Asociatyvi nuotr.
Vaikams šiame amžiuje smalsumas veikia beveik be sustojimo. Jie nori liesti, maišyti, pilti, stebėti ir klausti „kodėl?“ net tada kai suaugę jau pavargsta atsakinėti. Dėl to eksperimentai vaikams tapo viena mėgstamiausių veiklų tiek namuose, tiek ugdymo aplinkoje. Pedagogai pastebi, kad būtent tokio amžiaus vaikai stipriausiai įsitraukia į veiklas kuriose gali kažką atlikti savo rankomis.
Įdomiausia tai, kad vaikams nereikia sudėtingų priemonių. Kartais užtenka vandens, spalvų, šaukšto ar kelių magnetų. Svarbiausia pats procesas. Vaikui smagu matyti kaip keičiasi spalva, juda daiktai ar kyla burbulai. Tokiose veiklose atsiranda susikaupimas kuris dažnai trunka ilgiau nei žaidžiant telefonu ar žiūrint filmukus.
Pedagogai sako, kad eksperimentai vaikams padeda lavinti ne vien smalsumą. Vaikai pradeda kantriau stebėti, mokosi laukti rezultato, geriau išlaiko dėmesį. Dėl to tokios veiklos dabar dažnai naudojamos ir ugdymo planuose.
Taip pat skaitykite
Kodėl vaikai taip stipriai įsitraukia į bandymus ir atradimus
4–7 metų vaikai informaciją geriausiai priima per patirtį. Kai vaikas pats sumaišo spalvas ar pamato kaip soda sureaguoja su actu, jis tą momentą prisimena daug geriau nei paprastą pasakojimą. Viename montessori darzelyje auklėtojos pasakojo, kad net ramūs, mažiau kalbantys vaikai eksperimentų metu pradeda aktyviau bendrauti. Jie klausinėja, komentuoja, lygina rezultatus. Atsiranda natūralus noras dalintis emocija.
Dar vienas svarbus dalykas – vaikui leidžiama klysti. Jei nepavyko, jis bando dar kartą. Tokios veiklos mažina baimę suklysti kuri vėliau dažnai atsiranda mokykloje.
Vaikai daug drąsiau mokosi kai nėra spaudimo atlikti „teisingai“. Tėvai tai labai greitai pastebi namuose.
Daugiausia dėmesio sulaukia judančios ir vizualios veiklos
Pedagogai dažnai kartoja, kad šio amžiaus vaikams reikia veiksmo. Kuo daugiau judesio, spalvų ar netikėtumo, tuo stipresnis susidomėjimas. Dėl to populiarėja veiklos su magnetais, vandeniu, šviesa ar smėliu. Labai dažnai naudojamos magnetinės lentos. Vaikams jos atrodo kaip žaidimas, tačiau tuo metu lavinamas dėmesys, smulkioji motorika ir loginis mąstymas. Ant magnetinės lentos galima dėlioti formas, raides, kurti paprastus bandymus su magnetais ar net mokytis spalvų.
Įdomu tai, kad vaikai daug ilgiau išlaiko dėmesį kai gali kažką pajudinti ar pakeisti patys. Todėl veiklos kuriose reikia vien klausyti dažnai nusibosta daug greičiau.
Eksperimentai vaikams dėl šios priežasties tampa stipriu pagalbininku ir tėvams kurie ieško veiklų vakarams namuose.
Paprasčiausi eksperimentai dažnai tampa mėgstamiausiais
Tėvai kartais prisiperka brangių rinkinių tikėdamiesi stipraus įspūdžio. Tačiau realybėje vaikai dažnai labiausiai įsitraukia į labai paprastus bandymus.
Vienas populiariausių eksperimentų – spalvoto vandens maišymas. Vaikai stebi kaip susidaro naujos spalvos ir dažnai nori tai kartoti daugybę kartų. Kiti mėgsta „ugnikalnio“ efektą su soda ir actu. Toks bandymas beveik visada sukelia juoką ir emocijas.
Pavyzdžiui, montessori darzelis yra labai gera vieta, nes pedagogai gali pasirinkti veiklas kuriose vaikas pats gali kontroliuoti procesą. Įpilti, sumaišyti, pajudinti ar perkelti. Tokiose situacijose atsiranda daug daugiau susidomėjimo nei tada kai suaugęs viską demonstruoja vienas. Pastebima ir tai, kad vaikai daug ilgiau prisimena veiklas kurios juos nustebino. Dėl to eksperimentai dažnai tampa tema pokalbiams net po kelių dienų.
Vaikams svarbiausia ne rezultatas, o pats procesas
Suaugę dažnai žiūri į rezultatą. Ar pavyko? Ar gavosi gražiai? Vaikams svarbiausia pats momentas. Maišymas, pylimas, laukimas, reakcija. Dėl to eksperimentai vaikams taip gerai veikia emocinį įsitraukimą.
Pedagogai pastebi, kad po tokių veiklų vaikai būna ramesni, labiau susikaupę ir noriau įsitraukia į kitus mokymosi procesus. Yra vaikų kurie po eksperimentų pradeda daugiau klausinėti apie gamtą, spalvas ar net paprastus fizikos reiškinius.
Ir čia nereikia sudėtingų laboratorijų. Kartais užtenka stalo, kelių priemonių ir trupučio laiko kartu su vaiku. Būtent dėl to eksperimentai vaikams vis dažniau tampa kasdienės veiklos dalimi tiek namuose, tiek ugdymo aplinkoje.
