Plaštakos skausmas. Asociatyvi nuotr.

Plaštaka – sudėtingas „mechanizmas“ iš smulkių kaulų, sausgyslių, nervų ir kraujagyslių. Todėl ir skausmo priežasčių gali būti daug: nuo paprasto pertempimo po ilgo darbo kompiuteriu iki būklių, kurias būtina įvertinti skubiau. Įdomu tai, kad žmonės dažnai ieško „vieno atsakymo“, tačiau realybėje svarbiausia yra kontekstas: kur tiksliai skauda, kada skausmas sustiprėja, ar yra tirpimas, silpnumas, patinimas, ar skausmą lydi kiti simptomai.

Žemiau – aiškus ir praktiškas žvilgsnis į dažniausias kairės plaštakos skausmo priežastis, signalus, kurių geriau neignoruoti, ir žingsnius, kurie dažniausiai padeda pradžioje.

Kas svarbu įvertinti pirmiausia

Prieš spėliojant diagnozę, verta trumpai „susirinkti informaciją“. Kartais vienas–du atsakymai gana tiksliai nukreipia paieškas.

• Skausmo vieta: ar skauda riešą, delną, nykščio pusę, mažylio pusę, pirštų sąnarius?
• Pobūdis: maudimas, deginimas, duriantis skausmas, „elektros“ šūviai, pulsuojantis skausmas.
• Laikas: ar skauda naktį, ryte, tik dirbant, po krūvio, po traumos?
• Neurologiniai simptomai: tirpimas, dilgčiojimas, silpnumas, daiktų kritinėjimas iš rankos.
• Matomi pokyčiai: patinimas, paraudimas, karštis, deformacija, mėlynės.

Jeigu skausmas atsirado staiga po kritimo ar smūgio, arba ranka ištino, pakito formą, sunku ją pajudinti – prioritetas yra trauma. Jei skausmą lydi tirpimas ir naktiniai pabudimai, dažnai „kalti“ nervų užspaudimai. O jeigu dominuoja sąnarių sustingimas ryte, ypač pirštuose, verta galvoti apie uždegiminius procesus.

Perkrova ir mikrotraumos: kai kaltas kasdienis darbas

Praktikoje dažnai pastebima, kad plaštakos skausmas prasideda tada, kai kelias savaites ar mėnesius didėja krūvis: intensyvus darbas pele, telefonu, įrankiais, sportas su pasikartojančiais judesiais (tenisas, laipiojimas, svoriai), net ilgas mezgimas ar muzikos instrumentas. Kartais užtenka ir kelių dienų, jei ranka dirba „neįprastai“.

Dažnos būklės:

• Sausgyslių uždegimas (tendinitas): skausmas sustiprėja judant, spaudžiant tam tikrą vietą, gali būti lengvas patinimas.
• De Quervain tenosinovitas: skausmas nykščio pusėje prie riešo, ypač sugriebiant, keliant, laikant telefoną ar kūdikį.
• „Trigger“ pirštas: pirštas „kliūva“, spragteli lenkiant, juntamas skausmas delno srityje.

Ką dažniausiai verta pabandyti pradžioje: trumpą poilsį nuo provokuojančių veiklų, šaltį pirmomis dienomis (po 10–15 min kelis kartus per dieną), ergonomikos korekcijas, riešo įtvarą naktį ar dirbant, jei skauda. Jei skausmas po 1–2 savaičių nemažėja arba ryškėja silpnumas, verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar kineziterapeutu.

Nervų užspaudimas: tirpimas, dilgčiojimas ir naktiniai simptomai

Kairės plaštakos skausmą neretai lydi nemalonūs pojūčiai pirštuose. Tokiais atvejais dažnai įtariami nervų „tuneliniai“ sindromai. Kodėl jie tokie dažni? Rieše ir alkūnėje nervai keliauja siaurais kanalais, o patinus audiniams ar ilgai laikius ranką nepalankioje padėtyje jie gali būti dirginami.

Riešo kanalo sindromas

Dažniausiai pasireiškia nykščio, smiliaus, didžiojo piršto ir dalies bevardžio tirpimu, deginimu, skausmu. Žmonės dažnai pabunda naktį ir purto ranką, nes „užmigo“. Kartais ilgainiui silpnėja sugriebimo jėga.

Alkūnės kanalo sindromas (alkūninis nervas)

Labiau būdingas mažylio ir bevardžio tirpimas, skausmas mažylio pusėje, nemalonūs pojūčiai sustiprėja ilgiau sulenkus alkūnę (pvz., vairuojant, kalbant telefonu). Įdomu tai, kad kai kuriems žmonėms skausmas jaučiamas ne tik plaštakoje – jis gali „keliauti“ iki dilbio ar net peties.

Jeigu tirpimas kartojasi, ypač jei atsiranda raumenų silpnumas ar nyksta plaštakos raumenys, delsti nereikėtų. Tokiais atvejais prireikia tikslesnio ištyrimo (pvz., nervų laidumo tyrimų) ir individualaus gydymo plano.

Traumos: nuo sumušimo iki lūžio

Net jei kritimas atrodė „nedidelis“, plaštakoje ir rieše gali atsirasti įtrūkimų, raiščių pažeidimų, smulkių kaulų lūžių. Riešo srityje ypač vertas dėmesio laivakaulio lūžis – kartais jis iš pradžių neatrodo labai skausmingas, tačiau negydomas gali sukelti ilgalaikių problemų.

Traumai būdinga: skausmas iš karto po įvykio, patinimas, mėlynė, riboti judesiai, skausmas spaudžiant kaulą ar atliekant sukamus riešo judesius. Jei skausmas ryškus, laikyti daiktus sunku, o patinimas didėja – reikalinga gydytojo apžiūra ir, jei būtina, rentgenas.

Sąnarių ir audinių ligos: kai skauda ne tik nuo krūvio

Kita vertus, ne visada kaltas judesys ar trauma. Plaštakos skausmą gali sukelti ir uždegiminės ar degeneracinės ligos.

• Osteoartritas: dažnesnis vyresniame amžiuje, gali skaudėti nykščio pamato sąnarį, pirštų sąnarius, juntamas „traškėjimas“, maudimas po krūvio.
• Reumatoidinis artritas: dažnai pasireiškia ryto sustingimu (30–60 min ar ilgiau), simetrišku mažųjų sąnarių skausmu, patinimu, šiluma.
• Podagra: stiprus, staigus sąnario skausmas, paraudimas, karštis (nors klasikiniu atveju labiau būdingas kojos nykštys, plaštakos sąnariai taip pat gali būti pažeidžiami).
• Ganglionas (cista): elastingas „gumbelis“ prie riešo, kartais skausmingas judant ar spaudžiant.

Jeigu sąnariai tinsta, parausta, jaučiama šiluma, rytais sunku „išjudinti“ pirštus, o simptomai nekinta savaitėmis – verta kreiptis į gydytoją dėl uždegiminių ligų įvertinimo ir tyrimų.

Kraujotakos ir širdies signalai: kada skausmas gali būti ne „vietinis“

Retesniais atvejais plaštakos skausmas susijęs ne su pačia ranka. Pavyzdžiui, esant kaklo stuburo problemoms, skausmas gali plisti į ranką (radikulopatija), atsirasti tirpimas, „šaudymas“ judinant kaklą.

Dar svarbiau – nors dauguma plaštakos skausmų yra nepavojingi, kairės rankos skausmas kartais minimas tarp širdies sutrikimų simptomų, ypač jei jis lydimas krūtinės spaudimo, dusulio, šalto prakaito, pykinimo, silpnumo. Ar tai dažna? Ne. Bet tai vienas tų atvejų, kai geriau nerizikuoti.

Jei norisi pasitikrinti patikimą informaciją apie širdies ir kraujagyslių simptomus bei rizikos veiksnius, naudinga pasižvalgyti medicininio pobūdžio šaltiniuose, pavyzdžiui, sveikaakis.lt ar sveikatosrumai.lt (straipsniai ir gydytojų komentarai dažnai padeda suprasti, kada simptomai gali būti susiję su platesniu organizmo kontekstu).

Kada kreiptis į gydytoją nedelsiant, o kada galima stebėti

Nedelskite ir kreipkitės skubiai, jei:

• skausmas atsirado po traumos ir yra ryškus patinimas, deformacija, nejautra ar negalite pajudinti plaštakos;
• kartu yra krūtinės skausmas, dusulys, alpimas, šaltas prakaitas ar staigus silpnumas;
• plaštaka paraudo, tapo karšta, greitai tinsta, pakilo temperatūra (galimas infekcinis uždegimas);
• staiga atsirado ryškus rankos silpnumas, sutriko kalba ar veido simetrija (neurologiniai simptomai).

Planuokite konsultaciją artimiausiu metu, jei:

• tirpimas ar dilgčiojimas kartojasi, ypač naktimis, ir trukdo miegui;
• skausmas nepraeina per 1–2 savaites, nors sumažinote krūvį;
• pirštų sąnariai tinsta, sustingsta rytais, skausmas „keliauja“ per kelis sąnarius;
• pastebite, kad silpnėja sugriebimas, krenta daiktai iš rankos.

O kada galima ramiai stebėti? Jei skausmas atsirado po aiškaus didesnio krūvio, nėra tirpimo, nėra patinimo ar paraudimo, o simptomai kasdien po truputį mažėja. Visgi ir tada verta saikingai judinti plaštaką, nepamiršti pertraukų ir atstatyti darbo ergonomiką.

Praktiniai žingsniai, kurie dažnai padeda

Jei nėra „raudonų vėliavų“, pradėti galima nuo paprastų dalykų:

• Krūvio korekcija: sumažinkite pasikartojančius judesius, darykite trumpas pertraukas kas 30–45 minutes.
• Šaltis ar šiluma: po ūmaus pertempimo dažniau tinka šaltis, o esant sustingimui be patinimo kai kam padeda šiluma.
• Įtvaras: trumpam, ypač naktį, jei įtariamas nervo dirginimas rieše.
• Ergonomika: pelė ir klaviatūra arčiau kūno, neutralus riešo kampas, atrama dilbiui.
• Švelnūs pratimai: tik kai ūmus skausmas aprimsta; per agresyvus tempimas kartais pablogina būklę.

Verta atkreipti dėmesį: savarankiškai vartojami nuskausminamieji ar priešuždegiminiai vaistai gali palengvinti būklę, tačiau jie neužtikrina, kad problema išspręsta. Jei vaistai „užgesina“ skausmą, o krūvis išlieka toks pat, simptomai dažnai grįžta.

Skausmas  – signalas, ne nuosprendis

Kairės plaštakos skausmas dažniausiai susijęs su pertempimu, sausgyslių dirginimu ar nervo užspaudimu. Tačiau kartais jis gali būti traumos, uždegiminės sąnarių ligos ar net platesnio sveikatos sutrikimo dalis. Naudingiausia strategija – įvertinti simptomų pobūdį, stebėti, kas juos provokuoja, ir laiku kreiptis pagalbos, jei atsiranda tirpimas, silpnumas, patinimas ar skausmas užsitęsia. Plaštaka kasdien atlieka šimtus smulkių veiksmų – kuo anksčiau išgirsite jos siunčiamą signalą, tuo lengviau grįžti prie įprasto ritmo.