Antanina Liorentaitė prie Dariaus ir Girėno paminklo Marquette parke Čikagoje 1998 m. Kunigundos Bukantienės šeimos albumas
Tomas Kizevičius, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos studijų programos studentas, Lietuvos šaulių sąjungos žurnalas „Trimitas”, Nr. 8, 2026 m.
Pasitraukimas į Vakarus
1944 m. liepos 5 d. prie Vilniaus artėjant sovietinei kariuomenei, Antanina grįžo į gimtuosius namus Žvirgždaičiuose, kuriuose po tėvo mirties ūkininkavo jos brolis Petras. Kai mūšiai vyko Kauno prieigose, Petras, Judita ir Antanina Liorentai nusprendė pasitraukti į Vakarus. Tikėtina, kad šį sprendimą lėmė ne tik artėjantis frontas, bet ir sovietinių represijų baimė, nes Antaninos brolis Jonas Liorentas buvo Lietuvos kariuomenės karininkas. Liepos 30 d. 22 val. jie atsisveikino su artimaisiais ir amžiams paliko gimtinę. Motina Barbora Liorentienė dėl sveikatos ir amžiaus vykti kartu negalėjo, todėl jai paprašius, vaikai mamą paliko pas dukrą Eleną Bagdonavičienę Smilgiuose. Rugpjūčio 4 d. Antanina, Judita ir Petras Liorentai perėjo Vokietijos sieną ir įsikūrė DP (perkeltųjų asmenų) stovyklose. Tą pačią dieną nuo fugasinių sviedinių sudegė Liorentų sodyba – iš jos liko tik šimtametis ąžuolas bei šulinio rentinys.
Gyvenimas JAV
1949 m. rugpjūčio 27 d. Antanina Liorentaitė atvyko į JAV. Antanina apsigyveno Čikagoje, kur įsijungė į lietuvių visuomeninę veiklą. Dirbo laikraščio ,,Lietuvių balsas“ platinimo skyriuje, padėdama kaip ekspedicijų talkininkė ir rėmėja. Atlyginimas buvo mažas, todėl A. Liorentaitė gyveno labai kukliai. Taip pat keletą metų ji dirbo turtingų amerikiečių šunų prižiūrėtoja. Paskutinius dvidešimt gyvenimo metų A. Liorentaitė praleido Lituanikos gatvės kampiniame name, Bridžporte. Anuomet šalia gyveno legendinis Lietuvos lakūnas Steponas Darius, todėl Antanina ir pasirinko šią vietą.
Nors skraidymai jau seniai buvo praeityje, meilė dangui jos širdyje niekada neišblėso. Gyvendama užsienyje Antanina Liorentaitė nuolat ilgėjosi tėvynės, tačiau dėl silpnos sveikatos negalėjo jos aplankyti. Nors pati gyveno labai kukliai, iš savo santaupų ji rėmė Sibiro tremtinius, gimines bei buvusius partizanus.
Už nuopelnus Lietuvos aviacijai
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. atsirado galimybė atnaujinti glaudesnius ryšius su Lietuva. Tuomet Antaniną Liorentaitę susirado Lietuvos lakūnai. 1993 m. Antanina paaukojo 500 JAV dolerių Dariaus ir Girėno paminklo statybai Kaune. Jos pavardė buvo iškalta sąraše tarp aukotojų paminklui.
1993 m. minint Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio šešiasdešimtmetį, buvo įsteigtas Dariaus ir Girėno medalis, kurio autorius buvo skulptorius Petras Henrikas Garška. Medalio averse pavaizduoti Steponas Darius ir Stasys Girėnas, o reverse – legendinio „Lituanicos“ skrydžio maršrutas bei įrašas „Už nuopelnus Lietuvos aviacijai“. Lietuvos Respublikos prezidento dekretu Nr. 100 už ypatingus nuopelnus Lietuvos aviacijai šiuo medaliu buvo apdovanota ir Antanina Liorentaitė. Ji buvo vienintelė moteris iš pirmųjų šiuo medaliu apdovanotų 24 žmonių. Apdovanojimą jai įteikė Čikagoje 1994 m. gegužės 12 d. inžinierius, lakūnas Edmundas Jasiūnas. Su apdovanojimu Antaniną sveikino daugelis Lietuvos aviacijos ir išeivijos veikėjų, tarp jų buvęs LAK sekretorius Viktoras Ašmenkas, aviamodeliuotojas Vytautas Šakalys, žurnalistas Balys Dundulis, JAV lietuvių išeivijos veikėjai Aldona ir Anis Griniai, bendraklasis Feliksas Valaitis, Amerikos Lietuvių Tarybos pirmininkas Grožvydas Lazauskas, išeivijos kultūros rėmėja Elena Jurkėnienė, profesorius Antanas Adomėnas, aeromedicinos pradininkas Lietuvoje Vytautas Tauras, išeivijos bendruomenės renginių organizatorė Stefanija Šidlauskienė.
Po medalio įteikimo laikraštyje ,,Lietuvos balsas“ Nr. 12 Antanina Liorentaitė rašė taip: ,,Jaučiuosi didžiai pagerbta, priėmusi Dariaus ir Girėno medalį iš lakūno Edmundo Jasiūno rankų. Jis sveikino mane kaip pirmąją Lietuvos moterį lakūnę ir parašiutininkę, užsitarnavusią šį medalį […]. Mano širdis prisipildė giliu dėkingumu ir kažkokiu grauduliu… Taip toli nuo Lietuvos!… Po tiek metų!… Ak, žiūriu į medalį ir matau ne tik mūsų aviacijos didvyrius Darių ir Girėną, bet ir skaisčią Lietuvos padangę, visą būrį draugų… Lietuva, tai tu mane taip gausiai apdovanojai!… Nežinau, kada jautriau išgyvenau: ar dabar t.y. medalio įteikimo valandėlėje, ar tada 1932 m., kai pirmą kartą skridau solo ir netrukus – pirmą kartą iššokau parašiutu…“
Antaninos Liorentaitės Dariaus ir Girėno medalis buvo pargabentas į Lietuvą. Šiuo metu jis yra saugomas Kaune Vytauto Didžiojo karo muziejuje.
Antaninos Liorentaitės kuklumas, tvirtas charakteris ir prisirišimas prie gimtinės išliko iki paskutinės jos gyvenimo akimirkos.
Atmintis
Antanina Liorentaitė mirė Čikagoje 2003 m. vasario 4 d., būdama 96 metų. Paskutinė jos valia buvo išdėstyta 2002 m. surašytame testamente. Jame Antanina nurodė, kad: ,,[…] kūnas būtų sudegintas tuojau po mirties… Taip pat nenoriu jokio pranešimo apie mano mirtį nei per radiją ar televiziją, nei per spaudą čia, Amerikoje […] Pageidauju, kad pelenai su urna būtų nusiųsti į Lietuvą, kur aš gimiau, ir palaidoti Žvirgždaičių kapinėse, kuriose yra seniau palaidoti mano tėvas (Petras Liorentas) ir mano sesuo (Petronėlė Liorentaitė) […]“
2003 m. kovo 15 d. vykdant paskutinę Antaninos Liorentaitės valią, urna buvo palaidota Žvirgždaičių kapinėse greta tėvo ir sesers palaikų. Urnos pargabenimu į gimtinę rūpinosi dukterėčia Ina (brolio Jono Liorento dukra), o laidotuvėmis – dukterėčia Kunigunda Bukantienė (sesers Elenos Liorentaitės – Bagdonavičienės dukra) su šeima. Atsisveikinimas su velione vyko jų namuose Paluobiuose. Šv. Mišias Žvirgždaičių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje aukojo Paluobių Šv. Angelų Sargų parapijos klebonas kunigas Antanas Mickevičius, o kapinėse atsisveikinimo žodį tarė rajono jaunųjų sklandytojų būrelio vadovas Antanas Unikauskas ir lakūnas Viktoras Ašmenskas.
Šakių rajono savivaldybės taryba 2021-uosius metus nusprendė paskelbti Antaninos Liorentaitės ir jos brolio Jono Liorento metais.
Antanina Liorentaitė palaikė artimus santykius su savo buvusia mokykla – dabartine Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazija (tuometine progimnazija). 1997 m. pavasarį ji mokyklai atsiuntė 150 kg svorio į vienuolika dėžių sudėtas knygas. Tarp jų buvo ir Bostone leista 37 tomų ,,Lietuvių enciklopedija“. Iš knygų turinio galima spręsti, kad Antanina domėjosi Lietuvos istorija, rinko informaciją apie savo gimtąjį kraštą ir jo žmones. Gimnazijos muziejuje šiandien saugoma istorijos mokytojos Irenos Spranaitienės ir jaunųjų kraštotyrininkų surinkta medžiaga apie pirmąją Lietuvos lakūnę.
„Liorentukai“
Atnaujinusi ryšius su Lietuvos aviatoriais Antanina rūpinosi aeroklubų vaidmeniu auklėjant jaunimą. 1997 m. Valenčiūnų aeroklube, Šakių rajone, buvo įsteigta vaikų sklandymo mokykla. Lakūnas Edmundas Jasiūnas pasiūlė mokyklėlę pavadinti Antaninos Liorentaitės vardu. Būrelio vaikus ji pageidavo vadinti liorentukais. Mokykla turėjo savo vėliavą – mėlyname fone buvo išsiuvinėti gandrai.
Liorentukai kasmet dalyvaudavo jaunųjų sklandytojų varžybose ir ne kartą tapo respublikos čempionais bei prizininkais.
Per visą veiklos laikotarpį mokykla išugdė apie 60 jaunųjų sklandytojų. Keletas liorentukų studijavo Antano Gustaičio aviacijos institute Vilniaus Gedimino technikos universitete. Vienas jų – Romualdas Konteikis. Jis tapo profesionaliu aviatoriumi, respublikinių ir tarptautinių sklandymo varžybų bei čempionatų dalyviu ir prizininku.
,,Į raketą sėsčiau“
1998 m. birželio 13 d. Žvirgždaičiuose vyko 26-oji Kalbos diena bei Aviacijos šventė. Buvusios Liorentų sodybos vietoje, prie išlikusio šimtamečio dvikamienio ąžuolo buvo atidengta atminimo lenta, skirta Antaninai ir Jonui Liorentams.
2004 m. minint pirmąsias lakūnės mirties metines, pagrindinei Žvirgždaičių gatvei buvo suteiktas Antaninos Liorentaitės vardas.
1988 m. kraštietis, pedagogas, lakūnas, Lietuvos sklandymo asociacijos prezidentas, rajono jaunųjų sklandytojų būrelio vadovas Antanas Unikauskas susitiko su Antanina Liorentaite ir kartu su aviacijos istoriku Edmundu Jasiūnu kamera užfiksavo lakūnės prisiminimus. Ši filmuota medžiaga 2015 m. buvo panaudota 45 min 12 s filme ,,Į raketą sėsčiau“ (aut. Edita Mildažytė).
2021 m. rugpjūčio 28 d. Žvirgždaičiuose Antaninos ir Jono Liorentų metams skirtoje šventėje ,,Dangaus platybių pakerėti“ buvo pristatyta paminklo vizija. Paminklui parinkta vieta turi simbolinę reikšmę – jis stovi pusiaukelėje tarp buvusios Liorentų sodybvietės ir Žvirgždaičių kapinių, kur palaidota Antanina Liorentaitė. Algimanto Vorevičiaus iš rūdinto metalo sukurta skulptūrinė kompozicija simbolizuoja paukštį-lėktuvą, bandantį atsiplėšti nuo žemės ir pakilti į dangų. Skirtingo dydžio sparnai įprasmina dviejų Lietuvai nusipelniusių žmonių likimus. Ilgesniajame sparne iškalti Antaninos žodžiai „Skridau, nes neaprėpiama toluma, aukštybių giluma, laisvų debesų skraiste pasipuošusi Lietuvos padangė kaip magnetas traukė…“, o trumpesniajame kiauriai išpjautas dvigubas kryžius – vienas valstybės simbolių, naudotas karo aviacijoje ir sietinas su Jogailaičių dinastijos herbu. Pasvirusi skulptūros centrinė ašis simbolizuoja gyvenimo lūžį, emigraciją ir prarastą skraidymo laisvę. Visos skulptūrinio akcento detalės yra skirtingų geometrinių formų ir jungiamos simetriškai. Iš paukščio skrydžio paminklas įdomus tuo, kad aikštėje pėsčiųjų takai išdėstyti taip, jog primena lėktuvo propelerius. Skulptūrinė kompozicija yra daugiau nei keturių metrų aukščio.
Pabaiga
Žvelgiant į A. Liorentaitės gyvenimą, galima matyti paraleles ir su šauliais, kurie, vedami vidinio pašaukimo, prisiima atsakomybę už visuotinę valstybės gynybą bei jos ateitį. Kaip ir anuomet, taip ir dabar tarnystė Tėvynei dažnai prasideda nuo asmeninio apsisprendimo, drąsos išeiti iš komforto zonos ir gebėjimo veikti ten, kur tenka prisiimti atsakomybę ne tik už save, bet ir už kitus. Net jeigu ir tokie pasirinkimai ne visada sulaukia deramo pripažinimo, jie išlieka svarbūs.
Naudoti šaltiniai:
Liorentų būtasis laikas. Kaunas: Šakių viešoji biblioteka, 2021
Dobkevičius, K. Antanina Liorentaitė. Prieiga internete: https://www.vle.lt/straipsnis/antanina-liorentaite/
Vytauto Didžiojo karo muziejus. Medalis. Dariaus ir Girėno. Antaninos Liorentaitės. Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema (LIMIS). Prieiga internete: https://www.limis.lt/valuables/e/805446/876017711
Kauno diena. „Ką mes žinome apie pirmąją Lietuvos lakūnę?“, 2013 m. balandžio 3 d. Prieiga internete: https://kauno.diena.lt/naujienos/kultura/ka-mes-zinome-apie-pirmaja-lietuvos-lakune-209165
Šakių rajono laikraščio „Draugas“ straipsnis „Po Žvirgždaičių dangumi – maži, bet galingi“, 2024 m. rugpjūčio 5 d. Prieiga internete: https://www.drg.lt/kultura/25614-po-zvirgzdaiciu-dangumi-mazi-bet-galingi
Atsakyti