

 

2023-ųjų pradžioje Vytenis ir Junona Almonaičiai, pažintinių kelionių po Lietuvą mėgėjams jau pažįstami autoriai, pristatė naują knygą – „Apytalaukio, Lančiūnavos ir Šventybrasčio apylinkės: keliautojo žinynas“.

Tai išsamus kelionių vadovas, apytikriai apimantis po 1635-ųjų sukurtos ir iki 1948 m. ribų nekeitusios Apytalaukio parapijos teritoriją, dabartinio Kėdainių rajono šiaurės rytinę dalį ir Panevėžio rajono pietinį pakraštį. Įvade trumpai aptariama šių apylinkių gamta, svarbiausi istorijos ir kultūros bruožai. Pagrindinėje dalyje aprašyta 18 gyvenamųjų vietovių ir 3 miškai, pristatomi ten esantys gamtos, istorijos ir kultūros paminklai: Šventybrasčio kraštovaizdžio-istorinis draustinis ir Upytės senkelis, Šventoji brasta per Nevėžį, Burvelių alkakalnis, dubenuotieji akmenys Vilainiuose ir Lančiūnavoje, Apytalaukio, Lančiūnavos ir Šventybrasčio bažnyčios bei kapinės, Česlovo Milošo gimtinė Šeteniuose, Apytalaukio, Lančiūnavos, Juodkiškių ir Zavišinės dvarų sodybos, Lietuvos partizanų žūties vietos Peiksvos kaime ir Dovydų miške. Tekstus papildo apie 190 iliustracijų. Svarbiausios 35-os lankytinos vietos pažymėtos knygos priešlapiuose pateikiamuose žemėlapiuose (M 1:75 000). Žinynas skiriamas kultūrinio pažintinio turizmo entuziastams, taip pat visiems, besidomintiems Lietuvos istorija, gamtos ir kultūros paveldu.

Knygos „Apytalaukio, Lančiūnavos ir Šventybrasčio apylinkės“ viršelis

Atlikdamas kad ir ribotos apimties istorinius tyrimus, dr. doc. Vytenis Almonaitis šį kartą patikslino Lančiūnavos pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose datą ir „perkėlė“ ją iš 1580 m. į 1567-uosius, mat jau tada sudarytuose Lietuvos kariuomenės sąrašuose minimi Daugailų giminės (Rod Dovkgoilov) bajorai iš Lančiūnavos (z Lančunova).

Svarbių faktų nustatyta apie Šventybrasčio kapinėse besiilsinčio 27 metus čia kunigavusio Vincento Švambario (1891–1955) veiklą. Tai jis iniciavo garsiojo paminklo ant 1863 m. sukilėlių kapo pastatymą. Vykstant partizaniniam karui, rėmė vietos kovotojus. 1949 m. spalio 28-osios naktį, labai rizikuodamas, Šventybrasčio bažnyčioje sutuokė Vyčio apygardos rajono (kelių būrių) vadą Bronių Karbočių-Bitę ir partizanų rėmėją Janiną Valentinavičiūtę. 1951 m. B. Karbočius tapo Vyčio apygardos vadu. Eidamas šias pareigas, 1953-ųjų sausį jis žuvo Šilagalio kaime prie Panevėžio.

Taip pat, regis, iki šiol nebuvo identifikuota, kokie herbai puošia Šventybrasčio kapinėse, ant Siručių giminės kapo stovintį lieto metalo antkapinį paminklą, pastatytą XIX a., viduryje. Tai – Doliva ir Korvinas. Pirmąjį naudojo Siručiai, antrąjį „atsinešė“ į šią giminę atitekėjusi Eufrozina Kosakovskytė (mirusi 1845 m.), kuriai ir dedikuotas paminklas. Virš eilinių, nors ir turtingų, bajorų Siručių herbo vaizduojama karūna su penkiais bumbulais, virš grafų titulą turėjusių Kosakovskių – su devyniais bumbulais. Šiame kape ilsisi netolimame Šetenių dvare gyvenę žymaus rašytojo, visuomenės veikėjo Č. Milošo protėviai.

Herbai ant Siručių giminės kapą žyminčio paminklo Šventybrasčio kapinėse. 2022 m. Junonos Almonaitienės nuotrauka

Knygoje nevengiama aptarti ir sudėtingą Milošų šeimos istorijos etapą, kai, kuriantis nepriklausomai Lietuvai, Č. Milošo tėvas Aleksandras, užkuriomis atėjęs į Šetenių dvarą, tapo POW nariu, ketino dalyvauti 1919 m. rugpjūtį planuotame valstybiniame perversme. Šiam neįvykus, kad nebūtų suimtas, gavo skubiai bėgti į Lenkiją. Ten įstojo į jos kariuomenę, tapo karininku. Beje, 1939 m., dviem agresoriams užpuolus Lenkiją, Lietuva kilniai priėmė pabėgėlius iš jos, „atleido“ ir A. Milošui. Verta pasidžiaugti, kad Č. Milošui lenkiškasis nacionalizmas buvo visiškai svetimas.

Knygoje išryškintas ir faktas, kad Šetenių kaime, nusipirkęs žemės iš minėto dvaro, XIX a. pabaigoje apsigyveno Kazimieras Urbšys. Čia jam ir žmonai Kotrynai 1896 m. gimė sūnus Juozas – būsimasis Lietuvos užsienio reikalų ministras. J. Urbšio gimtojoje sodyboje, deja, nelikę nei medelio, tačiau knygos autoriai kviečia aplankyti jo atminimui skirtą stogastulpį Gineitų kaime bei senelių Augustino ir Pranciškos kapą Apytalaukio kapinėse.

„Savo žinynus stengiamės rašyti bent šiek tiek giliau, žengti toliau nors nedidelį žingsnelį už paprasto faktų pateikimo. O kuria kryptimi yra tas žingsnelis? Kartais patys apie tai susimąstome“ – sausio 19 d. Kėdainių krašto muziejuje vykusiame knygos pristatyme svarstė Junona Almonaitienė. – „Manau, galima sakyti, kad savo knygose mes kuriame istorijas, tokia prasme, kokia vartojam žodžių junginį „šeimos istorijos“. Šeimose mes pasakojame vaikams apie jų senelius, tetas, dėdes, pusbrolius… Šie pasakojimai, perduodami iš kartos į kartą, kuria mūsų tapatumą: pasako, iš kur mes ateiname, su kuo ir kaip esame susiję, tuo pačiu – kas mes esame. Per istorijas, per mitus ne tik šeima, bet ir platesnė bendruomenė gali kurti savastį. Ir praeities, ir dabarties įvardijimas ir įžodinimas ją tarsi užtvirtina ir kartu formuoja mūsų tolesnį supratimą, matymą. Kai kurie dalykai tik tada, kai jie įvardijami ir įžodinami, tampa realybe. Nekeista, kad net ir nedidelės gyvenvietės stengiasi išleisti knygeles ar fotografijų rinkinius, atspindinčius jų praeitį ir dabartį. O mes, kurdami mikroistorijas savo knygose, kviečiame jas pratęsti, žvalgantis po Lietuvą, ir taip pat tapti kūrėjais“.

Ilgaamžės parapijos širdis – Apytalaukio bažnyčia. 2021 m. Vytenio Almonaičio nuotrauka

Lėšų knygos leidybai skyrė Lietuvos kultūros taryba ir Kėdainių rajono savivaldybė. Ją rašant bendradarbiauta su Kėdainių krašto muziejumi ir Vilainių seniūnija, o taip pat su daugeliu kėdainiškių, kelionių po Lietuvą entuziastų, kolekcininkų ir kitų bendraminčių.

Susidomėjusieji leidiniu gali apsilankyti „Keliautojo žinyno“ internetiniame knygyne (www.keliautojozinynas.lt), kur knygą galima įsigyti leidėjų kaina. Šią ir kitas „Keliautojo žinyno“ knygas su mažiausiu antkainiu galima nusipirkti „Akademinėje knygoje“ Vilniuje, knygynuose „Humanitas“ ir „Kolibris“ Kaune, Kėdainių krašto muziejuje, Kėdainių TVIC.

„Vorutos“ informacija. Parengta remiantis knyga: Vytenis Almonaitis, Junona Almonaitienė.

Apytalaukio, Lančiūnavos ir Šventybrasčio apylinkės: keliautojo žinynas. Kaunas: Keliautojo žinynas, 2022 ir jos autorių pateiktais duomenimis

Naujienos iš interneto