Knygoje „Vladas Putvinskis. Gyvenimas ir parinktieji raštai“ skelbiamas Lietuvos Šaulių Sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio (1873–1929) rašytinis palikimas, iki šiol saugomas Šiaulių „Aušros“ muziejuje. Pirmą kartą publikuojamas iki 1940 m. taip ir neišleistas V. Putvinskio raštų pirmasis tomas, perspausdinami antrajame tome 1933 m. skelbti jo publicistiniai straipsniai politiniais ir visuomeniniais klausimais. Juose daug dėmesio skiriama Šaulių...
Šauliai
Žydronė Kolevinskienė: derinu aktyvią mokslinę veiklą, dėstytojavimą ir tarnybą Lietuvai
Žydronė Zdančiūtė-Kolevinskienė. Artūro Morozovo nuotr. „Trakų žemė“ kalbina gerai žinomą mokslininkę – humanitarinių mokslų daktarę, docentę, literatūros tyrėją, Vytauto Didžiojo universiteto literatūros dėstytoją Žydronę Zdančiūtę-Kolevinskienę. Gerbiama Žydronė dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, dėsto Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje ir Humanitarinių mokslų fakultete, o aktyvią mokslinę ir pedagoginę veiklą prasmingai papildo jos narystė Lietuvos...
Diasporos šauliai pirmą kartą treniravosi su Danijos nacionaline gvardija
LŠS nuotr. Rugsėjo pradžioje Danijoje vykusios „Budrus Vikingas 2026“ tapo pirmosiomis tokio formato Lietuvos šaulių sąjungos diasporos šaulių pratybomis. Skirtingose Europos valstybėse gyvenantys Lietuvos šauliai kartu su Danijos nacionalinės gvardijos „Hjemmeværnet“ atstovais treniravo mažų padalinių taktiką, objektų apsaugą, patruliavimą, gilino taktinės medicinos ir sužeistųjų evakuacijos įgūdžius. Galimybę Lietuvos šauliams treniruotis kartu su Danijos nacionaline gvardija...
Plečiamas jaunuolių rengimas valstybės gynybai: dar daugiau 7–8 kl. moksleivių įtraukiami į pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą
Alfredo Pliadžio/KAM nuotr. Nuo šių mokslo metų dar daugiau šalies 7–8 klasių moksleivių gali dalyvauti Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kurse. Planuojama, kad per metus kursą išklausys apie 50 proc. šios amžiaus grupės moksleivių. Taip toliau plečiama Krašto apsaugos ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Lietuvos šaulių sąjungos iniciatyva, skirta ugdyti praktinius moksleivių įgūdžius, pilietiškumą...
Antanina Liorentaitė: tarp žemės ir dangaus. II dalis
Antanina Liorentaitė prie Dariaus ir Girėno paminklo Marquette parke Čikagoje 1998 m. Kunigundos Bukantienės šeimos albumas Tomas Kizevičius, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos studijų programos studentas, Lietuvos šaulių sąjungos žurnalas „Trimitas”, Nr. 8, 2026 m. Pasitraukimas į Vakarus 1944 m. liepos 5 d. prie Vilniaus artėjant sovietinei kariuomenei, Antanina grįžo į gimtuosius namus...
Antanina Liorentaitė: tarp žemės ir dangaus
Antanina Liorentaitė aerodrome prie lėktuvo. 1937 m. Vinco Kudirkos muziejaus archyvas Tomas Kizevičius, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos studijų programos studentas, Lietuvos šaulių sąjungos žurnalas „Trimitas”, Nr. 7, 2026 m. Lietuvos aviacijos istorijoje greta gerai žinomų konstruktorių, karo lakūnų ir aviacijos veikėjų būta ir asmenybių, kurių vardai šiandien minimi gerokai rečiau, nors...
Kaune pasirašyta Vienybės deklaracija „Vardan tos Lietuvos“
Stasys IGNATAVIČIUS, Lietuvos Šaulių sąjungos atkūrėjas, LŠS V.Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas, www.voruta.lt Lietuvos Respublikos himno – dr. Vinco Kudirkos „Tautiškos giesmės“ posmuose yra prasmingi žodžiai: „…vardan tos Lietuvos vienybė težydi!“, kurie kiekvieną Lietuvos pilietį įpareigoja tautos vienybėje dirbti Tėvynei ir žmonių gėrybei.Vasario 16 d., Lietuvoje ir visame pasaulyje tautiečiams minint atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio jubiliejų, istorinėje...
Ignas Meškauskas. Armijos žlunga be mūšių
Lietuvos šaulių sąjungos nuotr. / Priesaikos akimirka Advokatas Ignas MEŠKAUSKAS, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ kavalierius Tauta be valstybės – tauta be savo namų. Kiekviena tauta siekia išsaugoti savo laisvę, garantuoti laisvą ir saugią raidą. Aukščiausias tikslas – nacionalinis saugumas. Visos parlamentinės partijos sutaria ir patvirtino partijų pirmininkų parašais, kad nacionalinis saugumas, valstybės gynyba yra vidaus...
95 metai, kai prie Širvintų ir Giedraičių sprendėsi Lietuvos likimas
Giedraičių centre daugiau kaip aštuoniasdešimt metų stūkso žuvusiųjų atminimą įamžinantis paminklas. U. Mikaliūno nuotr. Ignas MEŠKAUSKAS, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ ordininkas Šiomis dienomis sukanka 95 metai, kai prie Širvintų ir Giedraičių sprendėsi Lietuvos likimas. Po Suvalkų sutarties sulaužymo 15 tūks. Želigovskio armija, susidedanti iš l-sios lietuvių-gudų divizijos, 13-ojo Vilniaus ulonų pulko užėmę sostinę Vilnių, toliau puolė...
Čižiūnų kaimo istorija
Antanas LESYS, Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, Vilnius Ten miškelis, čia kalva, O toliau melsva spalva. Ežerėlis vardu Mošė, Prie sodybos gluosniai ošia… (Jonas Kasparavičius) Vietovardis ir geografinė padėtis Kalbininkas, prof. Zigmas Zinkevičius savo knygoje „Lietuvių asmėnvardžiai“ (Vilnius, 2008 m.) nurodo Čižiūnų kaimo vardo kilmę iš žodž. „Čižėti“ – „šnibždėti‘‘ (vienoje žodžių grupėje nurodydamas žmogaus fizines ypatybes rodančius...
Šaulys, tautininkas Bernardas Vadeika (1888–1979)
Gintaras LUČINSKAS, Alytus Lietuvos šaulių sąjungos istorija Bernardas Vadeika gimė 1888 m. gruodžio 6 d. Alytaus apskrityje, Daugų valsčiuje, Čižiūnų kaime, neturtingų ūkininkų Jono Vadeikos ir Viktorijos Lukošiūnaitės šeimoje. Turėjo brolius Joną ir Romualdą bei seserį Eleną. Bernardas mokėsi rusiškoje pradinėje mokykloje, kurioje baigė 3 klases. Mokėjo rusų ir lenkų kalbas. 1907 m. broliai Bernardas...





