Jono Krivicko nuotrauka

Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt

Net nuklydus į Maroką,

Kai pas mus taip šalta,

Tampa aišku – apsimoka

Glaust ožkytę baltą,

                      Glostyti kupranugarį

                      Ar benamį katiną.

                      Šilumoj pabūti gera,–

                      Smagų ūpą skatina.

Bet namuos palikus darbus,

Nerimas nedingsta,

Tuos, kurie atrodo svarbūs,

Prisimint nelinksma.

                      Ten, nors šiltos dienos slenka,

                      Vis labiau kankina

                      Ilgesys namų ir tenka

                      Krautis lagaminą.

Vėl skubėti į lėktuvą,

Skrydį vėl pakelti,

Nieko juk mieliau nebuvo

Už Tėvynės šaltį.